„Mes surenkame maistą iš ten, kur yra jo perteklius ir atiduodame ten, kur yra jo trūkumas“ – pasakoja „Maisto banko“ vadovo pavaduotoja Kristina Tylaitė. Anot jos, atliekamo ir nesuvartojamo maisto gali atsirasti visoje jo tiekimo grandinėje ir dažnai to išvengti neįmanoma. „Dažniausia maisto švaistymo priežastis namų ūkiuose – negebėjimas jo tinkamai planuoti, tačiau gamybos, prekybos, logistikos įmonėse ar pas ūkininkus, perteklinio maisto atsiranda dėl labai įvairių ir labai skirtingų priežasčių, tame nėra nieko blogo, svarbiausia, kaip su likusiu maistu elgiamės po to“, – akcentuoja „Maisto banko“ atstovė.
Siūlo sprendimą maisto turinčioms įmonėms
Labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ perteklinio maisto turinčioms įmonėms siūlo sprendimą – perduoti jį nepasiturinčių asmenų maitinimui. Pernai organizacija išsaugojo daugiau nei 5300 tonų gero maisto, kuriuo ne tik padėjo 143 tūkst. sunkiau besiverčiančių šalies gyventojų, bet gelbėdama maistą nuo iššvaistymo aplinkai sutaupė 15 390 tonų CO2 emisijos ir 1008 mln. litrų vandens. Manoma, jog maisto, kurį būtų galima išsaugoti yra net kelis kartus daugiau, tačiau tam reikia didelio verslo įmonių sąmoningumo.
„Kartais net maisto atžvilgiu geriausių ketinimų turinčios įmonės nepastebi, jog pas juos yra perteklius, todėl čia į pagalbą ateiname mes ir užduodame joms tinkamus klausimus. Dažnai į rinką norėdamos įvesti naują produktą, gamybos įmonės yra priverstos eksperimentuoti, tų eksperimentų dėka jau gaunamas vartoti tinkamas maisto produktas, tačiau dėl tam tikrų priežasčių jis dar nėra pakankamai tinkamas parduoti, tačiau daugelis nesusimąsto, jog tai jau tinkama „Maisto bankui“, – aiškina K.Tylaitė.
„Štai turime kelis sėkmingo bendradarbiavimo pavyzdžius, kai mūsų organizaciją, o vėliau ir skurstančiuosius pasiekia produkcija, kurios negalima nusipirkti prekybos vietose: iš vienos įmonės gauname duonos gaminių, kurie galbūt yra šiek tiek per daug apskrudę ar nėra idealios formos, kita įmonė su „Maisto banku“ bendradarbiauja perduodama įvairių skonių jogurtų – tai tarpinis produktas, kuris gaunamas keičiant gamybos liniją iš vieno skonio į kitą, priimame ir su mielu noru išdaliname maisto produktus su pažeistomis išorinėmis pakuotėmis, proginę produkciją, maistą, kurio terminas „Geriausias iki“ jau yra pasibaigęs, tačiau pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimus ir laikantis nurodytų saugumo terminų, jį dar galima dalinti labdarai, bendradarbiaudami su daugeliu prekybos tinklų, iš jų surenkame paskutinę dieną galiojančius maisto produktus bei neparduotus ir jau per daug prinokusius vaisius ir daržoves, esame turėję atvejų, kada susitarę su gamintoju paimame maistą iš į autoįvykius patekusių krovininių automobilių.
Šiuo, nuo iššvaistymo išsaugotu maistu, labai praturtiname nepasiturinčiųjų žmonių mitybą, o verslo sektoriui pasiūlome sprendimą, ne tik, kaip nešvaistyti, bet ir kaip prisidėti prie socialinės gerovės“, – džiaugiasi K.Tylaitė.
Tikslas – ne tik saugiai paimti, bet ir tinkamai išdalinti
Surinktą maistą labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ išdalina bendradarbiaudamas su beveik 600 senjorus, vaikus, neįgaliuosius, daugiavaikes šeimas, vienišus asmenis ar kitas pažeidžiamiausias grupes globojančių organizacijų. Skaičiuojama, kad „Maisto banko“ perduodamas nuo iššvaistymo išgelbėtas maistas, praėjusiais metais šioms organizacijoms leido sutaupyti virš 8,6 mln. eurų, kuriuos nevyriausybinės organizacijos galėjo nukreipti kitiems svarbiausiems stokojančiųjų poreikiams.
„Mūsų tikslas nėra pas save parsivežti kuo daugiau maisto, tikslas – sudaryti sąlygas, kad šis maistas pasiektų kuo daugiau nepasiturinčių ir būtų suvartotas. Todėl tik dalį maisto mūsų savanoriai išdalina tiesiogiai žmonėms, likusiai daliai į pagalbą pasitelkėme platų ir įvairove turtingą nevyriausybinių organizacijų tinklą. Mes dirbame ir su labai didelėmis organizacijomis, tokiomis, kaip „Caritas“, Maltos ordino pagalbos tarnyba, Lietuvos raudonasis kryžius, „Gelbėkit vaikus“ ir su pačiomis mažiausiomis kaimų bendruomenėmis, vaikų globos šeimynomis ar kitomis prasmingomis ir pokyčius mūsų visuomenėje darančiomis iniciatyvomis“, – pasakoja K.Tylaitė.
Pasak jos, šiame darbe labai svarbu suvaldyti visus procesus ir užtikrinti, kad maisto švaistymo neatsirastų kitoje vietoje.
„Tam, kad atlieptume kitų nevyriausybinių organizacijų poreikius, mes jas turime labai gerai pažinoti, privalome ne tik žinoti jų remiamų žmonių skaičių, profilius, bet ir būti užsitikrinę, jog mūsų organizacijos–partnerės turi tinkamas maisto laikymo sąlygas ir gali užtikrinti maisto saugumą. Šias organizacijas mes lankome, mes jų ieškome, apmokome, konsultuojame maisto saugos ar paramos valdymo klausimais. Atsitinka taip, jog į mus kreipiasi įvairių naujų ar mums nežinomų organizacijų, tačiau nesusipažinę ir neįvertinę jų galimybių dirbti su maistu, partnerystės nepradedame, o kartais tokių partnerysčių ir atsisakome“, – pasakoja „Maisto banko“ atstovė.
Didžiausias iššūkis – finansai
„Maisto banko“ veikla per metus organizacijai kainuoja 1,1 mln. eurų. Didžiausią išlaidų dalį sudaro sandėlių nuomos, kuro, automobilių remonto, darbo priemonių, administravimo kaštai. Sunkiausia dalis – surinkti šias lėšas kiekvienais metais vis iš naujo.
„Dažnai vieną kartą paaukoję, fiziniai ar juridiniai asmenys net nesusimąsto, jog kaip žmogui reikia nuolatos valgyti, taip, kad galėtume užtikrinti savo veiklą, mūsų organizacijai yra reikalingos lėšos. Kadangi nei fiziniai, nei juridiniai rėmėjai, nei valstybė neturi įsipareigojimo remti „Maisto banką“, ir ypač tai daryti nuolatos, o mes jaučiame atsakomybę už mūsų paramą gaunančias organizacijas, už stokojančius asmenis, todėl kiekvienais metais turime ieškoti būdų, kaip vėl ir vėl surinkti tą sumą, kaip pritraukti finansų vien tam, kad maisto galėtume išgelbėti bent tiek, kiek išgelbėjome praėjusiais metais. Tad didelę organizacijos darbo dalį užima fizinių ir juridinių aukotojų paieškos, jų pritraukimas, įvairių projektų savivaldybėms ar ministerijoms rašymas. Be galo vertiname kiekvieną gautą eurą, finansinė parama mums ne tik leidžia dirbti toliau, bet ir suteikia viltį, kad prireikus galėsime padaryti daugiau“, – vidiniais organizacijos iššūkiais dalinasi „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.
Kad gali padaryti daugiau, labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ įrodė kritinių situacijų akivaizdoje. Vos prasidėjus pandemijai, organizacija perdėliojo savo procesus ir viruso pažeidžiamiausioms žmonių grupėms paramą pristatinėjo į namus, atlikusį maistą rinko iš ūkininkų, uždarytų mokyklų, darželių, kavinių, restoranų ir net žmonių namų. Prasidėjus pabėgėlių krizei, nuo iššvaistymo išsaugoto maisto perdavė pabėgėlių šeimoms. Šiuo metu „Maisto bankas“ paramą maistu išskirto 203 skirtingose Lietuvos vietovėse, paramą gauną 143 tūkstančiai Lietuvos žmonių.
Rugsėjo 29-oji – Tarptautinė informuotumo apie maisto švaistymą diena. Palaikykite „Maisto banko“ misiją aukodami lėšų ar savanoriaudami.
