L.Linkevičius teigė, tiek Rytų partnerystės šalių, tiek Rusijos atžvilgiu buvo aptarti praktiniai klausimai.
L.Linkevičius: „Aš jau sakiau ir jums turbūt ne kartą: mes neokupavome Krymo, mes neokupavome 20 proc. Gruzijos teritorijos, mes nesikišome į kitų šalių politinę sistemą arba rinkimus ir mes nematome, ką čia turime gerinti. (...) Jeigu kas nors įsivaizduoja santykių gerinimą nuolaidomis tose srityse, tai to nebus.“
Užsienio reikalų ministras teigė, kad Lietuva ateityje norėtų geresnių ir konstruktyvių santykių su Rusija, tačiau jų „atšilimas turi vykti iš tos pusės, kuri juos šaldo“.
„Aš jau sakiau ir jums turbūt ne kartą: mes neokupavome Krymo, mes neokupavome 20 proc. Gruzijos teritorijos, mes nesikišome į kitų šalių politinę sistemą arba rinkimus ir mes nematome, ką čia turime gerinti. (...) Jeigu kas nors įsivaizduoja santykių gerinimą nuolaidomis tose srityse, tai to nebus“, – dėstė L.Linkevičius.
„Mes kalbame apie praktinį lygmenį, kuriame yra daug ką nuveikti. O kokių nors mūsų politinės laikysenos korekcijų nėra, nėra tam prielaidų“, – žurnalistams po susitikimo sakė užsienio reikalų ministras.
Paklaustas, ar pasikeitė S.Skvernelio pozicija dėl santykių su Rusija gerinimo, L.Linkevičius tikino, kad „premjeras (santykiuose su Rusija – red.) norėtų pokyčių aktyvumo požiūriu“, tačiau pokyčiams politinėje pozicijoje šiandien nėra prielaidų.
Anot Lietuvos diplomatijos vadovo, darbiniai kontaktai su Rusija niekada nebuvo nutrūkę.
L.Linkevičius: „Kontaktai (su Rusija – red.) minimaliame lygyje vyksta. Visiškai neseniai pasirašyta sienos demarkavimo sutartis, eina į pabaigą nekilnojamojo turto sutarties rengimas, labai neseniai vyko praktinis susitikimas dėl (Rusijoje šiemet vyksiančio – red.) Pasaulio futbolo čempionato.“
„Kontaktai (su Rusija – red.) minimaliame lygyje vyksta. Visiškai neseniai pasirašyta sienos demarkavimo sutartis, eina į pabaigą nekilnojamojo turto sutarties rengimas, labai neseniai vyko praktinis susitikimas dėl (Rusijoje šiemet vyksiančio – red.) Pasaulio futbolo čempionato“, – apie kontaktus su Maskva kalbėjo L.Linkevičius.
„Yra temų, kuriose, deja, sunku tikėtis kažkokio proveržio, tačiau tai nepriklauso nuo mūsų susitikimų. Matome karinį aspektą, kuris šiandien Rusijai labai svarbus, Kaliningrado srities militarizavimą, naujos kartos ginklų dislokavimą. Tai yra šiandieninė Rusijos orientacija“, – pridūrė užsienio reikalų ministras.
Anot L.Linkevičiaus, tai – ne pirmas kartas, kai premjeras išsikviečia ambasadorius. „Tokie susitikimai įvairiais aspektais vyksta, tačiau šiuo atveju daugiausia dėmesio buvo skiriama Rytų partnerystės šalims“, – sakė jis.
Dar prieš susitikimą 15min kalbinti politologai tikino, kad daug apie užsienio politiką kalbantis S.Skvernelis bando „lįsti ne į savo konstitucinį lauką“.
Ekspertai mano, kad tokie ankstesniems premjerams neįprasti pasisakymai užsienio politikos klausimais gali būti susiję su kol kas nepatvirtintais S.Skvernelio planais 2019 m. dalyvauti Lietuvos prezidento rinkimuose.
S.Skvernelis santykius su Rusija, Baltarusija, Gruzija, Ukraina ir Moldova aptarė su Lietuvos ambasadoriumi Rusijoje Remigiju Motuzu, ambasadore ES Jovita Neliupšiene, ambasadoriumi Baltarusijoje Andriumi Puloku, ambasadoriumi Ukrainoje Mariumi Janukoniu, vyriausiuoju prezidentės patarėju užsienio politikos klausimais Nerijumi Aleksiejūnu.
Pasiūlymas sulaukė kritikos
Šių metų pradžioje premjeras S.Skvernelis paragino atnaujinti politinius kontaktus su Rusija. Prezidentė Dalia Grybauskaitė sukritikavo šią poziciją.
Kiek vėliau S.Skvernelis visuomenės pasipiktinimą sukėlė pasakęs, kad „mūsų propagandininkų pasisakymai nelabai skiriasi nuo Rusijos“. Premjeras kalbėjo apie jo atžvilgiu skirtą kritiką dėl santykių su Maskva atnaujinimo.
Ši premjero frazė nuskambėjo keliose Kremliaus propagandos priemonėse.
Premjeras ir jo rėmėjai sako, kad bendravimo kanalai būtini vykdyti veiksmingą politiką ir spręsti problemas, su kuriomis susiduria šalies gyventojai, įmonės, įstaigos ar organizacijos, galbūt užmegzti glaudesnius ryšius su Karaliaučiaus kraštu Rusijoje.
Didžiosios Vakarų šalys santykius su Rusija palaiko aukščiausiu prezidentų ar premjerų lygiu, o Maskvos atžvilgiu kritiškesnės Rytų Europos šalys – ministrų arba viceministrų lygiu.
Kritikai sako, kad Lietuvos pozicijos keitimas gali būti įvertintas kaip nuolaidžiavimas ir pripažinimas, esą Lietuvai tenka dalis kaltės dėl blogų dvišalių santykių, susilpnintų pastangas išlaikyti ES drausmę ir nuoseklumą pratęsiant sankcijas Rusijai bei telkiant pagalbą Ukrainai.
S.Skvernelio oponentai tikina, kad premjeras užsienio politikos klausimus išnaudoja vidaus politikos sumetimais, o vidaus įtampos ir prieštaravimai tarp pagrindinių valstybės institucijų naudingi Kremliui ir jo propagandai.
