Anot vienos iš organizacijos „Tušti narvai“ įkūrėjų Gabijos Enciūtės, panašios sąlygos – visuose stambiausiuose šalies paukštynuose.
Aktyvistai slapčia filmavo paukštynuose, kurie yra Ausieniškių ir Kaušėnų kaimuose. Vaizdo klipe matyti nuplikusios, išpešiotomis plunksnomis, parazitais aptekusios ir netgi negyvos vištos.
Organizacija antradienį turimą medžiagą perdavė Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.
G.Enciūtės teigimu, organizacija atliko platų tyrimą ir aiškinosi gyvūnų laikymo sąlygas visuose Lietuvos paukštynuose. „Vaizdai visur buvo analogiški ir problemos kartojasi, tad išskirti vienos įmonės (kuri pažeidžia gyvūnų teises – aut.) mes net negalėtume“, – 15min sakė ji.
G.Enciūtė pabrėžė, kad milžiniški paukštynai priklauso vos kelioms bendrovėms, o 97 proc. Lietuvoje suvartojamų kiaušinių atkeliauja iš narvuose auginamų dedeklių paukštynų. Tai – didžiausias procentas visoje Europoje.
„Tai sisteminė problema, nėra taip, kad viena įmonė daro blogai, o kitos daro geriau“, – pabrėžė pašnekovė.
Paklausta, kodėl narvuose laikomų vištų išvaizda taip smarkiai skiriasi nuo laisvėje lakstančių, G.Enciūtė paaiškino, kad nelaisvėje laikomi paukščiai vieni kitus pešioja, be to, jiems plunksnos nukrenta ir dėl organizmo išsekimo.
Kai jos negali kapstytis po smėlį, vaikščioti, maudytis dulkėse, jos iš aktyvumo trūkumo pradeda viena kitą kapoti ir pešioti.
„Kai jos negali kapstytis po smėlį, vaikščioti, maudytis dulkėse, iš aktyvumo trūkumo pradeda viena kitą kapoti ir pešioti“, – teigė ji.
„Tuščių narvų“ atstovė vylėsi, kad pamatę šiuos vaizdus žmonės taps sąmoningesni ir nepirks narvuose laikomų vištų kiaušinių, kurie žymimi 3 numeriu.
„Manome, kad laikyti gyvūnus tokiomis sąlygomis yra labai nesąžininga ir prieš vartotojus. Jeigu vartotojai matytų, kaip kiaušiniai, atsiprašant, srutose voliojasi ir vabalai po juos vaikščioja, o po to jie neplauti atkeliauja į jų stalą, kažin ar norėtų“, – svarstė pašnekovė.
„Vievio paukštyno“ atstovė: pas mus tokių vaizdų tikrai nėra
„Tuščių narvų“ atstovai nurodo, kad šie vaizdai nufilmuoti Ausieniškių ir Kaušėnų kaimuose esančiuose paukštynuose. Jei Kaušėnuose yra įrengti bent keturių bendrovių paukštynai, Ausieniškėse stovi vienintelis „Vievio paukštynas“.
Šio paukštyno vykdomoji direktorė Palmira Rimdeikienė 15min sakė labai abejojanti, kad šie vaizdai nufilmuoti „Vievio paukštyne“.
Anot pašnekovės, antradienį sulaukę gyvūnų teisių gynėjų skundo į paukštyną atvyko VMVT specialistai.
„Mums reikia pasižiūrėti, ar tie narvai gali būti mūsų (...) Pas mus paukščiai laikomi normaliai, pagal nustatytus reikalavimus, normos neperkrautos, dėslumai vištaičių geri, kritimai – maži, ligų neturime“, – kalbėjo ji.
Paukštyno atstovė pabrėžė, kad su erkėmis yra kovojama, be to, „Vievio paukštyne“, anot jos, vištų su patrumpintais snapais tikrai nėra.
„Man atrodo, kad čia yra užsakomasis (...) Pas mus tokių vaizdų nėra. Iš konteksto gal gali kokį vieną paukštį rasti ir kažką padaryti, jei kam reikia, bet aš labai abejoju, kad tai yra iš mūsų paukštyno“, – svarstė ji.
Redakcijai ji taip pat atsiuntė nuotraukas, kuriose – paukštyne esančios 2 metų amžiaus dedeklės.
P.Rimdeikienė sakė, jog skunde nurodoma, kad vaizdai užfiksuoti birželio 9 dieną, tačiau į tarnybą kreiptasi tik dabar.
„Jei taip buvo padaryta, kodėl du mėnesius medžiaga buvo neaktuali ir nebuvo keliama? Koks motyvas taip daryti?“ – klausė ji.
P.Rimdeikienė sakė, kad yra fiksuojamas kiekvienas asmuo, kuris patenka į paukštyną, ir neslėpė, kad po filmuotos medžiagos paviešinimo paukštyne buvo aiškinamasi, kas filmavimo dieną lankėsi pas paukščius.
„Nei vieno svetimo žmogaus, kuris būtų užregistruotas ir patekęs į mūsų paukštyną, nėra“, – sakė ji.
VMVT atstovas: ištirti skundą bus sudėtinga
VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausias veterinarijos gydytojas Giedrius Blekaitis 15min atsiųstame komentare pabrėžė, kad VMVT antradienį ryte gavo panašaus turinio skundus su keliomis nuotraukomis, iš kurių sunku pasakyti, kada, kur ir kokiame paukštyne jos apskritai darytos.
„Kadangi tikslūs paukštynai skunduose nėra nurodyti, o, pavyzdžiui, Kaušėnų kaime yra net 4 veterinarinius patvirtinimus turintys ir skirtingiems ūkio subjektams priklausantys paukštynai, tad patikrinimai inicijuoti visuose. Tačiau VMVT pasiekusiuose skunduose yra nurodyta, kad situacija fiksuota dar šių metų birželio mėnesio pradžioje, o praėjus tiek laiko objektyviai įvertinti, kiek pagrįsta juose nurodyta informacija gali būti sudėtinga, nes situacija gali būti iš esmės pasikeitusi. Belieka apgailestauti, kad turima informacija apie galimus gyvūnų gerovės pažeidimus dalinamasi taip pavėluotai“, – teigė jis.
Anot specialisto, iš pateiktų nuotraukų sunku ką nors konkrečiai pasakyti, bet atrodo, kad paukštidėje fotografuota paukščių poilsio metu, nes paukštidėje tamsu, todėl paukščiai galėjo būti apsnūdę, nejudrūs, netgi fotoblykstės ar jiems neįprastas apšvietimas juos galėjo išgąsdinti (paukštidėse negalima naudoti stiprių šviesos, garso šaltinių).
„Nuotraukose užfiksuota situacija – nusišėrę paukščiai – yra natūralus fiziologinis procesas, nes besibaigiant dėslumo periodui vištoms dedeklėms natūraliai pradeda kristi plunksnos. Šis šėrimosi intensyvumas priklauso nuo individualių paukščio savybių, dėslumo intensyvumo ir kt. Tai vyksta tiek ūkininkų sodybose, tiek ir paukštininkystės ūkiuose laikomoms vištoms dedeklėms“, – teigė jis.
Kalbėdamas apie nugaišusius paukščius jis pažymėjo, kad laikant bet kurios rūšies gyvūnus (tiek ūkinius, tiek ir augintinius) gyvūnai nugaišta: „Visų ūkinių gyvūnų, įskaitant ir vištų dedeklių, laikytojų pareiga bent kartą per dieną apžiūrėti visus laikomus ūkinius gyvūnus ir apžiūros metu surastus nugaišusius gyvūnus juos pašalinti, registruoti visus ūkinių gyvūnų gaišimo atvejus ir saugiai sutvarkyti gaišenas“.
Plačiau pakomentuoti apie situaciją VMVT ketina tik po atliktų patikrinimų surinkę ir patikrinę visą informaciją.
„Esame dėkingi asmenims, kurie praneša apie galimus gyvūnų gerovės, sveikatingumo pažeidimus, nes šių pranešimų dėka galime operatyviai ir objektyviai įvertinti gyvūnų gerovės, sveikatingumo situaciją konkrečiame ūkio subjekte ir užkirsti kelią gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimų pažeidimams. Pavyzdžiui, 2016 m. ištyrus gautą pranešimą dėl netinkamo vištų dedeklių laikymo (paukščiai nepakankamai lesinami, paukštidėje tamsu ir šalta, neužtikrinamas vištų dedeklių girdymas) ūkio subjektui skirta administracinio poveikio priemonė ir uždrausta laikyti vištas dedekles“, – teigiama atsakyme.
VMVT tikrino, esminių pažeidimų nerado
G.Blekaičio teigimu, ES griežtai reglamentuoja, kaip laikyti dedekles vištas. Nuo 2012 metų ES draudžiama laikyti dedekles nepagerintuose narvuose, o šiam laikymo būdui nustatyti labai konkretūs reikalavimai, pavyzdžiui, narvo dydis.
„Lietuvos dedeklių vištų laikytojai, siekdami laiku įgyvendinti šį reikalavimą, rekonstravo paukštides, jose įrengė pagerintų narvų reikalavimus atitinkančias sistemas arba įdiegė palaido dedeklių vištų laikymo sistemas“, – pabrėžė jis.
Anot G.Blekaičio, visi vištų dedeklių paukštininkystės ūkiai, prieš pradedant jų veiklą, įvertinami dėl jų atitikimo vištų dedeklių gerovę, laikymą, sveikatingumą, šalutinių gyvūninių produktų tvarkymą, biologinio saugumo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų atitikimo ir reikalavimus atitinkantiems paukštininkystės ūkiams suteikiamas veterinarinis patvirtinimas.
Paukštynus VMVT tikrina kartą per metus. 2016 m. VMVT teritoriniai padaliniai atliko 40 patikrinimų, kurių metu nustatė vištų dedeklių gerovės pažeidimų: po 2 atvejus dėl minimalaus apšvietimo, skiriamos erdvės, tikrinimo, privalomos informacijos registravimo, automatinių ir mechaninių įrenginių naudojimo ir 4 atvejus dėl pastatų ir aptvarų reikalavimų neatitikimo, tačiau esminių pažeidimų, dėl kurių būtų pažeista vištų dedeklių gerovė, nenustatyta.
