Paklaustas, ar Lietuvoje dėl koronaviruso pavojaus bus paskelbta nepaprastoji padėtis, premjeras Sauliaus Skvernelis anksčiau atsakė, kad ne.
„Ne, tikrai nepaprastos padėties skelbimui jokio pagrindo nėra“, – kovo 15 dieną teigė jis.
Prezidentas Gitanas Nausėda į klausimą, ar šalyje reikia skelbti nepaprastąją padėtį, tikino atsakysiantis tada, kai sužinos teisininkų nuomonę.
„Aš manau, kad į šį klausimą turi atsakyti teisininkai ir, kaip aš žinau, teisininkai šiuo metu diskutuoja, ar šios priemonės yra teisėtos. Aš nenorėčiau užbėgti už akių šiems svarstymams – šiek tiek palūkėkime ir gausime visus atsakymus“, – naujienų agentūrai ELTA komentavo šalies vadovas.
Klausimai subtilūs
Apie nepaprastąją padėtį ir Ministrų kabineto įgaliojimus antradienį posėdyje kalbėjo Seimo valdyba.
„Mano klausimas [...], į kokį aš tikėčiausi atsakymo iš Teisės departamento, ar Vyriausybė, paskelbdama ekstremalią situaciją bei karantiną, neperžengė savo kompetencijos ribų dėl trijų faktorių: dėl asmens judėjimo suvaržymo, dėl ūkinės veiklos suvaržymo bei susirinkimų laisvės suvaržymo. Man taip atrodo, ir teisininkai, su kuriais aš konsultuojuosi, išsako, kad šitie apribojimai ir šitie suvaržymai galimi tik Seimo sprendimu priimant Nepaprastosios padėties įstatymą“, – posėdžio metu kalbėjo G.Landsbergis.
Į tai sureaguodama „socialdarbietė“ Irena Šiaulienė sakė nemananti, kad „Vyriausybės teisininkai rengdami nutarimo projektą šitų klausimų neaptarė“.
„Nespėliokim dabar. Jeigu jie aptarė, jų atsakymus irgi reikia paimti šitam visam reikale, kuo jie vadovavosi. Viskas turi būti sudėta, o ne iš oro svarstyti tokius klausimus. Jie labai subtilūs teisiniu požiūriu“, – ragino kolega parlamentaras Gediminas Kirkilas.
Seimo valdybos nariai sutarė, kad klausimus Seimo teisininkams dėl Ministrų kabineto įgaliojimų ir nepaprastosios padėties suformuos G.Landsbergis. Jie bus persiųsti visiems valdybos nariams, įskaitant Seimo pirmininką, bei Teisės departamentui.
O klausimai tokie:
- Ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-03-14 nutarimu Nr.207 patvirtintas karantino režimas neriboja konstitucinių teisių ir laisvių, nustatytų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 32 straipsnyje (pilietis gali laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje, gali laisvai išvykti iš Lietuvos. Šios teisės negali būti varžomos kitaip, kaip tik įstatymu ir jeigu tai būtina valstybės saugumui, žmonių sveikatai apsaugoti, taip pat vykdant teisingumą), Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 straipsnyje (negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus. Ši teisė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves), Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje garantuojamos teisės į ūkinės veiklos laisvę, sudarančią prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus?
- Jei atsakymas į pirmą klausimą teigiamas, prašome paaiškinti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-03-14 nutarimu Nr.207 nustatyti konstitucinių teisių ir laisvių ribojimai gali būti reguliuojami Vyriausybės nutarimu, ar, atsižvelgus į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kurioje ne kartą pažymėta, jog pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu (1995 m. spalio 26 d., 1996 m. gruodžio 19 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. gegužės 5 d., 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimai), tokie ribojimai turi būti reguliuojami įstatymu?
- Ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-03-14 nutarimo Nr. 207 3 punktu patvirtinto karantino režimo priemonės pagal turinį ir sukeliamas faktines pasekmes laikytinos analogiškomis Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymo 28 straipsnyje nustatytoms nepaprastosioms priemonėms (pvz. valstybės sienos apsaugos sustiprinimas arba valstybės sienos priedanga; draudimas be specialaus leidimo atvykti į teritoriją, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis, arba pakeisti nuolatinę gyvenamąją vietą; užsieniečių buvimo ir tranzito per Lietuvos Respublikos teritoriją apribojimas, jų priežiūros bei vizų režimo sugriežtinimas; nustatant leidimų tvarką, ne ūkinės veiklos ir privačių suėjimų, į kuriuos susirenka daugiau nei 50 žmonių, ribojimas; nepaprastosios padėties metu teritorijoje įvedamas medicininis ar veterinarinis karantinas; laikinas įmonių, kitų juridinių asmenų darbo režimo pakeitimas)?
- Jei atsakymas į trečią klausimą teigiamas, prašome paaiškinti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu nustatydama karantino režimą ir taikydama analogiškas priemones nepaprastosioms priemonėms, įtvirtintoms Nepaprastosios padėties įstatyme, bet nesikreipdama į Lietuvos Respublikos Seimą dėl nepaprastosios padėties įvedimo, neviršijo savo įgaliojimų?
- Jei atsakymas į trečią klausimą neigiamas, prašome nurodyti teisinį pagrindą, kuriuo remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybė galėjo taikyti 2020-03-14 nutarimo Nr.207 karantino režimo priemones, kur tokios priemonės yra nustatytos ir paaiškinti, kuo jų taikymo sukeliamos faktinės pasekmės skiriasi nuo nepaprastųjų priemonių, nustatytų Nepaprastosios padėties įstatymo 28 straipsnio 3, 7, 8, 9, 12, 15 punktuose, sukeliamų pasekmių.
Atsakymų tikisi ketvirtadienį
Atsakymų iš teisininkų Seimo valdyba tikisi sulaukti ketvirtadienį, juos apsvarstys pirmadienį posėdžio metu.
Valstybės lygio ekstremalią situaciją dėl COVID-19 plitimo grėsmės Vyriausybė, atsižvelgdama į Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos siūlymą, paskelbė vasario 26-ąją.
Kovo 14-ąją, vadovaudamasi Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu, Civilinės saugos įstatymu ir atsižvelgdama į nepalankią epideminę COVID-19 situaciją bei sveikatos apsaugos ministro teikimą, taip pat – Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos siūlymą, Vyriausybė nutarė skelbti trečią (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygį ir visoje Lietuvos teritorijoje – karantiną. Ministrų kabinetas taip pat patvirtino karantino režimą.
Karantinas dėl COVID-19 Lietuvoje įsigaliojo kovo 16-ąją 00.00 val. ir tęsis mažiausiai iki kovo 30 dienos 24 val. Daugiau apie jo sąlygas – čia.
Pagal Civilinės saugos įstatymą, Vyriausybė skelbia ir atšaukia valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, tvirtina valstybinį ekstremaliųjų situacijų valdymo planą. Trečią civilinės saugos sistemos parengties lygį Vyriausybė skelbia gresiant ar susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, įvedus šalyje nepaprastąją padėtį arba esant būtinybei sustiprinti civilinės saugos sistemos parengtį.
Pagal Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą, Vyriausybė sveikatos apsaugos ministro teikimu visoje Lietuvos teritorijoje karantiną skelbia ir atšaukia karantiną, tvirtina jo dydį, ribas, trukmę ir režimą.
Nepaprastoji padėtis valstybėje, pagal įstatymą, gali būti įvedama, kai dėl susidariusios ekstremalios situacijos ar krizės kyla grėsmė Lietuvos konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai ir šios grėsmės neįmanoma pašalinti nepanaudojus Konstitucijoje ir įstatyme nustatytų nepaprastųjų priemonių. Sprendimą dėl nepaprastosios padėties įvedimo priima Seimas.