Sukčiai nepalieka Marijono Mikutavičiaus ramybėje, bet policijos tyrimo dėl to nebus

Suįžūlėję interneto sukčiai gali gundyti istorijomis apie neva greitai praturtėjusius žinomus žmones, taip vilioti lengvatikius investuoti į apgaulingas platformas ir jaustis nebaudžiami. Parašę skundą dėl akivaizdžiai melagingų įrašų internete pastarieji greičiausiai nieko nepeš. Mat policija yra bejėgė prieš socialinius tinklus, kuriuose tokia informacija platinama ir kurie gina savo vartotojų žodžio laisvę.
Marijono Mikutavičiaus koncerto Vilniuje akimirka
Marijono Mikutavičiaus koncerto Vilniuje akimirka / Manto Repečkos nuotr.

Apgavystės kartojasi

Taip nutiko atlikėjui, laidų vedėjui Marijonui Mikutavičiui. „Facebook“ ne sykį pasirodė dėmesį traukiančių įrašų, pavyzdžiui, kad jam „pateikti kaltinimai pasitvirtino“ ir „garsaus muzikanto paslaptis pagaliau atskleista“.

Juose pateiktos nuorodos veda į rašinius panašiomis antraštėmis: „Paaiškėjo M.Mikutavičiui pareikštų kaltinimų detalės“, „Tragiška M.Mikutavičiaus pabaiga! Šio ryto žinia sukrėtė visus!“, „Dėl M.Mikutavičiaus eteryje išsakytų žodžių Lietuvos bankas padavė ieškinį“, „Mikrofonas vis dar buvo įjungtas, kai tai buvo pasakyta tiesioginiame eteryje!“, „Liūdnas Marijoną Mikutavičių tragiška baigtis“ (kalba netaisyta).

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Klaidinanti informacija apie investavimo platformas skelbiama žinomus portalus primenančiuose tinklalapiuose
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Klaidinanti informacija apie investavimo platformas skelbiama žinomus portalus primenančiuose tinklalapiuose

Čia siūloma paskaityti „ištrintą interviu, kurio bijo visi bankai“.

Nors portalas 15min neseniai aprašė tokį vieną portalą primenantį puslapį kaip fiktyvų ir skirtą ne naujienoms pranešti, o sugundyti žmones investuoti į apgaulingą projektą, jis nedingo ir net buvo atnaujinamas (tai galima suprasti iš datos, iki kurios tariamai buvo galima registruotis ir investuoti, – tai visada būna diena, kurią jis atidaromas).

Taip pat skaitykite: Ar tikrai M.Mikutavičius užsiima investavimo reklama? Ne, tai yra sukčiai

Vienas panašus įrašas „Facebook“, esą „M.Mikutavičius teisinasi, kad norėjo patikrinti ir savo kailiu išbandyti naująją milijardieriaus platformą“, buvo iliustruotas fotografija, kurioje tariamai atlikėjas TV studijoje bando suduoti kažkokiam vyrui.

Sufabrikuotas straipsnis, į kurį buvo galima nueiti paspaudus įraše pateiktą nuorodą, buvo iliustruotas atlikėjo su antrankiais, tik kažkodėl vedamo ne Lietuvos policininkų, nuotrauka.

Po šio teksto atlikėjas parašė skundą policijai. Mat ne tik jo atvaizdas buvo panaudotas, bet ir nuorodos vedė į tinklalapius, kuriuose reklamuojamos apgaulingos investavimo platformos. Viename iš tokių tekstų buvo skelbiamas raginimas dalyvauti konkurse ir laimėti didžiulę pinigų sumą.

Taip pat skaitykite: M.Mikutavičius kreipėsi į policiją: „Tai yra melas ir su jais reikia kovoti“

Dainininkas įspėjo žmones, kad nebūtų patiklūs: „Noriu atbaidyti visus nuo nesąmonių darymo ir dar kartą perspėti, kad niekas nepasimautų ant internetinių sukčių ir smulkių niekšelių.

Devyniasdešimt devyniais atvejais iš šimto esu akivaizdžiai per durnas visoms pelną generuojančioms piniginėms operacijoms, todėl eikit pro šalį pro bet kokį paveiksliuką, kur esu vienam kibire su eurais.“

Taip pat skaitykite: M.Mikutavičius perspėja nepasimauti ant sukčių kabliuko

Siūlo įsitraukti politikams

Policijos atsakymas M.Mikutavičiui buvo neigiamas – tyrimas nepradėtas. „Kiek mačiau, atmetė pretenziją. Mano pareiškimas atmestas kaip neturintis faktinės priežasties“, – portalui 15min paaiškino atlikėjas.

15min žiniomis, toks sprendimas priimtas, mat kompanija „Meta“, kuriai priklauso socialinis tinklas „Facebook“, neteikia duomenų apie panašių įrašų autorius, taigi neaišku, ką reikėtų bausti. Tokia bendrovės pozicija esą pateisinama žodžio laisve.

„Esu įsitikinęs, kad tokios apgavystės būtų pristabdytos tik įsikišus politikams, nes policija kol kas yra bejėgė, – svarstė pašnekovas. – Gyvename pasaulyje, kuriame kai kurios sritys skendi migloje, yra teisiškai nesureguliuotos.

Policija yra bejėgė, vadinasi, politikai to turėtų imtis valstybiniu lygiu, kovoti su socialiniais tinklais, kurie ramiausiai leidžia klestėti scam’ui (sukčiavimui – red. past.), melagystėms.“

M.Mikutavičiaus įsitikinimu, didžiosios valstybės turėtų vienytis ir imtis priemonių prieš tokias apgavystes.

Taip pat skaitykite: Socialiniuose tinkluose siaučiančių sukčių įrankiu tapo ir prezidentas, ir žiniasklaida

Kad jo atvaizdas naudojamas šiai veiklai, atlikėją perspėjo bičiuliai. Tačiau kreipėsi ir nepažįstami žmonės: „Klausia, ar tikrai investavai. Kurį laiką atrašinėji. Po to vėl siunčia: vėl apie jus rašo.

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Klaidinanti informacija apie investavimo platformas skelbiama žinomus portalus primenančiuose tinklalapiuose
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Klaidinanti informacija apie investavimo platformas skelbiama žinomus portalus primenančiuose tinklalapiuose

Nežinau, ką šitoje situacijoje daryti. Ne nuo tavęs priklauso. Nieko negali padaryti. Reikia perspėti žmones, kad netikėtų viskuo, ką randa. Vienas bičiulis pasakė: jei žmonės tiki tokiomis nesąmonėmis, patys ir kalti, jei praranda pinigus.“

Pašnekovas prisiminė iš pradžių, kai pasirodė panašūs įrašai, įsivaizdavęs, kad taip reklamuojasi realios investavimo bendrovės. Bet greitai supratęs, kad žmonės tik viliojami pervesti pinigus į neegzistuojančias investavimo platformas.

Net tėvai, pamatę panašų įrašą, atlikėjui yra skambinę: „Marijau, apie tave „Delfi“ rašo!“ Esu pats matęs tas „naujienas“ – neįgudusiai akiai tikrai gali pasirodyti rimta. Pavyzdžiui, apie tą berniuką, kuris nuskendo – kaip išvartyta istorija…“

Taip pat skaitykite: Neapsigaukite: iš jūsų nori ne dėmesio istorijai apie dingusį Mykolą, o pinigų

Taip pat skaitykite: Tragedija tapo pinigų šaltiniu: Mykolo istoriją sukčiai naudoja kaip jauką lengvatikiams

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Apgaulingas investavimo platformas reklamuojantys tinklalapiai kasdien atnaujinami, nurodant tą dieną kaip tariamai paskutinę, kai galima registruotis nemokamai
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Apgaulingas investavimo platformas reklamuojantys tinklalapiai kasdien atnaujinami, nurodant tą dieną kaip tariamai paskutinę, kai galima registruotis nemokamai

Išgirdęs, kad sukčiai sukūrė ir melagingą istoriją apie buvusį „BaltCap“ fondo partnerį Šarūną Stepukonį, kuris įtariamas pralošęs milijonus, – esą jis nuskendo, M.Mikutavičius sureagavo emocingai: „Ojėzau…“

Taip pat skaitykite: Meluoja apie Šarūną Stepukonį, rodo gaisro aukas ir laidų bei renginių vedėją

Rasti kaltuosius beveik neįmanoma

Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis šios istorijos plačiau nekomentavo, tačiau pripažino, kad bendravimas su kompanija „Meta“ panašiais atvejais nėra lengvas.

„Su „Meta“ vyksta bendradarbiavimas, bet nėra labai paprastas, nes yra ilgas, sudėtingas, – portalui 15min kalbėjo jis. – Ne į visus užklausimus gauname atsakymus. Gana sudėtinga su jais, bet vis tiek bandome bendradarbiauti.“

Nežinia, kas tai lemia: tai, kad kompanija veikia kitoje ir dar tolimoje šalyje, nenoras veltis į tokius tyrimus apskritai ar dar kas nors.

123RF.com nuotr./Meta
123RF.com nuotr./Meta

„Sunku pasakyti, dėl ko. Skirtingų šalių – skirtinga teisinė bazė. Kas pas mus yra nusikaltimas, pas juos gali nebūti, kai kurios veiklos nėra kriminalizuotos. Ne nusikaltimas, tik pažeidimas, – svarstė pašnekovas. – Yra buvę su jais daug susitikimų, tik ne policijos, o Vyriausybės lygiu. Kai kuriuose pažada, kad viskas bus geriau, bet situacija stipriai negerėja.“

Taip pat skaitykite: Debunk.org: vyksta didžiausia dezinformacinė ir sukčiavimo ataka Lietuvoje

R.Matonis pripažino, kad šių sukčiavimų tyrimus apsunkina ir tai, kad sunku atsekti žmones, kurie sukuria fiktyvias investavimo platformas ir įregistruoja apgaulingus interneto puslapius. Mat jie būna įregistruoti kitose šalyse ar per kompanijas, kurios teikia tokias paslaugas, tad atsekti, kas už šių tinklalapių stovi, sunku.

Tačiau policijos atstovas paragino žmones atidžiau žiūrėti į tai, ką randa internete, ne vien keliauti per socialinius tinklus ir beatodariškai spausti sudominusias nuorodas. Atidžiau įsižiūrėjus esą galima suprasti, kad į žinomus portalus panašūs puslapiai nėra tikri.

Garsenybės naudojamos reklamai

Pasitelkti žinomus žmones – populiari sukčių taktika, siekiant atkreipti lengvatikių dėmesį ir sukurti įspūdį, esą siūlomas patikimas bei veiksmingas produktas.

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Apgaulingas investavimo platformas reklamuojantys tinklalapiai kasdien atnaujinami, nurodant tą dieną kaip tariamai paskutinę, kai galima registruotis nemokamai
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Apgaulingas investavimo platformas reklamuojantys tinklalapiai kasdien atnaujinami, nurodant tą dieną kaip tariamai paskutinę, kai galima registruotis nemokamai

Dezinformacijos analizės centro Debunk.org pernai atliktas tyrimas parodė, kad jų vardai ir veidai išnaudojami didelio masto sukčiavimui.

Taip pat skaitykite: Debunk.org: sukčiai lengvatikių ieško pasitelkdami žinomų žmonių vardus ir veidus

15min verdiktas: melas. Įrašai „Facebook“ ir rašiniai apie tariamą M.Mikutavičiaus investavimą yra melagingi. Tinklalapiai, kuriuose jie publikuojami, yra sufabrikuoti ir specialiai atrodo kaip žinomi tinklalapiai, siekiant sukurti patikimumo įspūdį.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis