Dar du nauji kandidatai – Gitanas Nausėda ir Arvydas Juozaitis – pirmadienį paskelbė dalyvausiantys prezidento rinkimuose. Jie prisijungė prie jau savo sprendimą pranešusios Aušros Maldeikienės, Naglio Puteikio, Valentino Mazuronio, Petro Auštrevičiaus ir Vygaudo Ušacko.
Anot viešųjų ryšių eksperto A.Katausko, viešas paskelbimas apie kandidatavimą prezidento rinkimuose, sukvietus žiniasklaidos atstovus, Lietuvos rinkimų istorijoje yra gana naujas dalykas. Kaip teigia A.Katauskas, tokį pristatymo būdą padiktavo pirmas jį panaudojęs V.Ušackas.
„Šiek tiek tempą ir patį pristatymo pobūdį turbūt padiktavo ponas Ušackas, pasirinkdamas Laisvės karį ir bandydamas savo pristatymo kalboje lyg ir pagrįsti, kodėl pasirinktas Laisvės karys. Netgi išgirdome žodžius, kad mūsų interesų laukas yra senoji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorija – nuo Baltijos iki Juodosios jūros“, – atkreipia dėmesį A.Katauskas.
Jis priduria – G.Nausėda kalbėdamas taip pat paminėjo, kad vietą pasirinko kaip tam tikrą simbolį, kaip jis matytų Lietuvą, į kurią reikės judėti. Vis dėlto A.Katauskas įsitikinęs – nei kandidatų idėjos, nei pasirinktos vietos nėra apgalvotos.
„Akivaizdu, kad nei pačios idėjos nėra apgalvotos, nei pasirinktos vietos turi kažką bendro su postu, kurio siekia kandidatai. Pačioms komandoms labiau gražu susirinkti vienoje ar kitoje vietoje, negu tai neša kažkokią labai stiprią žinutę platesnei visuomenei“, – tvirtina A.Katauskas.
Jis svarsto, kad po savaitės daugelis gali ir neprisiminti, kur vienas ar kitas kandidatas paskelbė apie savo dalyvavimą rinkimuose, nes šiuo atveju svarbesnis kandidatų važinėjimas po miestus ir kaimus, susitikimai su žmonėmis.
„Štai ten turbūt vyks pats svarbiausias dalykas. Visa tai, kas įvyko dabar, vadinčiau frazės „aš kandidatuosiu į prezidentus“ bandymu apdainuoti žodžiais „o ką gi aš darau“, kurie turėtų tilpti į 10–15 min. Iš tiesų nėra kažkokios detalesnės programos. Beje, jos ir nelabai galėtume tikėtis, nes tai prezidento, o ne Seimo rinkimai, kur reikalingos platesnės diskusijos“, – sako A.Katauskas.
Paklaustas apie kandidatus, kurie dar tik galėtų pranešti apie kandidatavimą rinkimuose, A.Katauskas teigė, kad dabar labiausiai laukiama, kokį kandidatą paremti pasirinks Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.
„Neužmirškime, vis dėlto išsikelti kandidatu yra vienas dalykas, surinkti parašus, tapti realiu kandidatu yra visai kas kita. [...] Kitas dalykas, Tėvynės sąjungai dar vieni rinkimai be savo kandidato, aiškiai išreikšto savo kandidato [...], manau, būtų gana sudėtingas dalykas komunikacine prasme“, – sako A.Katauskas.
Jo nuomone, po konservatorių sprendimo turėtų būti aiškiau, kas ketina stoti prie prezidento rinkimų starto linijos.
Politikos apžvalgininkas, Klaipėdos universiteto profesorius V.Vareikis tvirtina, kad naujos tendencijos, kaip paskelbiama apie dalyvavimą prezidento rinkimuose, atsiranda dėl to, kad keičiasi ir patys rinkėjai.
V.Vareikio teigimu, kol kas kandidatai išreiškė ir panašias pozicijas, mintis: „Vis dėlto kandidatai išreiškė keletą minčių, kurios tarpusavyje koreliuojasi. Tarkime, Gitanas Nausėda pasakė – gerovės valstybė yra švyturys, į kurį privalo plaukti pavargęs ir kryptį praradęs Lietuvos laivas. [...] Kita vertus, jeigu pasižiūrėsime į A.Juozaitį, jis kartoja tą patį – praktiškai mes nebekuriame bendro gėrio valstybės.“
Dėl šios priežasties V.Vareikis kelia klausimą, kokią žinutę siunčia kandidatai.
