„Galbūt sumažėjo, nes didelė dalis vartojančiųjų emigravo į užsienį, išvažiavo į Norvegiją, Angliją, Ispaniją. Galbūt jie ten vartoja narkotikus ir nepakliūna į teisėsaugos akiratį“, – sako E.Subata. Tačiau, jo žiniomis, priklausomų nuo narkotikų žmonių, kuriems reikalinga pagalba mūsų šalyje, yra gana daug, nuolatinių taboro klientų – net iki 2 000.
Lietuvoje narkotikų bandė kas dešimtas
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atlikto tyrimo duomenimis, per pastaruosius metus narkotikų vartojo 2,6 proc. 15–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, t. y. beveik pustrečio karto mažiau negu prieš ketverius metus.
„Pastarąjį mėnesį narkotines ir psichotropines medžiagas nurodė vartoję tik 0,8 proc. Lietuvos gyventojų, o tai – du kartus mažiau negu 2008 metais“, – teigia Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovė Gražina Belian.
Dažniausia įvairias psichotropines ir narkotines medžiagas pradeda vartoti žmonės, kurių amžius svyruoja nuo 13 iki 25 metų.
Jos teigimu, bent sykį narkotikų yra vartoję 11,1 proc. minėto amžiaus lietuvių. Dažniausia įvairias psichotropines ir narkotines medžiagas pradeda vartoti žmonės, kurių amžius svyruoja nuo 13 iki 25 metų. „Kokainą ir haliucinogeninius grybus vartojančių amžius dažniausia – 25 metai, inhaliantus (tuos klijus) – 13 metų, ekstazį, kanapes – apie 20 metų“, – patikslina G.Belian.
Lietuvoje, anot jos, populiariausios narkotinės medžiagos išlieka kanapės. „Mūsų vidurkis yra tris kartus mažesnis nei Europos vidurkis. O per pastarąjį mėnesį kanapes vartoję nurodė tik 0,7 proc. Lietuvos gyventojų, t. y. net penkis kartus mažiau negu Europos vidurkis. Statistiniai skaičiai iš tikrųjų yra geri“, – tikina Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento darbuotoja.
Narkomano portretas: nevedęs pasiturintis vyras
Vilniaus priklausomybės ligų centro direktorius E.Subata svarsto, kad galbūt Lietuvoje sumažėjo vartojančių narkotines medžiagas, nes dalis jų išvyko gyventi svetur. „Galbūt sumažėjo, nes didelė jų dalis emigravo į užsienį, išvažiavo į Norvegiją, Angliją, Ispaniją. Galbūt jie ten vartoja narkotikus ir nepakliūna į teisėsaugos akiratį“, – svarsto E.Subata. Jo žiniomis, kai kurie lietuviai užsienyje taip pat ir gydosi nuo priklausomybės.
Bet ir mūsų šalyje, pasak E.Subatos, priklausomų nuo narkotikų žmonių, kuriems reikalinga medicininė ir socialinė pagalba, vis dar yra gana daug. „Policijos duomenimis, skirtingų taboro klientų, kurie romų tabore įsigyja heroino ir kitų medžiagų, yra kažkur nuo 1 600 iki 2 000“, – sako Vilniaus priklausomybės ligų centro vadovas.
G.Belian teigimu, Lietuvoje narkotikus vartoja didesnė dalis nevedusių asmenų, daugiausia vyrai. „Iš tiesų tai yra asmenys, gaunantys aukščiausias pajamas, tie, kurių pajamos yra maždaug tūkstantis litų ir daugiau per mėnesį vienam šeimos nariui“, – pastebi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovė.
Anot E.Subatos, vidutinis Vilniaus priklausomybės ligų centro klientas, kuris į kliniką ateina pasikonsultuoti, tačiau nesigydo (kasdien tokių centre sulaukiama apie 50), per dieną narkotinėms medžiagoms išleidžia apie 60 Lt.
Sulaukia daugiau siūlymų pabandyti
Nors ir mažiau vartoja, lietuviai sulaukia vis daugiau siūlymų pabandyti narkotinių medžiagų. „Palyginus su 2008 metais, žmonės sulaukia daugiau siūlymų pabandyti narkotikų. Be abejo, siūlomos visų pirma kanapės“, – sako G.Belian. 63 proc. apklaustųjų nurodė, kad pirmą kartą narkotikų pabandė draugų rate, 9 proc. – diskotekose, naktiniuose klubuose.
E.Subatos teigimu, dažniausiai narkotikų pabandoma iš smalsumo, taip pat dėl pramogos. Žmonės dažnai tęsia vartojimą matydami, kad tai pagerina, pavyzdžiui, jų bendravimo funkciją. „Tas pabandymas būna atsitiktinis, ir paprastai jaunuolis mato kokias nors teigiamas to pavartojimo puses: ar tai atsipalaidavimas, ar energijos antplūdis (pavyzdžiui, geriau pasiruošia egzaminams) ir pan.“, – aiškina Vilniaus priklausomybės ligų centro vadovas.
Jei mes turime nebrandžią asmenybę, kuri neturi būtinų įgūdžių, kuri linkusi daryti teisės pažeidimus, tai tas vienas kartas gali būti pradžia griūties, kuri priveda prie sunkios priklausomybės susiformavimo ir nusikaltimo.
Ar žmogus taps priklausomas, anot specialisto, priklauso ir nuo aplinkos faktorių – draugų, šeimos, – tačiau 60 proc. tai lemia įgimtas genetinis polinkis. „Niekas nenori tapti priklausomas, niekas nenori tapti narkomanu, tačiau tai vyksta prieš žmonių valią“, – tvirtina E.Subata.
Paklaustas, ar nuo pabandymo – vieno karto – įmanoma tapti priklausomam, Vilniaus priklausomybės ligų centro direktorius sako, kad tai lemia asmenybė. Esą jei žmogus brandus, turi gerą išsilavinimą, valdo savo veiksmus ir planuoja ateitį, vienas kartas yra mažiau pavojingas.
„Bet jei mes turime nebrandžią asmenybę, kuri neturi būtinų įgūdžių, kuri linkusi daryti teisės pažeidimus, tai tas vienas kartas gali būti pradžia griūties, kuri priveda prie sunkios priklausomybės susiformavimo ir nusikaltimo“, – teigia E.Subata.
Jis pripažįsta, kad narkotikų vartojimas gali padėti pasireikšti destruktyviems polinkiams, tačiau, eksperto manymu, nereikėtų perdėti narkotikų įtakos – pagrindinė polinkio į nusikaltimus priežastis slypi kitur.
„Galbūt žmogus užaugo šeimoje, kurioje tėvai buvo girtaujantys ir nedirbantys, nepakankamai rūpinosi savo vaikais... Tokie jauni žmonės apskritai linkę į įvairius teisės pažeidimus, nusikaltimus ir pan. Narkotikų vartojimas, matyt, yra tik viena iš sudėtinių tokio elgesio dalių“, – įsitikinęs E.Subata.
