Antradienį Seimui pristatydamas Vyriausybės metinę veiklos ataskaitą Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius pasidžiaugė perpus sumažėjusia emigracija.
„Pernai vienam tūkstančiui šalies gyventojų teko 13,7 emigrantų, o 2010 metais buvo beveik dvigubai daugiau – 26,9. Tai laikau itin svarbiu reiškiniu, nes darbingiausius savo žmones prarandanti šalis patiria tiesioginį poveikį ne tik dabarties ekonominiams ir socialiniams procesams, bet ir ateities visuomenės gyvenimo kokybei, jos raidai“, – įsitikinęs premjeras.
R. Lazutka tvirtina, kad žmonių judėjimą veikia labai įvairūs veiksniai ir susieti tai su kažkokiais Vyriausybės darbais būtų labai sunku
Vyriausybės metinėje veiklos ataskaitoje nurodoma, kad sumažinti emigracijos srautus esą padėjo įgyvendintos priemonės jaunimo užimtumo ir socialinės integracijos srityse bei pagerėjusi bendra šalies ekonominė ir socialinė padėtis.
Sociologas ir ekonomistas R. Lazutka tvirtina, kad žmonių judėjimą veikia labai įvairūs veiksniai ir susieti tai su kažkokiais Vyriausybės darbais būtų labai sunku.
„Premjero paminėtos priemonės dėl jaunimo – tai pasirengimas įsidarbinti, bet problema yra darbo vietų trūkumas. Lietuvoje dažnai girdime, kad darbo yra visur, reikia tik norėti dirbti, bet taip nėra. Nedarbo lygis yra apie 11 proc., galime tiems bedarbiams, kiek norime, padėti ar konsultuoti, bet jei nėra darbo vietų, jie to darbo nesuras.
Neverta remtis Darbo biržos rodikliais – ten registruojama, kad žmonės galėtų pretenduoti į pašalpas ar sveikatos draudimą, bet yra tyrimų duomenys, kurie užfiksuoja tikruosius bedarbius, tik jie neįtraukiami į bedarbių sąrašą. Ten žmonėms nėra jokios prasmės apgaudinėti, kai jie apklausiami atsako, kad neturi darbo, bet jo ieško“, – aiškina R. Lazutka.
Ekonomistė A. Maldeikienė priduria, kad jei darbo vietos yra pigios, tai išlaikyti jauno žmogaus taip pat nepavyks.
„Jis elementariai suvoks, kad negali turėti šeimos, nes su vidutine alga Lietuvoje negali turėti šeimos. Grynoji emigracija yra neigiama, ir visiškai aišku, kad sumažėjusi emigracija nėra Vyriausybės nuopelnas, nes ji tikrai nedaro nieko, kad situacija pagerėtų.
Gal ji ataskaitas ir rašė, bet realiai gyvenimas čia nesikeičia, nematau labai didelių gyvenimo pokyčių, – kalbėjo A. Maldeikienė
Gal ji ataskaitas ir rašė, bet realiai gyvenimas čia nesikeičia, nematau labai didelių gyvenimo pokyčių. Žinoma, jei labai nori, gali viską pamatyti, kiti kieme ateivius mato, bet aš matau vidutinį atlyginimą ir kaip viskas brangsta, o jaunam žmogui yra labai sunkios galimybės įsigyti būstą“, – portalui LRT.lt kalbėjo A. Maldeikienė.
Ekonomistės manymu, jei emigracijos srautai ir stabilizuojasi, tai esą labiau susiję ne su besikeičiančia padėtimi, bet su tuo, kad jau išvažiavo daugybė lietuvių.
Pasak R. Lazutkos, emigracija mažėja ir dėl jau keletą metų Lietuvoje augančios ekonomikos, ir dėl to, kad tampa sunku rasti, kur važiuoti.
„Algų augimo srityje nelabai vyksta kokių pokyčių, todėl pasakyti, kad žmonės neišvažiuoja, nes pagerėjo situacija, negalima. Bet reikia atsižvelgti ir į tai, kad važiuoti nelabai yra kur.
Tose šalyse, į kurias lietuviai važiavo daugiausiai – Airiją, Jungtinę Karalystę, padėtis yra prasta, sunku susirasti darbą, atlyginimai taip pat maži, nedidinti arba didinti lėtai, o infliacija buvo keletą metų. Taigi tų šalių patrauklumas mažėja, o naujų krypčių taip pat neatrandama, jau nekalbant apie Ispaniją, kur padėtis yra tragiška. Dabar važiuoja į skandinavų šalis – Norvegiją ir Švediją, bet ten rinka santykinai nedidelė“, – aiškina R. Lazutka.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais iš mūsų šalies emigravo 38,8 tūkst. gyventojų. Palyginti su 2012-aisiais, pernai emigrantų skaičius sumažėjo 2,3 tūkst. (5,6 proc.).
Praėjusiais metais į Lietuvą imigravo 22 tūkst. žmonių – 2,2 tūkst. daugiau nei 2012-aisiais.
Taigi 2013-aisiais iš Lietuvos emigravo 16,8 tūkst. žmonių daugiau nei imigravo.
Dažniausiai tautiečiai emigravo į Jungtinę Karalystę, Airiją, Norvegiją bei Vokietiją.
