Tuo tarpu Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijoje tikino, kad jos rajonas – pavyzdinis.
Apie paauglio problemas žinojo visi, išskyrus specialistus
Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija sukvietė specialistus ir Širvintų rajono savivaldybės atstovus aptarti net kelių nerimą keliančių įvykių Širvintų rajone. Mat Seimo nariai gavo ne vieną skundą dėl miesto administracijos ir vaiko teisių specialistų veiklos.
„Nerimą kelią vaikų savižudybės, turime konkrečių atvejų dėl smurtą patyrusių vaikų ir kaip į jį reaguojama“, – teigė komisijos pirmininkas Mykolas Majauskas.
Pavyzdžiui, neseniai šiame rajone nusižudė penkiolikmetis. Apie tai, kad jis turėjo problemų šeimoje ir galimai patyrė smurtą, esą žinojo visi – kaimynai, mokyklos pedagogai, draugai, tačiau ši šeima netgi nebuvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, niekas nieko nedarė ir nesidomėjo, kaip tokioje situacijoje, kai tėvas vartojo alkoholį, kelis kartus buvo teistas už alkoholio saugojimą, smurtavimą, chuliganizmą, augo šis ir kiti vaikai.
Tuo tarpu Ž.Pinskuvienė įsitikinusi, kad savivaldybė nieko ir negalėjo padaryti.
„Beje, ši šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą 2010 m. man dar dirbant administracijoje, tačiau kitais metais, kai pasikeitė valdžia, buvo išbraukta. Ji buvo išbraukta todėl, kad tėtis buvo įsidarbinęs. Pagal paaiškinamuosius dokumentus nusižengimų šeimoje nebuvo, todėl ji ir nebuvo vėl įtraukta į sąrašą. Šeima buvo tvarkinga, neturėjome informacijos, kad ji gerianti. Ją buvo galima vadinti pavyzdine, rodyti kaip pavyzdį, kaip vieną kartą kritę žmonės gali atsikelti ir tvarkytis gyvenime.
Kalbėjome ir su mama, ir su tėvu, nebuvo nerimo ženklų. O prie kiekvieno paauglio nepastatysi specialisto. Žinau, kad vienas tarybos narys pateikė raštą dėl smurto atvejų šioje šeimoje. Kol kas viskas tik gandai. Savivaldybė neturi tokios informacijos, kiti vaikai auga be jokio smurto – visos įstaigos bendrauja su tais vaikais. Jeigu jis turi liudininkų ir gali smurtą įrodyti, tuomet būtų labai gerai. Mūsų duomenimis, nebuvo nė vieno smurto atvejo toje šeimoje per tą laiką“, – teigė merė.
Mokykla berniukų smurtą pavadino žaidimu
Posėdyje dalyvavęs Robertas Diržinauskas, kurio dukra Širvintų pradinėje mokykloje patyrė bendraamžių berniukų smurtą, teigė buvęs šokiruotas, kad mokykla šį atvejį, po kurio mergaitė bijojo eiti į mokyklą, pavadino tik netinkamu vaikų žaidimu.
Dėl įvykio pradėtas tyrimas policijoje, į kurią kreipėsi patys tėvai. Mergaitė, dalyvaujant teismo psichologui, pastariesiems pasakojo, kad iš klasės buvo išvesta užlaužtomis rankomis – „taip, kaip išveda policininkai“.
Ją apstoję šeši berniukai ją laikė už rankų ir kojų bei trankė per riešus, erzindami, kad ji neištvers ir tuoj apsiverks. Koridoriuje budėjo dvi mokytojos, tačiau jokio smurto nepastebėjo. Administracija labai priešiškai reagavo į tėvų skundą ir tikino, kad tai tik vaikų žaidimas. Be to, mokyklos direktorė paminėjo, kad vienas iš tų berniukų, vargšas, dėl šios situacijos gavo didelės pylos nuo savo tėvo.
„Kai direktorės paklausiau, kokių veiksmų ji imasi žinodama, kad vienas smurtavęs vaikas pats patiria smurtą šeimoje, ji patikino, kad mokykla nieko padaryti negali. Taigi kai mes iškėlėme klausimą, kodėl toleruojamas smurtas mokykloje, prieš mus, tėvus, buvo parengta peticija „Palaikykime Širvintų pradinę mokyklą“ ir platinama „Facebook'e“.
Tiesa, po šio įvykio mokykloje pradėtos vykdyti smurto prevencijos programos, tėvams rengiami susirinkimai, kuriuose mokoma atpažinti smurtą. Tačiau šių susirinkimų metu ateina į klasę grupė žmonių ir reikalauja pasirašyti peticiją. Man skambino ne vieni tėveliai, sakydami, kad jie nepasirašė peticijos ir buvo dėl to labai moralizuojami“, – pasakojo R.Diržinauskas.
Ž.Pinskuvienė, paprašyta pakomentuoti situaciją, teigė, kad reakcija į įvykį buvusi adekvati. Iš karto sudaryta komisija mokyklos administracijos veiksmams ištirti, ji jau turi savo išvadas, tačiau kol vyksta policijos tyrimas, jos neteikiamos.
Merė atsikerta: iš Širvintų kitos savivaldybės turėtų mokytis
Pasak R.Diržinausko, visos bėdos rajone prasidėjo, kai dar prieš kelerius metus buvo išformuotas Vaiko teisių apsaugos skyrius, jis tapo poskyriu su trimis darbuotojais, kurių kompetencija neseniai suabejojo net Širvintų rajono apylinkės teismas.
Tuo tarpu rajono merė įsitikinusi, kad jos vadovaujama savivaldybė gali būti net pavyzdinė vaiko teisių apsaugos srityje.
„Mūsų savivaldybė niekuo nesiskiria nuo kitų. Jei kitoje savivaldybėje per mėnesį surandamas pririštas vaikas, kažkodėl niekas nekelia triukšmo. Širvintų savivaldybę galėtume įvardinti kaip pavyzdinę vaiko teisių srityje. Būtent ankstesniais metais yra duomenų, kad nebuvo lankomasi šeimose. O po mūsų įvykdytos reorganizacijos, likus tiems patiems trims specialistams, kaip anksčiau, šeimos pradėtos lankyti net savaitgaliais – per pirmą šių metų ketvirtį aplankyta per šimtą šeimų. Jau nekalbu apie tai, kaip anksčiau vaikai buvo atiduodami į kitas savivaldybes ir mes nieko apie juos nežinojome.
Tokia pati reorganizacija įvykdyta Ukmergėje, Kretingoje ir ji netrukdo. Pas mus tai blogas pavyzdys, bet aš vadinu tai geru pavyzdžiu. Kadangi tos mamos ateina pasiimti pašalpų, mes tas mamas matome, yra visiška kontrolė po vieno vadovo sparnu. Daug viršininkų mums reikia mažiausiai. Yra žinoma atvejų, kai šeimos, kurios nemoka su pinigais elgtis ir gauna „Maxima“ korteles, nuperka vaikui striukę, o kitą dieną grąžina, kad gautų grynų pinigų ir galėtų nusipirkti bambalių. Mes galime tai sukontroliuoti“, – teisino Ž.Pinskuvienė.
Pasak jos, atsižvelgiant į kritiką, jau priimtas sprendimas pakeisti skyriaus pavadinimą, kad jis vėl vadintųsi skyriumi, tačiau ji matanti tik tokią problemą. Esą daugiau niekas nesikeis – tie patys trys specialistai kaip dirbo, taip dirbs toliau.
Senelis du kartus dėl vaiko saugumo kreipėsi į televiziją
Vaiko teisių kontrolierė Edita Žiobienė teigė, kad tokia situacija ją liūdina, o Ž.Pinskuvienės pasiteisinimai neįtikina. Šiuo metu jos vadovaujama įstaiga atlieka du tyrimus – dėl paauglio savižudybės ir dėl smurto prieš pirmokę Širvintų pradinėje mokykloje. Taip pat iš Širvintų rajono apylinkės teismo yra gautas raštas dėl rajono vaiko teisių skyriaus nekompetencijos ir negebėjimo atlikti savo funkcijas.
Komisijos pirmininkas M.Majauskas, išgirdęs Ž.Pinskuvienės komentarą, kad savižudybė gali būti likimas, pasiūlė Širvintų rajono administracijos darbuotojams dalyvauti mokymuose, kaip atpažinti savižudybę ir tinkamai reaguoti, bei pasitvirtinti patyčių prevencijos aprašą. Taip pat atitinkamų įstaigų darbuotojams reikėtų išeiti mokymus, kaip atpažinti patyčias ir kaip į jas reaguoti.
„Jeigu Vaiko teisių apsaugos kontrolierė mane įspėtų, kad nesusitvarkoma su vaiko teisių apsauga, aš klausčiau, ką daryti. Visgi yra atitinkamos institucijos, kurios atlieka savo funkcijas. Vaiko teisių kontrolierės darbas – kontroliuoti šią sritį, todėl mūsų mandagus prašymas yra kalbėtis su šia institucijas. Mes prašysime E.Žiobienės pateikti ataskaitą, kaip sekasi. Jei matysime, kad bendrauti sekasi blogai, susitiksime dar kartą ir tai gali būti ne toks malonus pokalbis“, – teigė Seimo narys.
Esą negali būti vertinama situacija normaliai, kai vienerių metų mergaitei girta mama sulaužo kaukolę, nors šeimos nariai (šiuo atveju – senelis) problemą viešai kėlė net kelis kartus. Paskutinį kartą – vasario mėnesį. Be to, yra žinoma, kad anksčiau žuvo jaunos moters brolis, kai jos tėvai girtavo. Taigi akivaizdu, kad problema įsisenėjusi ir ši šeima turėjo būti stebima.
