11 04

Sukčių atakuojami žmonės praranda milijonus eurų: specialistai pateikia naudojamas schemas

91 metų vilnietis per dvi savaites sukčiams pervedė 110 tūkstančių eurų. Siužetas iš fantastinio romano ar realybė? Tokios mintys kyla kone kiekvieną kartą, skaitant žiniasklaidai pateikiamas policijos suvestines. Reta dienų, kuomet nebūtų pranešama apie sukčiavimą, tačiau dar labiau stebina sumos, kurias iš žmonių išvilioja sukčiai: dešimt, dvidešimt, penkiasdešimt ar net šimtas tūkstančių eurų.
Sukčiai internete, afera
Sukčiai internete, afera / Shutterstock nuotr.

Sukčiai įtikina investuoti ir žada pasakiškus pelnus, prisistato „Google“ arba banko darbuotojais. Dar viena schema – avarijoje nukentėjo artimas žmogus. Sukčiavimo būdų yra daugybė, tačiau būdas, kaip apsisaugoti, deja, tik vienas.

Policijos suvestinėse – panašūs įvykiai

Iš policijos suvestinių matyti, jog sukčių schemos – gana panašios, o daugiausiai pinigų išviliojama įtikinant investavimo nauda.

47 metų vyras policijai pranešė, kad nuo rugpjūčio 30 dienos iki spalio 21 dienos socialiniuose tinkluose su juo susisiekė nepažįstami asmenys, kurie įtikino investuoti į internetinę investavimo platformą ir apgaulės būdu išviliojo 87,8 tūkst. eurų.

Į policiją neseniai kreipėsi ir 73 metų moteris. Nuo spalio 22 dienos iki 24-osios iš jos išviliota 27 tūkst. eurų. Moteris patikėjo telefonu jai paskambinusiu nepažįstamu vyru, kuris prisistatė „Google“ darbuotoju.

Klaipėdos apskrityje investuoti į kriptovaliutą buvo įtikintas 52 metų vyras ir taip neteko beveik 40 tūkstančių eurų.

Tačiau bene labiausiai nustebinęs atvejis, kai Vilniuje nuo sukčių nukentėjo 91 metų senolis, susigundęs pasiūlymu investuoti internetu. Vyras prarado 110 tūkstančių eurų.

Pasitaiko ir kitų sukčiavimo būdų. Pavyzdžiui, spalio pradžioje vilnietė neteko 13 tūkst. eurų, patikėjusi tuo, jog jos dukrai atsitiko nelaimė. Pinigų pareikalavo telefonu paskambinęs nepažįstamas vyras.

Kai skelbė žiniasklaida, vien per antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje pasikėsinta į aštuonis milijonus eurų, sukčiais ir jų schemomis patikėję žmonės prarado jau keturis milijonus.

Shutterstock nuotr./Sukčių skambutis
Shutterstock nuotr./Sukčių skambutis

Ką kalba sukčiai?

Vilnietės Violetos mama sukčių skambučio laidiniu telefonu sulaukė praėjusį penktadienį. Kaip pasakojo moters dukra, 87 metų jos mama su diagnozuota demencija patyrė siaubo akimirką, kai atsiliepusi namų telefonu ragelyje išgirdo raudančią moterį. Ji rusų kalba bandė aiškinti esanti jos dukra, kuri susižalojo, yra ligoninėje, tad reikia pinigų.

Toliau skaitykite:

  • Skambina ne iš tikro numerio, o iš „numerio-kaukės“
  • Per pirmąjį 2024 m. ketvirtį pavyko sustabdyti pustrečio milijono atakų
  • Net ir pritaikius apsaugas sukčiavimas neišnyks
  • Pagrindinis sukčių teiginys – mokantieji rusų kalbą
  • Dirbtinio intelekto naudojimas kelia dar neregėtas grėsmes
  • Žmones suvilioja uždarbis
  • Į pagalbą ateina „netikri geradariai“
  • Klausimas specialistui: ką daryti?
  • Schemos – ir senos, ir naujos
  • Sukčiavimui yra sukurtas visas mechanizmas
  • Auka nepastebi „raudonų vėliavų“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų