Į 15min.lt kreipėsi vilnietis Elmaras Puodžiūnas, pasipiktinęs, kad už sugedusio karšto vandens šilumokaičio remontą viename bendrijos namų šilumos punkte teko sumokėti patiems. O jo kaina išties nemaža – apie 3,5 tūkst. Lt.
Sumokėjo patys
Mano nuomone, tai yra įžūlus „Vilniaus energijos“ ignoravimas atlikti jai priklausančią prievolę, rūpintis jai priklausančiu turtu, – piktinosi E.Puodžiūnas.
„Vilniaus energija“ atsisakė minėtą šilumokaitį pakeisti, nes po naujai įsigaliojusios tvarkos nebeliko diferencijuoto šilumos kainos tarifo, kuriame buvo numatyta porą centų už šilumos punktų priežiūrą. Taigi nuo šiol jie neberemontuoja jiems priklausančių šilumos punktų. Nenorėdama palikti gyventojų be karšto vandens per tokius šalčius, bendrija skubiai nupirko ir pakeitė šilumokaitį savo lėšomis“, – savo laiške redakcijai parašė E.Puodžiūnas.
Vyras tvirtino susisiekęs su „Vilniaus energijos“ atstovais ir gavęs patvirtinimą, kad jie neketina imtis šio remonto. „Šiuo atveju, mano nuomone, tai yra įžūlus „Vilniaus energijos“ ignoravimas atlikti jai priklausančią prievolę, rūpintis jai priklausančiu turtu. Gaunasi, kad nuo šiol gyventojai be jokio įspėjimo savo lėšomis privalės remontuoti „Vilniaus energijai“ priklausantį turtą, antraip liks be šilumos ir karšto vandens“, – piktinosi E.Puodžiūnas.
„Vilniaus energijos“ atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas patvirtino – bendrovė šilumos punktų gedimų neremontuoja, nes tai jiems esą draudžia įstatymas. „Vilniaus energijos“ atstovai net negali ateiti į šilumos punktą ir esame visiškai atriboti nuo namo šilumos sistemos. Mes nerenkame mokesčio už priežiūrą, todėl ir neprižiūrime“, – aiškino N.Mikalajūnas.
Kas atsakingas – neaišku
15min.lt jau rašė, kad klausimai dėl šilumos punktų remonto iškilo ne vienai daugiabučių namų savininkų bendrijai. Tačiau į šį klausimą jiems negali atsakyti Vilniaus šilumos tinklų, kuriems ir priklauso šilumos punktai, vadovai. Anot Vilniaus šilumos tinklų direktoriaus Arūno Keserausko, tai paaiškinti turėtų Energetikos ministerija.
„Energetikos ministerija turi pasakyti, kas atsakingas už tų punktų priežiūrą, remontą, koks jų perdavimo mechanizmas gyventojams ir t.t. Kas šilumokaitį turi keisti jam sugedus? Atrodytų, savininkas turi keisti. Tai pagal viską mes savo ūkį esame išnuomoję „Vilniaus energijai“, kad ji prižiūrėtų tą turtą. Bet gauname atsakymą, kad šilumos tiekėjas to negali daryti, nes neleidžia įstatymas. Tai būtų grubus pažeidimas, už kurį tektų mokėti baudą. Tad susidarė tokia situacija, kad niekas nieko negali daryti“, – prieš kelias dienas 15min.lt sakė A.Keserauskas.
Energetikos ministerija savo ruožtu tvirtino, kad viskas yra išaiškinta – šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas, priėmus įstatymą, automatiškai perima iš šilumos tiekėjų pareigą rūpintis šilumos punkto technine priežiūra, matavimais, bandymais, paleidimo ir derinimo darbais bei smulkiais remonto darbais. Tai jis turi daryti iš gyventojų mokamo priežiūros tarifo.
Tačiau kitus šilumos punkte būtinus remonto ir atstatymo darbus, pvz., didelių avarijų likvidavimą, šilumos punkto įrenginių (šilumokaičio, pavaros ir pan.) keitimą, kol šilumos punktas bus perduotas gyventojams, privalo atlikti šilumos punkto savininkas, t. y. šilumos tiekėjas, savo lėšomis. Kai punktą perims gyventojai, jie turės nuspręsti, ar tokiems darbams pinigus kaups nuolat, ar mokės tuomet, kai iškils būtinybė ką nors remontuoti.
