Pasitarime dalyvavę vaiko teisių apsaugos tarnybos, seniūnijos darbuotojai, daugybę kartų lankę Saviečių kaime įsikūrusią šeimą, teigė jokių galimos nelaimės požymių nepastebėję.
„Per aštuonis mėnesius, nuo tada, kai šeima buvo įtraukta į rizikos šeimos grupę, ją aplankiau 14 kartų, taip pat bendraudavau telefonu. Kas kartą namai buvo šilti, vaikai linksmi, nei nuo tėvo, nei nuo mamos nesklisdavo net alkoholio kvapas.
Neturėjau jokio pagrindo įtarti, kad jis gali skriausti sugyventinę ar vaikus“, – tikino su šeima bendravusi socialinė darbuotoja Violeta Tamulienė. Anot jos, vyras niekuomet neatrodė agresyvus.
Pasak V.Tamulienės, susitikimai nebuvo iš anksto planuojami, tad šeimos nariai negalėjo specialiai pasiruošti, pavyzdžiui, tądien negerti ar susitvarkyti, seniūnijos ir savivaldybės darbuotojų atvykimui.
Skurdi buitis sugyventinių sodyboje socialinei darbuotojai neatrodė netinkama gyventi mažamečiams vaikams.
„Tai yra įprastas kaimo namas su krosnimi. Tačiau namuose, kiek lankiausi, visada būdavo šilta, vaikai aprengti rūbeliais pagal galimybes. Viskas iš pažiūros būdavo tvarkinga“, – tikino V.Tamulienė.
Vaikai – tiek tėvo nužudyti mažyliai, tiek vyresnieji – visą laiką būdavo namuose su abiem ar vienu iš tėvų – nė vienas ikimokyklinio ugdymo įstaigų nelankė.
Vyresnysis, kuriam jau šešeri, nuo 2016 m. rudens turėjo pradėti eiti į priešmokyklinę klasę.
Vaikais tėvas rūpinosi puikiai: jie visada būdavo prižiūrėti – pavalgydinti, aprengti, šiltuose namuose, – tikino šeimą lankiusi socialinė darbuotoja.
Socialinė darbuotoja tikino, jog vaikai tėvą mylėjo: ketverių metų dukra, prieš Kalėdas paklausta, ko norėtų dovanų, sakė, jog traktorių – kad galėtų vairuoti jį, kaip tėtis vairuoja savąjį.
Pašnekovei susidarė įspūdis, jog sugyventiniu ir keturių vaikų tėvu pasitikėjo ir jo gyvenimo draugė.
„Ji (nužudytų vaikų motina, – aut. past.) vyru visiškai pasitikėjo. Ne kartą yra su juo vienu palikusi vaikus. Pavyzdžiui, kai eidavo pas gydytoją ar kitais reikalais važiuodavo į miestą. Ir jis puikiai tvarkėsi“, – sakė socialinė darbuotoja.
Vyresnieji vaikai su tėvu likdavo ir tuomet, kai motina kuriam laikui išvykdavo – oficialiai žinoma, kad tai nutiko du kartus po barnių, kilusių tarp sugyventinių.
Tarnybų darbuotojai pabrėžė, jog ši šeima į socialinės rizikos šeimų sąrašą pateko ne dėl girtavimo ar smurto, bet socialinių įgūdžių stokos. Tai padaryta siekiant oficialiai įforminti šeimai būtiną pagalbą, pavyzdžiui, dažniau lankyti šeimą ir padėti rūpintis vaikais.
„Į rizikos šeimos grupių sąrašą 2015 m. balandį buvo įrašytas tik tėtis ir du vyresnieji vaikai, kai mamos tuo metu nebuvo – su jauniausiu sūnumi (ketvirtasis vaikas – dukra – gimė tik 2015 m. rugsėjį – aut. past.) ji buvo išėjusi iš namų ir čia nesirodė kelias savaites“, – pažymėjo V.Tamulienė.
Tačiau po tokių „gastrolių“ sugyventiniai vėl susitaikė ir, kaip atrodė socialinei darbuotojai, vėl buvo normali šeima.
Motina kategoriškai neigė gandus apie smurtą
Socialinė darbuotoja, dirbanti su rizikos grupėje esančiomis šeimomis, tvirtino, jog dėl smurto keturių vaikų motina niekada nesiskundė. Apie tai, kad šioje šeimoje galėjo būti nuolat girtaujama, o vyras muštų sugyventinę, ji esą išgirdo jau po tragedijos iš žiniasklaidoje matomų kaimynų pasisakymų.
Tokios pačios nuomonės laikėsi ir savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Vilma Jucevičiūtė, kurios teigimu, pagal turimus duomenis vaikai toje šeimoje tikrai galėjo augti.
„Tikrai nebuvo jokių duomenų, kad tėvas girtauja, (...) niekada nesiskundė mama dėl smurto“, – kalbėjo ji.
Tiesa, pernai rudenį gavus anoniminį skundą dėl galimo smurto šioje šeimoje, buvo ne kartą kalbėta, jai siūlyta pagalba, tačiau ji kategoriškai neigė buvusi skriaudžiama.
„Socialinė darbuotoja su ja kalbėjo, siūlė pagalbą. Bet ji kategoriškai neigė, kad buvo skriaudžiama. Sakė, kad anonimiškai skambina ir gandus skleidžia vyro sesuo, su kuria jis susipykęs dėl pinigų“, – kalbėjo V.Jucevičiūtė.
Šiuo metu likę gyvi šeimos vaikai yra Jonavoje pas močiutę iš mamos pusės. Vaikų mama L.C. gydoma ligoninėje. Kol kas nežinoma, kiek laiko ji praleis ligoninėje ir kur ji po to apsispręs gyventi.
Meras: „Kur tie kaimynai buvo anksčiau?“
Kėdainių rajono savivaldybės duomenimis, šiuo metu Kėdainių rajone yra daugiau nei 200 šeimų, priskirtų socialinės rizikos grupei. Jose auga virš 500 vaikų.
Pasak Kėdainių rajono mero S.Grinkevičiaus, kad būtų išvengta tokių tragedijų, kaip Saviečių kaime, būtina ne ieškoti kaltų, bet daugiau bendradarbiauti.
Keistai atrodo, kad tik po tragedijos kaimynai ir vietos bendruomenės žmonės pradeda kalbėti apie problemas (gėrimą, smurtavimą). Tai kur jie buvo anksčiau? – sakė Kėdainių rajono meras.
„Pusantros valandos diskutavome, išklausiau visų tarnybų atstovų pasisakymus. Klausantis jų atsakymų, atrodo, kad padaryta buvo viskas, jog būtų užbėgta už akių tokiai nelaimei.
Tačiau aš matau ir problemų. Viena jų, kuri labai svarbi, – nėra glaudaus bendradarbiavimo tarp bendruomenių ir tam tikrų tarnybų – vaiko teisių apsaugos tarnybos ir pan.
Keistai atrodo, kad tik po tragedijos kaimynai ir vietos bendruomenės žmonės pradeda kalbėti apie problemas (gėrimą, smurtavimą). Tai kur jie buvo anksčiau?“, – retoriškai klausė Kėdainių meras.
Kiekvieną trečiadienį pas merą yra laukiami rajono gyventojai. Tačiau, pasak mero, per aštuonis pirmuosius jo darbo mėnesius į šiuos susitikimus nėra atėjęs nė vienas žmogus – nei su skundais, nei prašymais.
„Mūsų bendruomenės per mažai nori į procesą (problemų viešinimą ir sprendimą – aut. past.) įsijungti. Kad tai paskatintume, kviesime seniūnaičius, kurių turime apie 100, 56 kaimo bendruomenių pirmininkus, ir bandysime kalbėti, kaip vis dėlto turime komunikuoti, kad anksčiau išgirstume problemas.
Kas geriausiai žino – muša, nemuša, smurtauja, geria? Kaimynai. Jie turi nebijoti ir laiku pasakyti tai išspręsti galintiems specialistams“, – teigė Kėdainių meras.
Pasak jo, paimti vaikų iš sugyventinių nebuvo pagrindo.
„Pagal tai, ką aš išgirdau iš šeimą lankiusios socialinės darbuotojos, kitų atsakingų tarnybų, iš šeimos vaikai neturėjo būti paimti. Simptomų, kad gali įvykti kažkas baisaus, jie nematė. Vadinasi, neturėjo galimybės imtis veiksmų“, – sakė meras.
Jis atkreipė dėmesį ir į tai, jog iki šiol Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nėra parengusi vaikų paėmimo tvarkos iš juos prižiūrėti tinkamai nepajėgiančių šeimų.
Priminsime, kad tragedija įvyko sausio 2-ąją. Naktį iš penktadienio į šeštadienį Kėdainių rajone, Saviečių kaime, 1979 metais gimęs vyras, įtariama, į šulinį įmetė du savo mažamečius vaikus, kurie žuvo.
Sekmadienį vyras suimtas trims mėnesiams. Savo kaltę jis pripažįsta, tačiau paaiškinti kraupaus nusikaltimo motyvų negali. Jam bus paskirta psichiatrinė ekspertizė.
Pirminiais duomenimis, du mažamečius savo vaikus jis nužudė būdamas blaivus.
