Liepos 1-ąją turėtų įsigalioti sausį Seimo priimtas draudimas teikti rinkai elektronines cigaretes ir jų pildykles su skysčiu, kuriame yra kvapiųjų medžiagų (išskyrus tabako kvapą ar skonį).
Neigiamų pasekmių nenumato
Tačiau grupė Seimo narių iš Lietuvos regionų partijos, Laisvės, Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos frakcijų kovo 31-ąją registravo įstatymo pataisas ir siekia draudimo įsigaliojimo terminą pavėlinti metais.
Ketvirtadienį įstatymo projektas bus svarstomas Seimo posėdžių salėje.
Tautos atstovų įsitikinimu, draudimo įsigaliojimo laikas liepos 1-ąją „pažeidžia ūkio subjektų teisėtus lūkesčius, nesudaro galimybės rinkai prisitaikyti prie naujo reguliavimo, išparduoti rinkoje esančias prekes bei perorientuoti veiklos“.
„Ūkio subjektams prisitaikyti prie iš esmės jų veiklą bei prekyboje esančias prekes uždraudžiančio teisinio reguliavimo palikta mažiau nei 6 mėnesiai“, – rašoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte.
Be to, pavėlinus elektroninių cigarečių skonio draudimo įsigaliojimo laiką, politikų vertinimu, verslas ne tik galės lengviau prisitaikyti prie pokyčių ir iki to laiko parduoti rinkoje esančius importuotus gaminius, bet ir perorientuoti veiklą, išvengti darbuotojų atleidimo, prekybos vietų uždarymo.
„Kai kuriose prekyba elektroninėmis cigaretėmis vykdančiose įmonėse darbuotojų skaičius viršija 50 žmonių. Pavyzdžiui, UAB „Ecodumas“ šiuo metu dirba 118 žmonių, UAB „Litrade“ – 67 žmonės“, – teigiama pataisų aiškinamajame rašte.
Taip pat, Seimo narių vertinimu, draudimo įsigaliojimo atidėjimas „leis užtikrinti planuotą akcizų pajamų biudžeto lėšų už elektroninių cigarečių skystį 2022 metais surinkimą“.
Neigiamų pasekmių dėl to, kad elektroninių cigarečių skonio draudimas įsigalios vėliau, anot Seimo narių, nėra.
Į Seimo narius nusitaikė lobistai
Pavėlinti draudimą pasiūlė šie atstovai iš opozicijos: Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis, Seimo „darbiečių“ frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas ir frakcijos nariai Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Andrius Mazuronis, Aidas Gedvilas, Artūras Skardžius.
Taip pat – atstovai iš iš valdančiųjų gretų: Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas, frakcijos nariai Morgana Danielė, Ieva Pakarklytė, Marius Matijošaitis, Kasparas Adomaitis, Monika Ošmianskienė, Tomas Vytautas Raskevičius, Silva Lengvinienė ir Artūras Žukauskas, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas ir šios frakcijos narys Andrius Bagdonas.
Į kai kuriuos iš šių politikų dėl reguliavimo, susijusio su elektroninių cigarečių prekyba bei naujais draudimais, anksčiau yra kreipęsi elektroninių cigarečių verslams atstovaujantys lobistai.
Pavyzdžiui, su siūlymu „nustatyti optimalų“ pakeitimų įsigaliojimo laiką 2021 metų gruodžio 20 dieną į A.Gedvilą kreipėsi bendrovei „Ecodumas“ atstovaujantis lobistas Vytautas Kisielius.
Tą rodo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) svetainėje Lobistų skaidrumo deklaracijose skelbiami duomenys.
Gruodžio 9-ąją tas pats lobistas, siekdamas „užtikrinti galimybę pateikti rinkai mažiau žalingus su tabako gaminiais susijusius gaminius“ kreipėsi į I.Pakarklytę ir M.Danielę.
2021 metų gruodžio 9-ąją su siūlymu „pakeisti draudimo įsigaliojimo datą vietoje 2022 metų liepos 1 dienos į 2023 metų lapkričio 3 dieną“ į R.Žemaitaitį kreipėsi kitas bendrovės „Ecodumas“ atstovas, lobistas Mindaugas Janulionis.
Deklaracijos duomenimis, jis politiką ragino inicijuoti teisės akto projekto svarstymą.
R.Žemaitaitis: verslininkai paprašė pagalbos
Galiausiai toks projektas, tik kiek su kita, bet vis tiek vėlesne elektroninių cigarečių skonio draudimo įsigaliojimo data, atsirado.
R.Žemaitaitis, kalbėdamas su 15min, pripažino, kad registruotas įstatymo projektas – lobistinis, bet, anot jo, verslui tikrai buvo palikta per mažai laiko išsiparduoti turimą produkciją.
„Kaip ir išeina lobistinis įstatymas, tu padedi realiai kažkokiai vienai interesų grupei, bet kartu suvoki, kad valstybė negali taip vienareikšmiškai elgtis ir per keturis, penkis mėnesius viską panaikinti. Nėra jokios logikos“, – komentavo Seimo narys.
Kaip ir išeina lobistinis įstatymas, tu padedi realiai kažkokiai vienai interesų grupei.
Jis ir kiti parlamentarai, anot R.Žemaitaičio, buvo susitikę su verslininkais, kurie prašė pavėlinti draudimo įsigaliojimą.
„Buvom susitikę su prekybininkais, kurie prekiauja Lietuvoje, jie pateikė oficialią statistiką, kiek turi prekių, kurias turi išparduoti. Realiai per šį pusmetį jie jų neparduos <...> ir prašo pagalbos, kad būtų pratęstas terminas, kad galėtų išprekiauti“, – tikino tautos atstovas.
Įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, jo įsitikinimu, turėtų būti įtvirtinta, kad verslas, pardavęs turimas elektronines cigaretes su skoniais, naujų įsigyti nebegalėtų.
R.Žemaitaitis, bendrai kalbėdamas apie elektroninių cigarečių su skoniais draudimą, abejojo ar jis veiks, nes gyventojai tokias cigaretes galės parsisiųsti iš užsienio ir vartoti Lietuvoje.
O ir konkurencija esą bus pažeidžiama, nes rinkoje, pasak politiko, liks tik kaitinančios cigaretės, kuriomis Lietuvoje prekiauja kelios didelės tarptautinės kompanijos.
M.Danielė: reikėtų ilgesnio laikotarpio
Kad verslininkai „bakstelėjo pirštu“ ir atkreipė politikų dėmesį į tai, kad prie pokyčių jiems reikės prisitaikyti per 6 mėnesius, pažymėjo ir parlamentarė Morgana Danielė.
„Tiesa tai, kad verslininkai atkreipė mūsų dėmesį, bakstelėjo pirštu ir parodė, kad tai tiesiog išskirtinai trumpas, labai griežtas, net nebūdingas praktikai laikotarpis“, – sakė ji.
„Jis tiesiog neproporcingas ir pačiai rinkai, verslui ir vartotojui prisitaikyti reikėtų ilgesnio laikotarpio“, – pridūrė M.Danielė.
Jis tiesiog neproporcingas ir pačiai rinkai, verslui ir vartotojui prisitaikyti reikėtų ilgesnio laikotarpio.
Paklausta, ar, jos nuomone, vartotojai patirtų kokios nors žalos, jei elektroninės cigaretės su skoniais būtų pardavinėjamos ilgiau, į šį klausimą politikė neatsakė, tačiau pabrėžė, jog tokiems draudimams turėtų būti normaliai pasiruošta.
M.Danielė pateikė Estijos pavyzdį, kur uždraudus elektronines cigaretes su skoniais žmonės jas ėmė siųstis iš užsienio.
„Estija lygiai taip pat nespėjo pasiruošti, lygiai taip pat [kaip mes] įgyvendino ir po to teko viską atšaukti, nes muitinės buvo užpiltos siuntomis ir muitininkai, kadangi tabako produktai išmuitinama siunta, nebespėjo susitvarkyti su srautais, ir teko laikinai stabdyti šio įstatymo įsigaliojimą ir nukelti“, – pasakojo Seimo narė.
Apie įtaką siekiant, kad elektroninių cigarečių skonio draudimas būtų vėlesnis ir kokią naudą tai atneštų, 15min norėjo pasikalbėti su bendrovės „Ecodumas“ direktoriumi, Nacionalinės elektroninių cigarečių asociacijos vadovu Edvinu Izokaičiu, tačiau pokalbiui jis teigė neturintis laiko.
15min klausimus E.Izokaičiui išsiuntė raštu. Jei sulauksime atsakymų, tekstą papildysime.
