Po nelaimės – į darbo biržą
Lietuvos ekstremalių vandens pramogų mėgėjai puikiai pažįsta ar bent jau yra girdėję apie Gediminą Ustinavičių-Akinį. Nedaug pasaulyje yra tokių žmonių, kurių vardu net pavadinta buriavietė – Akinio spotas Baltijos jūroje.
2014 m. rudenį Gediminas patyrė stuburo traumą. Skubiai buvo atlikta kaklo slankstelio operacija. Šiuo metu vyras juda tik vežimėliu, stipriai apribotos rankų funkcijos. Jam nustatytas 10 proc. darbingumo lygis.
Suprasti akimirksniu
- Neįgalus G.Ustinavičius iš darbo biržos nesulaukė nė vieno darbo pasiūlymo per pusmetį
- Atsirado įmonė, kuri G.Ustinavičių norėjo įdarbinti subsidijuojant, tačiau darbo biržos leidimo negavo
- Darbo birža teisinasi finansavimo trūkumu
- Įdarbinant neįgalius asmenis, darbo birža kas mėnesį suteikia 2 MGL dydžio, tačiau ne didesnę nei 75 proc. suderėto atlyginimo, subsidiją
- Pernai Įdarbinimo subsidijuojant priemonėje Kaune dalyvavo 170 neįgaliųjų, šiemet – 13.
Po pernai metų pavasarį atliktos reabilitacijos Palangoje, Gediminas netgi sugebėjo grįžti į buvusį darbą UAB „Gutijiera“ įmonėje, kurioje iki nelaimės dirbo direktoriumi. Tačiau supratęs, kad judėjimo negalia trukdo atlikti šias pareigas, rugsėjo 30 d. jis buvo atleistas šalių susitarimu.
Vis dėlto, nusprendęs nepasiduoti likimo smūgiui, Gediminas ėmėsi intensyvių kvalifikuoto darbo paieškų. Tačiau atsimušė kaip į sieną.
„Iki traumos buvau pagrindinis šeimos maitintojas. Norėdamas grįžti į darbo rinką ir toliau aprūpinti keturių asmenų šeimą (turiu du paauglius vaikus), 2015 m. spalį užsiregistravau Kauno teritorinėje darbo biržoje. Žinodamas, kad pagal Užimtumo rėmimo įstatymą būsimas mano darbdavys turės teisę į subsidiją, tikėjausi būsiąs patrauklus kandidatas darbo vietai užimti.
Gruodį darbo biržos portale sukūriau CV ir pradėjau laukti darbo pasiūlymų. Darbo ieškojau ir savarankiškai. Deja, per pusmetį nesulaukiau nė vieno pasiūlymo“, – patikino pašnekovas.
Jam finansiškai padėjo ir buriuotojai, kurie organizavo akciją. Iš surinktų paramos lėšų G.Ustinavičius įsigijo gerą neįgaliojo vežimėlį.
Susirado darbdavį, tačiau...
Buvusios Gedimino darbovietės (įmonės pavadinimas pakeistas į UAB „Kauno Rivilė“) direktorius Aurimas Blažys, sužinojęs apie vyro norą ir galimybes toliau dirbti aukštos kvalifikacijos IT darbus, pasiūlė užimti duomenų bazių administratoriaus pareigas jo vadovaujamoje įmonėje.
„Kauno Rivilė“ Kauno teritorinėje darbo biržoje 2016 m. sausio 6 d. registravo laisvą darbo vietą, o įmonės vadovas kreipėsi į darbdavių poskyrį, nurodydamas, kad nori įdarbinti į šią vietą būtent G.Ustinavičių. Skelbimas apie laisvą darbo vietą galiojo iki vasario 29 d.
„Nors per tą laikotarpį direktorius keletą kartų telefonu teiravosi apie mano įdarbinimo galimybes, jokio kito atsakymo, išskyrus „nėra finansavimo“, negavo. Jokios informacijos apie man „Kauno Rivilės“ siūlomą darbo vietą iš darbo biržos taip pat negavau“, – patikino Gediminas.
Jaučiu, kad darbo birža mane mausto. Gal nori sutaupyti. Įstatymas yra, bet jis neveikia, – piktinasi G.Ustinavičius.
Pasibaigus laisvos darbo vietos skelbimo galiojimo terminui, „Kauno Rivilė“ vėl registravo laisvą darbo vietą, galiojančią iki gegužės 13 d. A.Blažys ir vėl kreipėsi į darbo biržą, nurodydamas, kad nori įdarbinti G.Ustinavičių.
„Istorija pasikartojo – „nėra finansavimo“, jokios informacijos man apie siūlomą darbo vietą. Vietoj manęs „Kauno Rivilei“ rekomenduoti kiti darbo ieškantys sveiki asmenys“, – paaiškino Gediminas.
Jaučiasi diskriminuojamas
G.Ustinavičius įsitikinęs, jog nors dėl savo darbo patirties ir kvalifikacijos bei dėl galimybės pasinaudoti Užimtumo rėmimo įstatymo suteikiama subsidija darbdaviui jis ir yra patrauklus kandidatas, Kauno teritorinei darbo biržai toks neatrodo. Ši įstaiga nesiūlo jokio darbo, nors panašaus darbo stažo ir kvalifikacijos įgalūs specialistai darbo rekomendacijas gauna.
Kauno teritorinė darbo birža, anot pašnekovo, sistemingai ignoruoja jo atrasto darbdavio prašymus įdarbinti būtent jį ir sistemingai rekomenduoja kitus kandidatus.
Dėl šios susiklosčiusius situacijos jis išsiuntė oficialius prašymus Finansų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, Lietuvos darbo biržai.
Gediminas prašo institucijų skirti Kauno teritorinei darbo biržai finansavimą, kad jis galėtų būti pasiūlytas darbdaviams lygiomis sąlygomis kartu su sveikais asmenimis; patikrinti, ar Kauno teritorinė darbo birža tinkamai vykdė savo pareigas, informuodama jį bei potencialų darbdavį, ar pateikė (o gal nuslėpė) reikalingas užpildyti paraiškas, ar nediskriminavo jo dėl neįgalumo.
„Judėjimo negalia man netrukdo nuotoliniu būdu atlikti informacinių technologijų srities darbų – galiu administruoti duomenų bazes, kompiuterinius tinklus. Gerai išmanau apskaitos sistemą „Rivilė“, galiu nuotoliniu būdu ją įdiegti ir aptarnauti. Darbo patirtis IT srityje – 19 metų. Jaučiu, kad darbo birža mane mausto. Gal nori sutaupyti. Įstatymas yra, bet jis neveikia. Vis dėlto vilties neprarandu“, – pabrėžė G.Ustinavičius.
Įtaria klastą
Tai, kad šis vyras gali atlikti savo darbą, įsitikinęs ir jį norinčios įdarbinti „Kauno Rivilės“ direktorius A.Blažys.
„Pirmą kartą susidūriau su įdarbinimo subsidijuojant reikalais. Žinau kitus asmenis, kurie sėkmingai įdarbino neįgaliuosius ir nematė vargo. O čia... Nuojauta kužda, kad kažkas negerai. Įtartina, jog pusę metų neranda finansavimo. Tai gal tos specialios priemonės neveikia?“ – klausė A.Blažys.
Kai jis pirmą kartą kreipėsi į Kauno teritorinę darbo biržą, prašydamas leisti įdarbinti G.Ustinavičių, sulaukė atsakymo, jog ne viskas taip paprasta, – reikia atlikti procedūras. Jis jas tikina jau atlikęs.
„Pažįstu Gediminą asmeniškai, dėl to ir noriu įdarbinti. Žinau, ką jis sugeba. Jei vis dėlto nepavyktų gauti subsidijos, ar įdarbinčiau jį be jos? Bus laikas, bus ir vaikas“, – patikino įmonės direktorius.
Įdarbinant asmenis, kurie yra darbingi tik 0–25 proc., darbo birža kas mėnesį neterminuotai suteikia 2 MGL dydžio, tačiau ne didesnę nei 75 proc. suderėto atlyginimo, subsidiją.
G.Ustinavičius „Kauno Rivilėje“ nori uždirbti 800 eurų. Darbdaviui jis kainuotų tik 300–400 eurų. Į rankas gautų apie 650 eurų. Tokios kvalifikacijos sveiki asmenys eidami tokias pareigas gali uždirbti ir 1000–1300 eurų.
Pavyzdžių yra ir daugiau
Ne tik G.Ustinavičius susidūrė su šia problema. Darius Čirvinskas, kuris stuburo traumą patyrė 2014 m. spalį ir nuo tol juda tik vežimėliu, – taip pat negali įsidarbinti. Vyro darbingumo lygis – 10 proc.
Grįžęs iš ligoninės ir supratęs, kad iki nelaimės užimtos direktoriaus pareigos UAB „Faziukas“ – per sunkios, išėjo iš darbo šalių susitarimu. Tuomet kreipėsi į Kauno teritorinę darbo biržą, kuri jam pasiūlė mokytis juvelyro pagrindų profesinėje reabilitacijoje. Nuo 2015 m. kovo 4 d. iki gruodžio 9 d. Darius mokėsi Palangos reabilitacinėje ligoninėje. Įgijo juvelyro specialybę.
Per visą registracijos darbo biržoje laiką negavau nė vieno pasiūlymo dirbti, – situaciją nupasakojo neįgalusis D.Čirvinskas.
„Norėdamas grįžti į darbo rinką ir toliau aprūpinti keturių asmenų šeimą, 2015 m. gruodžio 11 d. užsiregistravau Kauno teritorinėje darbo biržoje. Savarankiškai radau sau darbo vietą – sąmatininko-projektuotojo pareigas UAB „Remsauga“. Šios įmonės direktorius Remigijus Mikalauskas kreipėsi į darbo biržą dėl subsidijavimo. Buvo gautas atsakymas, kad nėra finansavimo. Tą patį išgirdau ir aš.
Per visą registracijos darbo biržoje laiką negavau nė vieno pasiūlymo dirbti“, – analogišką situaciją nupasakojo D.Čirvinskas.
Vyras įsitikinęs, jog tokiu būdu darbo birža taupo pinigus.
„Egzistuoja, matyt, darbo biržos direktoriaus neoficialus įsakymas neįdarbinti neįgaliųjų. Juk mums subsidija turi būti mokama nepertraukiamai ir neterminuotai. Įstatymas išleistas, o jo niekas nesilaiko“, – spėjo Darius.
Atskleidė jis ir kitą problemą. Visi sveikieji, kurie registravosi darbo biržoje ir per pastaruosius trejus metus buvo išdirbę 18 mėn., pusę metų kas mėnesį gauna didesnę nei 300 eurų pašalpą. Tokia pašalpa neįgaliesiems nepriklauso. Jie gauna neįgaliojo pašalpą, kuri tesiekia 250 eurų.
„Juk neįgalumo pašalpa – lyg pensija. Aš ją uždirbau. „Sodra“ turėtų mokėti skirtumą, susidarantį tarp nedirbančio ir neįgaliojo pašalpų, bet nemoka“, – piktinosi pašnekovas.
Darbo birža: „Priemonės suplanuotos“
Kauno teritorinė darbo birža pateikė visai kitas šių dviejų asmenų neįdarbinimo priežastis.
„Įvertinus tai, kad G.Ustinavičius aktyviai ieško darbo, jam buvo pasiūlyta kreiptis į vieną socialinę įmonę, kuri registravo kliento profesinį pasirengimą atitinkančią laisvą darbo vietą sistemos tinklų administratoriui, tačiau jis į darbo pokalbį su įmonės vadovu neatvyko. Be to, jis jau buvo atleistas iš „Kauno Rivilės“, kuri pageidauja ir vėl jį įdarbinti, direktoriaus pareigų“, – teigė Kauno teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja Inga Balnanosienė.
Neįgaliųjų integravimui į darbo rinką pernai panaudota 1,2 mln. eurų valstybės biudžeto, Europos socialinio fondo, Užimtumo fondo lėšų.
„Kauno Rivilei“, pasak jos, buvo pasiūlyta 12 kandidatų, atitinkančių darbdavio keliamus reikalavimus. Įvertinus tai, kad įmonė darbuotojo neatsirinko, o pageidavo įdarbinti tik G.Ustinavičių, jos vadovui buvo suteikta konsultacija apie Įdarbinimo subsidijuojant priemonę. Šiai įmonei ši priemonė buvo suplanuota 2016 m. balandį.
„Kauno Rivilei“ pateikus pasiūlymą darbo biržai, jis bus svarstomas teisės aktų nustatyta tvarka.
D.Čirvinskas, anot I.Balnanosienės, VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninėje įgijo juvelyro profesiją. Tam buvo skirta 9,3 tūkst. eurų, tačiau juvelyru jis nedirbo, o tęsė darbo paiešką. D.Čirvinskui įdarbinimo subsidijuojant priemonė suplanuota 2016 m. antrąjį ketvirtį.
O štai „Remsauga“ Kauno teritorinės darbo biržos tinklalapyje laisvų darbo vietų neregistravo ir pasiūlymo dėl Įdarbinimo subsidijuojant priemonės organizavimo darbo biržai nepateikė. „Remsauga“ pateikus tokį pasiūlymą, jis bus svarstomas.
Įdarbintų subsidijuojant neįgaliųjų – 13
2015 m. pabaigoje Kauno teritorinėje darbo biržoje registruota beveik 3000 negalią turinčių darbo ieškančiųjų (daugiausia – 0–55 proc. darbingumą turinčių asmenų).
Praėjusiais metais sėkmingai į darbo rinką integruota 1100, dar 170 dalyvauja Įdarbinimo subsidijuojant priemonėje, 57 neįgalieji – profesinio mokymo priemonėje, 81 asmuo įdarbintas į specialiai asmenims su negalia įsteigtas darbo vietas, kurių steigimą iš dalies/visiškai finansavo darbo birža. Profesinės reabilitacijos programoje dalyvavo 121 neįgalusis.
Neįgaliųjų integravimui į darbo rinką pernai panaudota 1,2 mln. eurų Valstybės biudžeto, Europos socialinio fondo, Užimtumo fondo lėšų.
Priemonėse ir programose dalyvavo daugiau nei 230 Kauno regiono įmonių.
2016 metų kovo 29 d. duomenimis, Kauno teritorinėje darbo biržoje registruota 2,2 tūkst. negalią turinčių darbo ieškančiųjų.
Per pirmuosius šių metų mėnesius Kaune įdarbinta daugiau nei 250 neįgaliųjų. 13 jų dalyvauja Įdarbinimo subsidijuojant priemonėje.
Per pirmuosius šių metų mėnesius įdarbinta daugiau nei 250 neįgaliųjų, 11 – dalyvauja profesinės reabilitacijos priemonėje, 10 – įdarbinti į neįgaliesiems įsteigtas darbo vietas, 5 – dalyvauja profesinio mokymo priemonėje, o 13 – Įdarbinimo subsidijuojant priemonėje.
Numatoma, kad Aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ir profesinės reabilitacijos programoje šiemet dalyvaus ne mažiau nei 450 Kauno teritorinėje darbo biržoje registruotų neįgaliųjų.
Taip pat neįgaliesiems siūloma įsidarbinti 34-iose valstybės pagalbą gaunančiose Kauno regiono socialinėse arba neįgaliųjų socialinėse įmonėse. Pirmaisiais šių metų mėnesiais šioms įmonėms buvo skirta 106 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų neterminuotam neįgaliųjų įdarbinimui remti.
