Istorija labai panaši į jau vykusias Berlyne ir Slovjanske, kur esą irgi nukentėjo pažeidžiamiausi – vaikai. Visais atvejais pasirodė, kad tose istorijoje nėra nė krislo tiesos. Suklastotos naujienos, dezinformacija – informacinių atakų produktas, taip mėgstamas Rusijos propagandininkų. Įvykiai su vaikais buvo sukurti, tačiau situacijos gali būti ir provokuojamos, kaip, pavyzdžiui, pernai Latvijoje, kai bare buvo sukeltos muštynės su Jungtinių Valstijų kariais, kurias užfiksavo, neva, netikėtai iš kažkur atsiradęs žurnalistas. Jonavos mergaitės atveju tai aiškus mėginimas sukompromituoti mūsų sąjungininkus, saugančius rytines NATO sienas.
Laiške Seimo pirmininkui prašoma surasti kaltininkus bei ginti šeimos ir vaikų ateitį. Jį pasirašė, neva Jonavos vaikų globos namų savanorė Daina Adamkutė. Seimo Pirmininko kanceliarija laišką persiuntė Generalinei prokuratūrai. Tyrimą pradėjo Kauno pareigūnai.
„Buvo apklaustos galimos aukos, buvo patikrinta kita informacija. Šiandien galime teigti, kad tai melaginga žinia. Dėl to buvo inicijuotas kitas ikiteisminis tyrimas ir pradėta baudžiamoji byla. Baudžiamasis persekiojimas bus vykdomas dėl pranešimo apie žinomai nebūtą nusikaltimą“, – sako Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius.
Kauno policijos vadovas sako, kad už melagingų žinių platinimą gresia bauda, viešieji darbai arba dveji metai nelaisvės. Šmeižikas ieškomas.
„Manome, kad ir data, ir pati forma buvo pasirinkta atitinkamai siekiant diskredituoti tiek Lietuvą, tiek mūsų sąjungininkus NATO. Buvo įvykdyta kibernetinė ataka“, – tvirtina Kauno apskrities VPK viršininkas Darius Žukauskas.
Jonavos rajono vaikų globos namų direktorė teigia, kad jokia Daina Adamkutė niekada nedirbo šiuose namuose.
„Tai tiesiog melaginga informacija, 100 proc. melaginga informacija. Toks asmuo, ta ponia Daina Adamkutė, pas mus niekada nedirbo. Šmeižtas, didžiulis šmeižtas. Faktai nepasitvirtina ir mergaitės pačios sakė – net minties neturėjome, kad mus veš apklausti dėl tokio atvejo“, – pasakoja Jonavos rajono vaikų globos namų direktorė Emilija Markucevičienė.
Jau nustatyta, iš kurios šalies serverio buvo atsiųstas laiškas. Pareigūnai jos kol kas neatskleidžia, tačiau tai ne ES šalis. Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas sako, kad tokia dezinformacija siekiama supriešinti žmones, šalis ir iniciatyvas, kuriomis siekiama užtikrinti mūsų žmonių ir šalies saugumą.
„Tai informacinės agresijos aktas. Informacinei, kibernetinei agresijai nėra sienų. Tai yra visiškai naujas reiškinys, su kuriuo šiandien susiduria ne tik Lietuva, bet ir Europos Sąjunga, JAV. Turime vieni kitais labiau pasitikėti, nes dezinformacija visų pirma siekiama užkariauti širdis ir protus“, – sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas.
Komunikacijos specialistas Karolis Zikaras taip pat sako, kad tokias informacines atakas svarbu laiku suvaldyti, nes jos skleidžiamos tikintis užvaldyti žmonių emocijas.
„Bandoma tam tikrai žmonių grupei (šiuo atveju tai būtų vokiečių kariai) priklijuoti tam tikrą emocinę etiketę. Ta etikete šiuo atveju būtų „vaikų prievartautojai“. Kiekvienos šalies pasaulyje visuomenei vaikai yra ypač jautrus klausimas“, – tvirtina K.Zikaras.
Panaši informacinė agresija buvo surengta pernai Berlyne. Jos centru tapo šiame mieste rusų emigrantų šeimoje gyvenanti trylikametė Liza, kurią, esą trys imigrantai arabai be paliovos prievartavo 30 valandų. Pirmiausia, išgalvota istorija pasirodė mažai žinomame portale Vokietijoje, o ją netruko pastverti valstybinė Rusijos žiniasklaida.
Berlyno policijos tyrimas paneigė tokius kaltinimus, o „Pervyj kanal“ žurnalistą Ivaną Blagojų pagrasinta paduoti į teismą.
Vokietijai pasisakant už sankcijų Rusijai pratęsimą ir atšalusių šalių santykių fone, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas viešai apkaltino Vokietijos pareigūnus esą slėpus rusaitės pagrobimą ir išprievartavimą. Tačiau labiausiai vokiečiams netikėta buvo, kai dėl išgalvotos istorijos Berlyne prie Vokietijos kanclerės Angelos Merkel administracijos protestuoti su transparantais „Šalin rankas nuo mūsų vaiko“ susirinko 700 vietos rusų.
Dar viena išgalvota istorija su vaiku taip pat paskelbta Rusijos televizijos – neva Slovjanske Ukrainos kariai prie skelbimų lentos nukryžiavo trimetį berniuką, o jo motiną pririšo prie tanko ir tampė, kol ji mirė. Išgalvotą istoriją liudijo tik viena moteris. Vėliau paaiškėjo, kad tai – gerai policijai žinoma skandalistė, kuri tuo metu buvo kirtusi Rusijos sieną.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis pareiškė, kad melagingas pranešimas apie Jonavoje neva vokiečių karių išprievartautą mergaitę galėjo būti Rusijos arba kitų žaidėjų Lietuvoje ataka. Beje, Seimo nariams buvo išplatintas dar vienas elektroninis laiškas, kuriame buvo raginama nepritarti Jungtinių Valstijų karių statuso Lietuvoje ratifikavimui, nes esą parlamentarai neteks savo statuso.
Karolis Zikaras taip pat sako, kad tokias informacines atakas svarbu laiku suvaldyti, nes jos skleidžiamos tikintis užvaldyti žmonių emocijas.
Rugsėjį Rusijos vakarinėje karinėje apygardoje ir Baltarusijos pasienyje su Lietuva esančiame poligone bus rengiamos puolamojo pobūdžio iki šiol masiškiausios pratybos „Zapad“, kuriose, pasak V.Bako, bus modeliuojami įsiveržimo scenarijai į Baltijos šalis. Jis teigia, kad dažnėjančios informacinės atakos rodo, kad pratybos „Zapad“ jau prasidėjo.
„Puolamojo pobūdžio pratybas visada lydi kibernetinės atakos, įvairios žvalgybinės operacijos. Taip pat – informacinės atakos. Tai neatsiejami dalykai“, – sako V.Bakaras.
K.Zikaras primena 2013 m. Rusijos Federacijos generalinio štabo viršininko žodžius: „Jisai teigė, kad šiuolaikiniame kariniame konflikte yra daugybė fazių ir karinis konfliktas prasideda toli gražu ne nuo mums tradiciškai suprantamų karinių operacijų. Pirmiausia yra naudojamos politinės, ekonominės priemonės. Situacija eskaluojasi ir galiausiai yra panaudojama karinė jėga. Informacinės atakos vyksta dar iki visų šitų politinių, ekonominių ir kitų priemonių. Jos tęsiasi ir per karinę kampaniją.“
Taigi, išdėstydamas tokią koncepciją, generolas Valerijus Gerasimovas leido suprasti, kaip Rusijos kariuomenė suvokia karinius konfliktus. Tad išgalvotos istorijos, kurių centre – skriaudžiamas vaikas, tik patvirtina jo žodžius.
