1945–1946 metais LMA rūmuose dirbęs J.Noreika buvo antisovietinio pogrindžio judėjimo dalyvis, Lietuvos tautinės tarybos ir Lietuvos ginkluotųjų pajėgų organizatorius bei vadas. Tiesa, jo biografijoje galima rasti ir kolaboravimo su naciais faktų.
Pagerbė savavališkai
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinės direktorės Teresės Birutės Burauskaitės patvirtinti duomenys rodo, kad Generolu Vėtra vadintas J.Noreika prisidėjo prie Plungės žydų žudynių bei sudarė sąlygas naciams naikinti Šiaulių krašto žydus.
Šiai istorijai iškilus į viešumą buvo pradėta kalbėti apie galimą Vrublevskių biblioteką „puošiančios“ lentos nukabinimą. Paaiškėjo, kad atminimo lenta ant rūmų fasado atsirado savavališkai, be savivaldybės leidimo.
LMA Vrublevskių bibliotekos direktoriaus Sigito Narbuto teigimu, rugsėjo 22 dieną buvo susirinkusi taryba, kuri tarėsi dėl šio klausimo, tačiau priimtas keistokas sprendimas – kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Bibliotekos atstovų teigimu, šis klausimas turėtų būti išspręstas per tris mėnesius.
Kreipėsi į Vilniaus merą ir prezidentę
Susirūpinę dėl šio klausimo vilkinimo ir savavališko sprendimo pagerbti su naciais kolaboravusį J.Noreiką žymūs visuomenės veikėjai nusiuntė atvirą laišką Vilniaus miesto merui Remigijui Šimašiui.
Laišką pasirašė žymūs visuomenės veikėjai: poetas, eseistas, vienas iš VšĮ „Maceva“ steigėjų Sergejus Kanovičius, filosofas Leonidas Donskis, poetas Antanas A.Jonynas, poetas Tomas Venclova, portalo bernardinai.lt redaktorius Donatas Puslys, TV laidų vedėjas ir aktorius Algis Ramanauskas ir kt.
Taip pat buvo kreiptasi į prezidentę Dalią Grybauskaitę, kad ši panaikintų dekreto, kuriuo remiantis J.Noreikai 1997 metais po mirties buvo įteiktas Vyčio Kryžiaus apdovanojimas, galiojimą.
Skelbiame laiško, išsiųsto Vilniaus merui R.Šimašiui tekstą:
Gerbiamas Mere,
Remdamiesi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorės p. T.B. Burauskaitės Jums pateiktomis dėl Jono Noreikos (Generolo Vėtros) veiklos II-jo pasaulinio karo metais išvadomis, kurios, pasak LGGRTC direktorės, liudija, kad Jonas Noreika glaudžiai kolaboravo su nacių valdžia bei esmingai prisidėjo prie Lietuvos žydų naikinimo:
a. „<...>yra išlikę J. Noreikos su žydų izoliavimu pasirašyti dokumentai. <...>“
b. “1941 metais, rugpjūčio 22-ą d. pasirodė J.Noreikos pasirašytas raštas „Visiems Šiaulių apskrities valsčių viršaičiams ir antraeilių miestų burmistrams“. Jis skelbė, kad Šiaulių apygardos komisaras įsakė žydus, pusiau žydus iškelti iš valsčių bei miestelių ir apgyvendinti juos viename rajone – gete. Buvo nurodyta, kad visų valsčių, antraeilių miestų ir miestelių žydai nuo rugpjūčio 25 iki 29 turi būti perkelti į Žagarės miestą. <...> Palikto žydų turto sąrašai turėjo būti pristatyti apskrities viršininkui. Apie įsakymo vykdymą valsčių viršaičiai ir burmistrai turėjo informuoti viršininką iki rugpjūčio 29 d. (LCVA, f R-1099, ap.1, b1,l 156)”
c. „J.Noreika tvarkė ir su žydu turtu susijusius reikalus. 1941 m. rugsėjo 10 pasirodė jo raštas „Nurodymai likviduoti žydų ir pabėgusių komunistų kilnojamą turtą“, kuris buvo skirtas viršaičiams ir antraeilių miestų burmistrams. Nurodymai skelbė, kad viena dalis turto (labai geri baldai, medžiagų ritiniai, nevartoti baltiniai) turi būti saugoma iki atskiro parėdymo. Dalį turto buvo numatyta skirti mokykloms, valsčiams, paštams, prieglaudoms, ligoninėms, kitoms įstaigoms. Buvo numatyta, kad dalį turto reikia išdalinti nuo karo nukentėjusiems asmenims ir parduoti jį iš varžytynių. Žemės ūkio gyvas ir negyvas inventorius turėjo būti išnuomoti laikiniems nuomininkams. Pinigai, gauti už parduotą turtą, turėjo būti pristatyti į apskrities valdybos kasą (LCVA, f. R-1099, ap. 1, b. 1, l 239). Žagarės miesto burmistras 1941 metų gruodžio 3 d. informavo Šiaulių apskrities viršininką, kaip buvo tvarkomi reikalai, susiję su vietos žydų turtu (LCVA, f. R-1099, ap. 1, b. 9. 136-137)“.
Norėtume pabrėžti, kad nuo 1941 m. rugpjūčio 3 d. J.Noreika buvo Šiaulių apskrities viršininkas. Taip pat primename, kad 1941 m. spalio 2 d. Žagarėje buvo sušaudyti 2236 žydai (633 vyrai, 1107 moterys ir 496 vaikai). Prieš sušaudymą kilusių neramumų metu turgaus aikštėje esą nušauta 150 žydų.
Getų sukūrimas yra neatsiejama nusikaltimo, vadinamo Holokaustu, dalis. Neįsivaizduojama, kad žmogus, padėjęs tokiam nusikaltimui įvykti, nusipelnytų būti pagerbtas.
Getų sukūrimas yra neatsiejama nusikaltimo, vadinamo Holokaustu, dalis. Neįsivaizduojama, kad žmogus, padėjęs tokiam nusikaltimui įvykti, nusipelnytų būti pagerbtas.
Manytume, kad gerbdamas nužudytų Vilniaus žydų atminimą, miestas neturėtų toleruoti bet kokios pagarbos ženklų prie to nusikaltimo prisidėjusiems ir su nacių valdžia kolaboravusiems veikėjams.
J.Noreikos antinacinė ar antisovietinė veikla negali pateisinti jo dalyvavimo Holokauste ir tapti pakankama priežastimi pagerbti jį atminimo lenta ar kitokiais būdais. Vilniuje neturėtų būti nei garbės lentų, nei gatvių ar mokyklų, kurios būtų pavadintos tokių žmonių vardais.
Tas, kas nurodinėjo suvaryti žydus į getą ir dalijo grobtą aukų turtą, nenusipelno būti pagerbtas atminimo lenta. Todėl prašome Jūsų nurodyti atitinkamoms miesto tarnyboms nedelsiant nuimti atminimo lentą, įrengtą Vilniuje, ant Lietuvos Mokslų Akademijos bibliotekos fasado (Žygimantų g. 1/8,), skirtą Jonui Noreikai.
