Pagal priimtą įstatymą, baudos fiziniams asmenims už taisyklių pažeidimą sieks nuo 500 iki 1500 eurų, įmonėms – nuo 1500 iki 6000 eurų, o teisę surašyti nusižengimų protokolus įgis policija.
Dabar baudos fiziniams asmenims siekia iki 140 eurų, įmonėms – iki 600 eurų, o jas gali skirti visuomenės sveikatos specialistai.
Tačiau Seime pritrūko balsų sugriežtinti laisvės atėmimo bausmes, jei dėl taisyklių pažeidimų išplistų susirgimas – dabar už tai gresia iki trejų metų nelaisvės, Teisingumo ministerija maksimalią bausmę siūlė didinti iki penkerių metų.
Taip pat liko nepriimtos pataisos, kad susirgusieji, kurie žinojo apie savo ligą, bet nesilaikė paskirtų apsaugos priemonių ir tuo sukėlė pavojų kitiems, galėtų būti baudžiami laisvės atėmimu iki vienų metų. Šiuo metu, neįrodžius, kad užkratas išplito, laisvės atėmimo bausmė negalėtų būti skiriama.
Už administracinės atsakomybės griežtinimą balsavo 70 parlamentarų, du buvo prieš, 31 susilaikė.
Baudžiamojo kodekso pataisos nepriimtos, nes joms registravosi mažiau nei pusė Seimo narių – 59 parlamentarai.
Vyriausybės pataisų šalininkai sakė, kad griežtesnė atsakomybė atgrasys pažeidėjus.
„Dabar yra unikali situacija. Akivaizdu, kad yra asmenų, kurie vadovaujasi tik baimės refleksu. Kai kurie žmonės tyčiojasi iš savo artimųjų“, – sakė parlamentaras Povilas Urbšys.
„Sankcijos reikalingos, kad efektyviai greitai būtų užkardyti asmenis, kad žmonės neskleistų viruso“, – teigė Rimantas Jonas Dagys.
Kritikai tvirtino, kad bausmių griežtinimas tėra socialinių problemų sprendimo imitavimas, o siekiant atgrasyti pažeidėjus svarbu ne bausmių didinimas, bet jų neišvengiamumas.
„Dabar numatyta treji metai laisvės atėmimo griežčiausia bausmė. Siūloma keisti į penkerius. Ką tai pakeis? Ogi nieko. Atgrasys labiau? Atgrasymas yra tada, kai taikoma atsakomybė“, – kalbėjo socialdemokratas Julius Sabatauskas.
Liberalas Simonas Gentvilas ragino užuot didinus bausmes daugiau dėmesio skirti švietėjiškai veiklai.
Prezidento G.Nausėdos patarėja teisės klausimams Jūratė Šovienė teigiamai įvertino siūlymą leisti policijai skirti baudas, tačiau išsakė abejonių dėl bausmių ir nuobaudų griežtinimo. Ji taip pat perspėjo, kad Baudžiamojo kodekso pataisų priėmimas ypatingos skubos tvarka gali neatitikti Konstitucinio Teismo doktrinos.
Administracinių nusižengimų protokolus dėl karantino pažeidimų galės surašyti ne tik Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ar savivaldybių specialistai, bet ir policijos, karo policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos bei Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai.
