Ieško atviro bendravimo ir laisvės
Pusantrų metų Klaipėdos atviroje jaunimo erdvėje su jaunuoliais dirbanti 32-ejų metų I.Kulikauskė šį darbą laiko itin prasmingu. Jaunimas yra pats geriausias mūsų visuomenės atspindys, todėl rūpintis juo, jam padėti kurti savarankišką gyvenimą – labai svarbu. Projekto „Atrask save“ koordinatorė atvirauja, kad šis darbas jai yra labai įdomus. „Esu žmogus, kuris mėgsta iššūkius, mėgsta bendrauti su jaunimu, turiu pedagoginį išsilavinimą, taip pat dirbu ir mokykloje, taigi – visa mano veikla susijusi su jaunais žmonėmis.
Šį projektą aš vertinu kaip galimybę prisiliesti prie įvairaus amžiaus šių dienų jaunimo, susipažinti su jų pasaulėžiūra, patirtimis, lūkesčiais ir poreikiais. Tai leidžia žengti su jais koja kojon, sužinoti, kokie yra jaunimo iššūkiai, ir padėti juos įgyvendinti. Taip pat šis darbas man yra ir naujos, kitokios patirties kaupimas ir, aišku, pasidalijimas jau turimomis žiniomis“, – kalbėjo pašnekovė.
Šį projektą aš vertinu kaip galimybę prisiliesti prie įvairaus amžiaus šių dienų jaunimo, susipažinti su jų pasaulėžiūra, patirtimis, lūkesčiais ir poreikiais.
Inga pasakojo, kad atviros erdvės duris praveria tikrai labai skirtingų poreikių ir lūkesčių jauni žmonės – vieni mąsto apie verslo galimybes, juos tereikia pastūmėti, suteikti tinkamos informacijos, kiti – dar tik ieško savęs. „Kartais galvojama, kad jaunimas pas mus ateina iš neturėjimo ką veikti, tačiau dažniausiai yra atvirkščiai. Jie ateina kaip tik ieškoti veiklos, savirealizacijos, kūrybos galimybių ir, aišku, paprasto ir atviro bendravimo“, – pasakojo Inga.
Jaunimo koordinatorė atkreipė dėmesį, kad kitas svarbus dalykas, ko jaunuoliai ateina į atvirus jaunimo centrus – saviraiškos laisvė: „Juk tradicinėje aplinkoje jaunuolis yra tas, kuriam pasakoma, ką ir kaip reikia daryti. Pasirinkimo laisvės jaunuoliams suteikiama nedaug, jei leidžiama rinktis iš dviejų kelių – ar tai šių dienų pasaulyje pasirinkimo laisvė? Mūsų tikslas ir yra suteikti jaunam žmogui vietą, erdvę ir komfortišką aplinką laisvai save reikšti, įveikti nepasitikėjimą savimi ir išlaisvinti savo mintis.“
Užkalbina stotelėje
Atviros jaunimo erdvės tarp jaunuolių tampa vis populiaresnės. Tai, pasak Ingos, nulemia kelios priežastys. Pirmiausia, neretai patys projekte dalyvavę ar atviroje erdvėje besilankę jaunuoliai dalijasi patirtimis su draugais, pastarieji susidomi ir vėliau patys prisijungia. Tuo, kad jaunimas pats atranda centrus, labai džiaugiamasi, tačiau koordinatoriai, pasak Ingos, ne tik laukia savo „klientų“ atvirose erdvėse, bet dalis jų yra ir mobilūs – patys eina pas jaunuolius, jų ieško.
„Mes einame į vietas, kur renkasi jaunimas, stengiamės užmegzti su jais ryšį. Ne tik pajusti, kuo gyvena jaunimas, bet ir išsiaiškinti jų poreikius. Kartais būna užkalbiname jaunuolį netikėtai, sakykime, stotelėje. Šiek tiek pasišnekame, paklausiame – ką veikia, kuo užsiima. Jei sužinome, kad šiuo metu niekur nestudijuoja, nedirba, ieško kokios nors veiklos, pasiūlome prisijungti prie mūsų“, – vieną iš netradicinių ryšių su jaunuoliais užmezgimo būdų įvardijo pašnekovė. Klaipėdos miesto JRD koordinatorės daugiau orientuojasi į individualų bendravimą. Pašnekovės teigimu, matyti, kad taip pasiekiamas optimalesnis rezultatas, atliepiant jauno žmogaus poreikį.
Mes einame į vietas, kur renkasi jaunimas, stengiamės užmegzti su jais ryšį. Ne tik pajusti, kuo gyvena jaunimas, bet ir išsiaiškinti jų poreikius.
Pradėjus bendrauti su jaunuoliu, Ingos teigimu, svarbiausia išsiaiškinti, kokioje situacijoje jis yra dabar. Ne visada, anot moters, tai pavyksta pirmo ar antro pokalbio metu, kartais jaunuoliui atsiverti laiko reikia ir daugiau. „Tada mes renkamės įvairius būdus – pokalbį prie arbatos, pasivažinėjimą dviračiu, pasivaikščiojimą, kokio nors renginio aplankymą. Nebūtina jaunuolio iš karto klausti – kaip klostosi jo gyvenimas, kokie tikslai. Šie dalykai ima aiškėti ir paprasto pokalbio metu, paklausus, kaip praėjo savaitė, ką nuveikė, patiko ar ne, kodėl?“ – pasakojo pašnekovė.
Svarbiausia – išsiaiškinti lūkesčius
Išsiaiškinus jaunuolio poreikius ir lūkesčius imamasi veiklos plano, žingsnių, kurie padėtų jam kurti savo gyvenimą, numatymo, pasakojo koordinatorė. „Tas planas gali būti labai įvairus, priklausomai nuo paties jaunuolio, jo lūkesčių ir poreikių.
Nuo kokios nors aktyvios veiklos, karjeros galimybių apsvarstymo ar profesijos pasirinkimo. Veiklos yra parenkamos individualiai kiekvienam jaunuoliui. Juk vienam reikia seminarų ar paskaitų, kad šiek tiek praplėstų savo akiratį, pasigilintų į sritį, kuri įdomi, kitam pirmiausia reikia išjudėti iš namų. Kai kuriems trūksta paprasto paskatinimo ne sėdėti prie kompiuterio ar televizoriaus, o imti ir mintį dviratį, kad ir su mumis, su savo amžiaus jaunuoliais, nes jie daug atranda ir dalydamiesi patirtimi tarpusavyje“, – dėstė Inga.
Jaunimo koordinatorių darbo pobūdis, pasak pašnekovės, iš tiesų labai platus. Niekada nežinai, su kokia istorija jaunuolis ateis, ar jam reikės tiesiog padrąsinimo užsiimti tuo, kuo norėtų, ar iš pradžių norės tiesiog pasišnekėti, galbūt tikėsis susirasti darbą ar atrasti mėgstamą veiklą, išbandyti savanorystę. Nuspręsti, ką būtent pasiūlyti jaunuoliui, anot Ingos, iš pažiūros gali atrodyti sunku, tačiau, skiriant tinkamą dėmesį jaunam žmogui, jis po truputį pradeda pažinti save ir lengviau įvardija tikslus. „Pastebiu tai, kad neretai jaunuoliai neturi jokių svajonių arba jas turi, bet įsivaizduoja, kad tai tik svajonė. Mes stengiamės tas svajones paversti tikslais, padėti jiems surasti kelią tuos siekius įgyvendinti“, – kalbėjo pašnekovė.
Mes stengiamės jaunuolių svajones paversti tikslais, padėti jiems surasti kelią tuos siekius įgyvendinti.
Sėkmingi pavyzdžiai motyvuoja
Bendraudama su įvairaus amžiaus jaunuoliais Inga pastebi, kad jiems trūksta paprasčiausio supratimo ir išklausymo: „Viena esminių problemų, ką įvardija šių dienų jaunuoliai, kad jie nėra išgirsti. O jei kai kurie ir yra išgirsti, į jų nuomonę ir požiūrį nelabai yra atsižvelgiama. Jiems labai dažnai yra tiesiog primetama viena ar kita kryptis, sudaroma galimybė rinktis iš kelių variantų, tačiau šių dienų pasaulyje jų yra daugybė. Matome, kad atėję jaunuoliai net nežino, ką galėtų, kokios suteikiamos sąlygos, nors darbo, veiklų ir užsiėmimų spektras šiais laikais labai platus.“
Anot Ingos, atviruose centruose dirbantys koordinatoriai stengiasi jaunuoliams būti profesionaliais draugais, su kuriais jaunimas galėtų ir pabendrauti, ir atsiverti, bet kurie drauge galėtų suteikti naudingos informacijos darbo paieškos, savarankiško gyvenimo, laiko planavimo, socialinių įgūdžių, profesiniais, savirealizacijos ir daugeliu kitų klausimų. „Iš tikrųjų mes labai stengiamės atsižvelgti į kiekvieno žmogaus asmenybę, vieni atsiveria jau per pirmąjį susitikimą, su kitu kontakto užmezgimas trunka ilgiau. Vieno būdo, kaip užmegzti ryšį su visais jaunuoliais, nėra, kiekvienu atveju taikai skirtingus metodus. Būtent todėl ir dirbame ne grupėmis, o su kiekvienu atskirai“, – aiškino moteris.
Inga atviravo, kad itin įkvepia atvejai, kai pamatai, jog žmonės iš tiesų atranda savo kelią. Vienas iš tokių – kai jaunuoliui iš probacijos tarnybos pusę metų nepavyko susirasti darbo. „Jis atėjo pas mus, mes su juo pasikalbėjome. Džiaugiuosi, kad partnerių, įvairių kartu dirbančių institucijų dėka mes turime kur kas daugiau galimybių padėti jaunuoliui. Darbą minėtam vaikinui susirasti padėjome, ten jis dirba jau metus, net yra palypėjęs karjeros laipteliu. Galbūt jei būtų mėnuo ar du, dar galėtume galvoti, bet šiuo atveju, manau, tai sėkmės istorija, o tokių yra ne viena“, – džiaugėsi atviros jaunimo erdvės koordinatorė.
Projekto „Atrask save“ tikslas – mažinti nuo 15 iki 29 m. nedirbančių ir nesimokančių jaunuolių skaičių Lietuvoje. Lietuvos darbo biržos ir Jaunimo reikalų departamento vykdomas projektas finansuojamas Europos socialinio fondo ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos lėšomis. Daugiau informacijos apie projektą čia.
