Kaip 15min teigė E.Jovaiša, pirmą kartą rengiamą tokį susitikimą inicijavo Kauno profesinių mokyklų vadovai. Jie siūlė panagrinėti keletą aktualių klausimų, profesinio mokslo srities problemų. Viena jų – tarp kvalifikaciją turinčių ir neturinčių mokytojų atlyginimo skirtumas nėra didelis, todėl profesinėms mokykloms sunku prisikviesti kvalifikuotų darbuotojų, įdarbinti, pvz., IT ar viešųjų pirkimų specialistą. Siūloma kvalifikuotų specialistų koeficientą padidinti. Vienos profesinės mokyklos vadovės teigimu, nekvalifikuoti darbuotojai gauna minimalų atlyginimą, kvalifikuoti – vos 20–50 eurų didesnį atlygį.
Svarbūs, anot E.Jovaišos, ir profesinių mokyklų finansavimo, mokytojų atlyginimų klausimai.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Kauno skyriui vadovaujanti Vaida Pranarauskaitė tikino, kad susitikimą inicijavo Ramūnas Karbauskis. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai bei Seimo Švietimo ir mokslo komiteto atstovams buvo pateikti anonimiškai surinkti Kauno regiono profesinių mokyklų atstovų klausimai. Jie visi ir buvo aptarti švietimo įstaigų vadovų, Seimo narių bei ministerijos atstovų susitikime.
„Kauno regiono profesinių mokyklų, kaip ir visos Lietuvos profesinių mokyklų, atstovus labiausiai jaudina profesinio mokymo įstaigų tinklo pertvarka. Tačiau ji, rodos, mažiausiai palies Kauno regioną“, – teigė V.Razumas.
Kalbėdamas apie profesinių mokyklų tinklo pertvarką, valdančiųjų „valstiečių“ lyderis R.Karbauskis svarstė, kad mokyklos būtų skatinamos pačios susitarti dėl jungimosi.
Paskirs atskirą viceministrą
Profesinių mokyklų atstovai kėlė klausimą, kada bus paskirti asmenys, atsakingi už profesinį mokymą. Juk jau kuris laikas nėra Mokymosi visą gyvenimą departamento direktoriaus, profesinio mokymo skyriaus vedėjo, paskirto politinio pasitikėjimo viceministro ar patarėjo, kurie galėtų atsakingai kuruoti šį sektorių. Atsakydamas V.Razumas patikino, kad netrukus profesinių mokyklų atstovams bus lengviau, nes bus paskirtas naujas viceministras.
„Metų pradžioje buvo viceministras, atsakingas už bendrąjį ugdymą ir kartu profesinį mokymą, bet ministras mano, kad turbūt visiems tiems trims sektoriams – ir bendrajam ugdymui, ir profesiniam mokymui, ir aukštajam mokslui ir mokslui, turėtų būti po viceministrą, kurie galėtų žymiai geriau įsigilinti į problematiką ir žymiai aktyviau tas problemas spręsti“, – teigė V.Razumas, taip ir neįvardijęs galimo kandidato į viceministrus pavardės.
Kas juo taps, tikino numanąs E.Jovaiša, tačiau pavardės Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas taip pat žiniasklaidai neįvardijo.
Už bendrąjį ugdymą ir profesinį mokymą dabartinio ministro Algirdo Monkevičiaus komandoje buvo atsakinga viceministrė Monika Bilotienė, tačiau ji balandį atsistatydino, kai Vyriausioji tarnybinės etikos komisija ją pripažino pažeidus tarnybinę etiką.
Priėmimo terminas turėtų būti pratęstas
Pateikti ir pasiūlymai. Pvz., anot profesinių mokyklų atstovų, mokinių priėmimo į profesinius mokymo centrus terminas turėtų baigtis pasibaigus priėmimo į kolegijas ir aukštąsias mokyklas terminui. Liepos mėnesį užsidaro nerentabilios programos, gali būti, kad įvedus šį pakeitimą, grupės susikomplektuotų. Ministerijos atstovai tam pritarė.
Taip pat sutarta, kad artimiausiu metu į 11 klasę moksleivius bus galima priimti du mėnesius: taip sudaroma galimybė įstoti moksleiviams, turintiems skolų.
Kitas pasiūlymas – leisti profesinėms mokykloms priimti mokinius į 11 klasę I pusmečio laikotarpyje. Profesinio mokymo dalykų įsiskolinimą jie likviduotų II pusmetyje. Šis siūlymas paremtas tuo, kad dalis mokinių yra išbraukiami iš vidurinių mokyklų ir jie neturi pasirinkimo.
Siūlo profesinių mokyklų atstovai ir tai, kad moksleiviai, baigę 12 klasių, bet negavę atestato, mokymo centruose gali rinktis tik II EKS lygio programas. Jiems galėtų būti suteikiama galimybė rinktis aukštesnio lygio programą su galimybe perlaikyti egzaminus praėjus vieniems mokslo metams.
Bendrųjų programų mokytojai profesinėms mokykloms galėtų būti rengiami kelių krypčių.
Lietuvoje nebeliks, kas moko profesijos?
Diskutuota apie tai, kad profesinio mokymo mokytojų niekas Lietuvoje neberuošia. Susitikime dalyvaujančiųjų nuomone, Lietuvoje nebeliks, kas moko profesijos. Bendrųjų programų mokytojai profesinėms mokykloms galėtų būti rengiami kelių krypčių, nes vieno dėstomojo dalyko pedagogui vienoje įstaigoje sudėtinga skirti vieną etatą.
„Su viena specialybe nieko negalima padaryti. Taip nuvirkdytas mokytojų rengimas Lietuvoje. Užuominos jau yra. 20 metų Lietuva vėlavo su šia idėja. Perkvalifikavimo ir profesijos kėlimo keliu reikia taip pat žengti. Yra istorijos mokytojas. Padaryti kursus vienų metų ir paleisti dėstyti geografijos“, – teigė E.Jovaiša.
V.Razumas svarstė, jog pasirinkusiesiems tapti profesijos mokytojais galėtų būti siūlomos tokios pat stipendijos, kaip ir pasirinkusiesiems pedagogines studijas.
R.Karbauskiui kilo klausimas, ar specialistas būtinai turi būti įgijęs aukštąjį išsilavinimą, ar pedagogus ruošia ir kolegijos. Atsakyta, kad pedagogus ruošia ir ne tik aukštosios mokyklos.
„Esu kategoriškai prieš tai, kad kolegijos ruoštų profesinių mokyklų mokytojus. Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojus – taip. Manau, kuo didesnis vaikas, tuo didesnis mokytojas“, – nuomonę išsakė E.Jovaiša.
Naikinti ar ne besidubliuojančias programas?
Pasak susitikime dalyvavusios Elenos Pelakauskienės, Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos prezidentės, Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos direktorės, jau šiuo metu trūksta profesinio mokymo mokytojų. Ji pabrėžė, kad nė viena profesinė mokykla nenori būti prijungta ar sujungta su kita mokykla. Įmanomas nebent programų optimizavimas.
„Kauno regione išties yra problema su programų dubliavimu. Naikinsime programas 2020 metais“, – teigė V.Razumas.
Jis sulaukė klausimo, kodėl blogai, kad keliose įstaigose yra ta pati programa? Juk kuo daugiau pasirinkimo, tuo geriau, vykdomi meistriškumo konkursai.
„Pirma, lėšų klausimas. Antra, ne visos besidubliuojančios programos yra kokybiškos“, – atsakė V.Razumas.
„Pagrindinis kriterijus: nesurenka vaikų programa – uždaroma“, – savo nuomonę išsakė R.Karbauskis.
Anot jo, verslo atstovų niekas neapklausia dėl specialistų poreikio. Tas poreikis, pateikiamas visuomenei, „yra laužtas iš piršto“. Reiktų apklausti bent 10 didžiausių verslininkų.
Piktintasi susitikime ir dėl to, kad kai kuriose progimnazijose, gimnazijose ir ilgose gimnazijose dalis moksleivių laikomi tik dėl finansavimo. Šie vaikai galėtų sėkmingai mokytis amato.
„Dėl ko nesirenka vaikai profesinio mokymosi? Profesinio orientavimo sistemos nėra“, – trumpai rėžė viena susitikimo dalyvių.
Per mažai lėšų mokymo priemonėms
Susitikimo metu buvo kalbama apie klasės krepšelio sudarymo principus. Profesinio mokymo įstaigų vadovai pageidautų, kad nebūtų graduojamas krepšelio dydis pagal klasės dydį esant nubyrėjimui.
"Manau, kad tai tikrai galima išspręsti, nes lygiai tokį patį klausimą kelia aukštosios mokyklos", – žurnalistams po susitikimo teigė V.Razumas.
Pasak profesinių mokyklų atstovų, naujajame profesinio mokymo centrų finansavimo modelyje yra per mažai lėšų skiriama praktinio mokymo priemonių įsigijimui – šiuo metu skiriama vienam moksleiviui 0,04 euro valandai – 57,6 euro per mokslo metus. Pasitaiko atvejų, kai lėšos skiriamos įrangos įsigijimui, bet neskiriama lėšų patalpų remontui.
„Projektas Vyriausybėje yra naujai svarstomas. Tas dokumentas yra nelankstus – pripažįstama. Bus nauja redakcija“, – atsakė V.Razumas.
Iš profesinių mokyklų vadovų, anot jų, reikalaujama įdarbinti tam tikrų sričių, pavyzdžiui, rinkodaros specialistus, tačiau finansavimo jiems neskiriama. Keltas klausimas ir dėl vasaros poilsio stovyklų vaikams organizavimo ir finansavimo.
„Iš mūsų reikalauja atitikti rinkos poreikius, tačiau mes neuždirbam pinigų, kad įsigytume naujausias technologijas. Mokytojus reikia mokyti, kad jie tomis technologijomis, nuolat besikeičiančiomis, galėtų mokyti vaikus“, – problemos esmę dėstė vienos profesinės mokyklos vadovė.
„Į profesinį mokymą visuomenė, bendrojo ugdymo mokyklos labai dažnai žiūri kaip į antrą šansą, o iš tiesų tai yra pirmas šansas“, – kalbėjo Profesinių mokymo įstaigų asociacijos viceprezidentas, Alytaus profesinio rengimo centro direktorius Vytautas Zubras.
Jei jaunas žmogus ateina dirbti ir gauna tik 800 eurų „ant popieriaus“, kas eis?
Susitikimo metu daug laiko skirta ir mokytojų atlyginimų problemoms.
„Vėl bus mokytojų streikas. Kodėl? Niekas nesikeičia. Jei jaunas žmogus ateina dirbti ir gauna tik 800 eurų „ant popieriaus“, kas eis? Ilgiau dirbantis gauna 1500–1800 eurų „ant popieriaus“. Jaunas žmogus neateis“, – rėžė vienos profesinės mokyklos vadovas.
E.Jovaiša priminė, kad yra įvestas klasės krepšelis.
„Pasakykite, kiek tie jaunieji mokytojai gavo prieš keletą metų?“, – paklausė E.Jovaiša.
„750 eurų“, – atsakė klausimą iškėlęs profesinės mokyklos vadovas.
„Nesąmonė, atlyginimai buvo „mizeris“. Pakeitus įstatyminę bazę, pakilo iki 800 eurų. Kaip tokia lengva forma galite kalbėti apie streikus?“, – nesutiko E.Jovaiša.
Negauna kreditų
Dar vienas nagrinėtas klausimas: įvedus kadencijas, profesinio mokymo centrų vadovams sudėtinga gauti kreditus asmeninėms reikmėms, nes yra pasirašomos terminuotos darbo sutartys.
„Bankas paprašė darbo sutarties. Nemalonu teikti sutartį, nes tai konfidencialūs duomenys. Suteikė kreditą tik tam laikotarpiui, kuriam galioja sutartis“, – problemą per savo asmeninį pavyzdį pateikė vienos profesinės mokyklos vadovė.
E.Jovaiša patikino, kad taip negali būti.
„Negali reikalauti asmeninių dokumentų. Kreipiausi į Lietuvos banką, klausiau, kodėl mokytojai negali gauti kreditų. Valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas nustebo. Turiu oficialų atsakymą iš Vito Vasiliausko, kad taip negali būti. Bankai neturi teisės neduoti kredito“, – tikino E.Jovaiša.
Kauno regione, Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos duomenimis, veikia 12 profesinių mokyklų.
