Dėmesį traukė ir V.Siegel vardu
Vilniuje nuo pirmadienio intensyviai ieškant be žinios dingusio Mato Kalinausko, socialiniame tinkle „Facebook“ pasirodė įrašas, neva paauglio nebėra tarp gyvųjų, o dėl to kaltas jo pusbrolis.
Ši informacija paskelbta puslapyje „Kriminalinė Lietuvą“, kuris, atrodo, buvo sukurtas prieš pusantrų metų ir kuriame iki šiol buvo publikuoti keli įrašai apie buvusį Kauno nusikaltėlių autoritetą Henriką Daktarą, nuomonės formuotoją Viktoriją Siegel, neseniai sulaikytą, bet paleistą knygų autorių Dailių Dargį.
Ketvirtadienį ryte čia pasirodė nuotrauka iš miško su keliais policijos pareigūnais. Ant jos uždėtas vaikino portretas. Žemiau pranešta žinia apie tariamą tragediją ir kas dėl jos esąs kaltas.
Be to, pasidalinta nuoroda į straipsnį tokiu pačiu pavadinimu. Iš puslapio dizaino reikėtų suprasti, kad jis buvo paskelbtas portale „Delfi“, autoriumi nurodytas pastarojo specialusis korespondentas Tomas Janonis.
Tačiau tekstas patalpintas puslapyje, į kurį veda visai kitoks adresas – delfinelaimes.in. Nuorodoje į portalo kriminalinių naujienų skyrių naudojami tik angliški žodžiai, jo domenas yra .lt, ne .in.
Esama ir daugiau panašių detalių, kurios turėtų sukelti abejonių. Pavyzdžiui, puslapio, kurioje paskelbtas įrašas, pavadinimas yra su klaida – „Kriminalinė Lietuvą“. Viena iš pagrindinių šalies žiniasklaidos priemonių jos negalėtų palikti. Šis puslapis turi vos 137 sekėjus, kai paties portalo paskyra – 667 tūkst.
Nori mažiausiai 250 dolerių
Rašinyje pateikta detalių apie paauglio dingimą ir paiešką. Toliau teigiama, esą jis buvo pastebėtas einantis su kitu vaikinu – tariamai savo pusbroliu. Tarp giminaičių tariamai kilęs ginčas dėl didelės pinigų sumos, kurią jie neva uždirbę, kartu investuodami į interneto platformą.
Galiausiai pristatyta investavimo į kriptovaliutas platforma. Norint pradėti investuoti joje, reikia ne tik pateikti savo vardą, pavardę, elektroninio pašto adresą ir telefono numerį, bet ir papildyti sąskaitą mažiausiai 250 dolerių.
Tačiau tai yra apgavystė. Policija iki šiol neskelbė jokios informacijos apie ginčą, į kurį galėjo įsivelti vaikinas, ar kad jis investavo į kriptovaliutas, dėl kurių galėjo konfliktuoti su giminaičiu.
Interneto paieškos sistema neranda panašių straipsnių patikimose žiniasklaidos priemonėse.
Naudojosi ir dingusio Mykolo istorija
Panašios melagienos buvo platinamos pernai, kai žiemos pabaigoje dingo, o vėliau negyvas buvo rastas 15-metis vilnietis Mykolas. Tuomet skaitytojai irgi buvo nukreipiami į tokias pat investavimo platformas.
Taip pat skaitykite: Neapsigaukite: iš jūsų nori ne dėmesio istorijai apie dingusį Mykolą, o pinigų
Taip pat skaitykite: Tragedija tapo pinigų šaltiniu: Mykolo istoriją sukčiai naudoja kaip jauką lengvatikiams
Nepriklausomo tyrimų centro Debunk.org teigimu, suvedus savo duomenis jie dažniausiai būna pavagiami sukčių. Todėl svarbu kritiškai pažvelgti į tokias dėmesį traukiančias antraštes, išsiaiškinti, kas jas skelbia, kokios tų interneto svetainių nuorodos.
Pravartu patikrinti komentarus – kartais kiti vartotojai jau būna pastebėję, kad kažkas negerai. Įspėjantis ženklas yra tai, kad būna išjungta komentavimo funkcija.
„Jei jau paspaudžiate nuorodą, reikia patikrinti, kur ji nuveda, – įspėja Debunk.org. – Atsidariusios svetainės dizainas gali atrodyti lygiai taip pat, kaip lietuviško žiniasklaidos kanalo ar „Facebook“, bet iš tiesų tai – visai kitas puslapis, iš kurio ir pavagiami duomenys.“
Šios sukčiavimo schemos dažnai būna panašios. Pavyzdžiui, sukuriamos didžiųjų portalų dizaino ir turinio kopijos. Jų turinys dažniausiai susijęs su aktualiomis ar socialiai jautriomis temomis: kriminalinėmis naujienomis, pensijų ir neįgalumo išmokomis, skelbiamos finansinės padėties šalyje apžvalgos ar staigaus praturtėjimo istorijos.
Vartotojų dėmesiui pritraukti pasirenkamos skandalingiausios naujienos, manipuliuojant jų turiniu taip, kad skandalas atrodytų susijęs su neva atskleista galimybe labai daug uždirbti.
Sukčiai naudoja interneto adresus, kurie primena naujienų portalų pavadinimus. Juose dažnai naudojami tokie žodžiai, kaip „naujienos“, „Lietuvoje“, „info“, „dienraštis“.
Lietuvos bankas (LB) taip pat yra įspėjęs saugotis panašių apgavysčių. Iš pradžių dar gali pasirodyti, kad investicija yra sėkminga, uždarbis sąskaitoje didėja, sulaukiama asmeninių konsultantų dėmesio su raginimais pervesti papildomų lėšų, bet po to dingsta ir jie, ir pervestos lėšos.
Dėl to reikėtų vengti pasiūlymų investuoti į rizikingas priemones ar nesuprantamus produktus, rekomenduojama paieškoti papildomos informacijos apie įmonę internete.
LB interneto svetainėje galima patikrinti, ar investavimo paslaugas siūlanti įstaiga turi reikiamą licenciją ir gali teikti paslaugas Lietuvoje, yra prižiūrima mūsų šalyje, ar nėra įtraukta į „juodąjį“ sąrašą, neblokuojama.
Požymiai, kad galite būti apgautas sukčių
- Žadama greita grąža, o pasiūlymo laikas „labai ribotas”.
- Sulaukiate įkyrių pasikartojančių skambučių su siūlymu investuoti.
- Pasiūlymas galioja tik jums ir juo prašoma su nieko nesidalinti.
- Pasiūlyta aplankyti interneto svetainė neturi saugumo sertifikatą žyminčios spynelės arba bendraujama susirašinėjimo programėlėmis („Viber”, „WhatsApp”).
- „Brokeris” siūlo viską sutvarkyti už jus, tereikia pateikti el. bankininkystės, kortelės ar asmens dokumento informaciją. O gal prašo atsisiųsti programą (dažniausiai „AnyDesk”) ir prisijungti prie interneto banko, neva padės greitai viską „sutvarkyti”. Neskubėkite suteikti atstovavimo teisių „agentui”. Tikri tarpininkai padeda savo žiniomis, o ne mygtukų paspaudimu už klientą.
Šaltinis: Policijos departamentas
15min verdiktas: sukčiai. „Facebook“ įraše ir straipsnyje, nuoroda į kurį pateikta, skelbiama melaginga informacija. Jame siūloma investuoti į kriptovaliutas, bet tai greičiausiai apgaulė ir siekis išvilioti asmens duomenis, o tuomet – kuo daugiau pinigų.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
