Po R.Kalantos žūties nesankcionuoti protestai dar labiau paaštrėjo, sovietų valdžiai mėginus paankstinti 19-mečio jaunuolio laidotuves. Į Kauno gatves išėjo keli tūkstančiai žmonių. Jiems malšinti pasitelkta daugiau kaip dukart tiek milicininkų ir kariškių. Per dvi protestų dienas suimta apie pusė tūkstančio demonstrantų.
Šiandien sutinkama, kad 1972-ųjų pavasaris – neeilinis Lietuvos istorijos puslapis, nes Kauno įvykiai turėjo reikšmingos įtakos burtis Sąjūdžiui ir siekti Lietuvos nepriklausomybės.
Taip pat skaitykite:
R. Kalantos susideginimas tuomet sukėlė atgarsį ne tik Lietuvoje ar Sovietų Sąjungoje, bet atkreipė dėmesį į okupuotos šalies padėtį ir tarptautiniu mastu.
Gegužės 14-oji Lietuvoje minima kaip Pilietinio pasipriešinimo diena.
