2021 11 14

Sunki liga – viena, o parama – skirtinga: sergant vėžiu svarbu tai, kur gyveni

„Visi sergantys vėžiu esame vienas žingsnis iki pabaigos, o, pasirodo, mus diskriminuoja pagal tai, kur gyvename. Ar aš kalta, kad gyvenu Kaune?“, – klausimą iškėlė į 15min besikreipusi kaunietė Lina (vardas pakeistas). Pasak jos, vienose savivaldybėse sunkia liga sergantieji, nepaisant jų pajamų, gauna vienkartinę išmoką, kitur – ne. Daugelis apie tokią paramą, kuri – varijuoja, net nežino.
Pacientė
Pacientė / 123RF.com nuotr.

Į redakciją kreipėsi Lina – jauna moteris, auginanti su vyru du mažus vaikus ir serganti onkologine liga. Šiemet jai diagnozuotas išplitęs piktybinis krūties navikas, šiuo metu nustatyta jau 4 žudančios ligos stadija. Nuo balandžio Lina turi nedarbingumą – negauna pusės savo įprastų pajamų.

„Kauno rajone onkologiniams ligoniams gyventi geriau nei Kaune. Kaune nemokama vienkartinė išmoka, kai ligonio pajamos viršija 384 eurus, o Kauno rajone, nors ir viršija, vis vien moka, mažiau nei tuo atveju, kai tavo pajamos mažesnės, bet moka. Trumpai tariant, Kauno rajone galioja išlygos, net jei sergančio asmens pajamos viršija 384 eurus, o Kaune – griežtai ne. Kaune sergantiems onkologinėmis ligomis yra prastai“, – palygino Lina.

Ir dėl išmokų dydžių kaunietei, kurios mama sirgo vėžiu, o tėtis jau ir miręs nuo šios ligos, kyla daug klausimų – visi, kas sulaukia paramos, jos sulaukia skirtingos. Kriterijai – neaiškūs. Išmokamos sumos sunkiai sergantiems, anot Linos, svyruoja nuo 60 iki net kelių tūkstančių eurų.

„Tarkim, Panevėžyje gyvenantis žmogus, sergantis III stadija, gavo vos ne 800 eurų, nors jo pajamos viršijo 384 eurus. Kolegė, gyvenanti Kauno rajone, gavo išmoką, nors jos pajamos viršija numatytą sumą nežinau kiek kartų. Gavo virš 200 eurų. Vilniuje, kiek žinau, išmoka irgi kažkiek, nors ir viršija sergančiojo pajamos tą 384 eurų sumą“, – žinomus atvejus vardijo Lina.

Toks vaizdas, kad onkologiniai ligoniai skirstomi pagal miestus, kuriuose gyvena.

Paramos negavo, nes uždirba 550 eurų

Jai pačiai tokią paramą, mokamą kartą per metus, vasarą buvo atsisakyta skirti, nes mėnesinės pajamos siekė apie 550 eurų. Trumpai tariant, skirti paramą tiesiog nėra teisinio pagrindo.

Sulaukusi neigiamo atsakymo iš Kauno miesto savivaldybės, moteris kreipėsi ir į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, tačiau sulaukė atsakymo, kad nieko šiuo atveju ministerija negali padaryti, nes savivaldybės gali pačios nuspręsti, nustatyti ar ne išmokų mokėjimo kriterijus, jei žmogaus pajamos viršija 384 eurus.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Onkologija
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Onkologija

„Toks vaizdas, kad onkologiniai ligoniai skirstomi pagal miestus, kuriuose gyvena. Ar aš kalta, kad gyvenu Kaune? Su mielu noru nesirgčiau, eičiau į darbą ir uždirbčiau savo pinigus, bet dabar sėdžiu biuletenyje, gaunu perpus mažesnį atlyginimą. Liga nesirenka nei pagal amžių, nei pagal finansinę padėtį.

Galiausiai, daug žmonių net nežino apie tokią išmoką arba žino, bet neina prašyti, nes mano, kad negaus. Kai kurie tiesiog nenori prašyti „išmaldos“. Bet visi esame žmonės. Alkoholikams moka, kad jie dar alkoholio nusipirktų, o žmonėms, kurie nori gyventi, niekas nepriklauso, net per metus vieną kartą. Absurdas“, – stebėjosi Lina.

Jos nuomone, parama turėtų būti mokama, atsižvelgiant į vėžio stadijas, arba visiems ir vienoda.

„Juk esame visi vienodi ligoniai, niekuo nesiskiriame. Visi esame vienas žingsnis iki pabaigos. Kiekvienas apsilankymas ligoninėje jau yra psichologinis stresas, kuris neįkainojamas. Pagrindinės išlaidos, sergant onkologine liga: mokėjimas už automobilio palikimą prie ligoninės 4-6 valandoms ar vykimas į gydymo įstaigą su taksi. Nors didžiąją dalį chemoterapijai skirtų vaistų apmoka ligonių kasos, kaskart tenka susimokėti pačiam iki 10 eurų, be to, kainuoja papildomi vaistai, kurie reikalingi organizmui stiprinti. Kadangi nuo chemijos netenkama plaukų, perukas taip pat kainuoja, – savas išlaidas dėstė Lina. – Labai skaudu buvo gauti neigiamą Kauno savivaldybės atsakymą. Atrodo, kad Kaune gyvenantys asmenys negali susirgti, nes nesulauks paramos. Vyksta diskriminacija.“

Savivaldybė sprendžia pati

Lina pasidalijo iš Kauno miesto savivaldybės vasarą gautais atsakymais.

Viename jų paaiškinta, kad savivaldybė turi įstatymo suteiktą diskrecijos teisę, atsižvelgiant į jos gyventojų poreikius bei finansines galimybes, numatyti papildomus, nacionalinės teisės neapibrėžtus atvejus, kuomet tos savivaldybės gyventojai turi teisę į papildomą, įstatymuose nenumatytą socialinę paramą.

Kaune piniginė socialinė parama įstatymų nenustatytais atvejais skiriama ne trumpiau kaip 12 mėnesių Kauno mieste gyvenamąją vietą deklaravusiems ir Kauno mieste faktiškai gyvenantiems vieniems ar bendrai gyvenantiems asmenims, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos įstatymų nenustatytais atvejais skyrimo tvarkos aprašu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 metų birželio 18 dienos sprendimu Nr. T-290.

Piniginė socialinė parama įstatymų nenustatytais atvejais Kaune skiriama neįgaliesiems asmenims, kurių gaunamos pajamos – ne didesnės kaip 192 eurai, ir sunkios ligos atveju, kai gaunamos pajamos – ne didesnės kaip 384 eurai, tai yra, tiems sergantiesiems, kurių vidutinės bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens pajamos per mėnesį yra mažesnės už tris valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžius vienam asmeniui (128x3=384 eurai).

„Apgailestaujame, tačiau minėtame apraše nėra numatyti atvejai dėl piniginės socialinės paramos įstatymų nenustatytais atvejais skyrimo asmenims, neatitinkantiems aprašo reikalavimų“, – teigiama savivaldybės rašte Linai.

Pajamų kriterijus neva būtinas todėl, kad parama pagal įstatymą turi būti skiriama tik nepasiturintiems gyventojams.

Šiemet išmoką gavo 164 asmenys

Kaip 15min teigė Kauno miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Erika Kačiulienė, galioja ir dar vienas kriterijus – išmoką gali gauti tik III, IV stadijos piktybiniu naviku sergantys gyventojai.

Tokia parama sunkiai sergantiems skiriama nuo 2017 metų rugsėjo 12 dienos, kuomet buvo patvirtintas Kauno miesto savivaldybės Vienkartinės piniginės paramos skyrimo tvarkos aprašas.

Šiemet Kaune buvo atmesti 180 asmenų prašymai.

„Parama sunkiai sergantiems kauniečiams kasmet didėja. Šiemet piniginei socialinei paramai įstatymų nenustatytais atvejais biudžete numatyta 190 tūkst. eurų“, – patikino E.Kačiulienė.

2021 metais tikslinė pašalpa sunkios ligos (tokių ligų sąraše – 33) atveju buvo skirta 691 žmogui, iš kurių 164 – sergantys onkologine liga.

Šiemet Kaune buvo atmesti 180 asmenų prašymai, kurie neatitiko nurodytų sąlygų, pavyzdžiui, pajamos buvo didesnės nei nurodyta, žmogus nebuvo deklaravęs savo gyvenamosios vietos mieste, kreipiamasi buvo nepraėjus 12 mėnesių nuo paramos skyrimo.

„Kaune tikslinės pašalpos sunkios ligos atveju dydis yra 4 baziniai socialinės išmokos dydžiai – 160 eurų. Tos pačios rūšies pašalpa tam pačiam asmeniui skiriama vieną kartą per 12 mėnesių“, – teigė savivaldybės atstovė.

Paklausta, kodėl daugelis onkologine liga sergančiųjų net nežino apie tokią paramą, ji atsakė, kad išsami informacija ir visi susiję dokumentai gyventojams prieinami savivaldybės internetiniame puslapyje https://epaslaugos.kaunas.lt/.

Apie galimybes gauti finansinę parama taip pat konsultuojama gyvai – informaciją teikia sveikatos priežiūros įmonės, Klientų aptarnavimo ir informavimo skyrius, seniūnijos.

„Įstatymai leidžia kiekvienai savivaldybei, atsižvelgiant į finansines galimybes ir gyventojų poreikius, numatyti papildomus socialinės paramos skyrimo atvejus. Remiantis šiuo teisiniu reglamentavimu, kiekviena savivaldybė išskiria labiausiai pažeidžiamas miesto gyventojų grupes ir atvejus, kuriais reikalinga parama“, – kodėl paramos skyrimas sunkiai sergantiems taip skiriasi savivaldybėse, paaiškino E.Kačiulienė.

Kauno rajone patenkino visus prašymus

15min užklausą nusiuntė ir į Vilniaus miesto bei Kauno rajono savivaldybes.

Margarita Venslovienė, Kauno rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja, 15min negalėjo pateikti statistikos, kiek biudžete yra skiriama lėšų onkologiniams ligoniams, nes yra ir kitų sunkių ligų, kuriomis sergama ir reikia pagalbos. Parama skiriama gyventojams, kurie kreipiasi dėl įvairių priežasčių (kitų sunkių ligų, nelaimės, gaisro, susidarius nenumatytoms aplinkybėms ir kt.).

„Parama yra skiriama ne todėl, kad asmuo suserga vėžiu, o todėl, kad jam būtinai reikia paramos tam tikru metu, nesvarbu, kokia priežastis“, – patikino Kauno rajono savivaldybės atstovė.

Maksimali Kauno rajone išmokama parama – 320 eurų.

„Šiais metais, kaip ir kitais praėjusiais metais, patenkinti visi prašymai, pateikti dėl sunkios ligos“, – patikino M.Venslovienė.

123RF.com nuotr./Melanoma
123RF.com nuotr./Melanoma

Anot jos, pasipiktinusių dėl to, kad negavo išmokos, nebuvo.

Paklausta, ar normalu, kad savivaldybės Lietuvoje skirtingai žiūri į tokią paramą, moka skirtingas išmokas, pašnekovė atsakė: „Kauno rajono savivaldybė yra socialiai atsakinga. Mums rūpi gyventojų gerovė, sveikata ir saugumas. Žinia, kad esi ne vienas, suteikia jėgų gyventi.“

Vilnius skyrė paramą vėžiu sergantiems

Siekiant suteikti galimybę onkologiniams ligoniams gauti būtiną materialinę pagalbą, Vilniaus savivaldybės tarybos šių metų sausio 27 dienos sprendimu buvo sukurtas atskiras išmokų teisinis reguliavimas, konkretizuojantis būtent onkologinių ligų gydymui skirtos paramos teikimą.

Tikslinė pašalpa iki 25 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžių, tai yra, 1000-čio eurų, Vilniuje gali būti skiriama gydymo išlaidoms apmokėti sergantiems onkologinėmis ligomis, kai yra taikomas aktyvus gydymas (atlikta transplantacinė operacija, taikomas radioterapinis, chemoterapinis ar kitas gydymas), kai vieno iš bendrai gyvenančių asmenų vidutinės pajamos per mėnesį neviršija 384 eurų, vieno gyvenančio asmens – 448 eurų.

Maksimali Kauno rajone išmokama parama – 320 eurų.

„Svarbu paminėti, kad numatyta galimybė skirti išmoką išimties tvarka, kai vieno iš bendrai gyvenančių asmenų vidutinės pajamos per mėnesį neviršija 448 eurų, vieno gyvenančio asmens – 512 eurų“, – kiek didesnes sumas nei Kaune įvardijo Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių išmokų skyriaus vedėja Ieva Paberžienė.

Negana to, tikslinės pašalpos Vilniuje gali būti skiriamos 2 kartus per metus.

Besikreipiantis dėl pašalpos sergantysis taip pat turi būti deklaravęs savo gyvenamąją vietą Vilniuje ir (ar) faktiškai jame gyventi. Jis turi būti dirbantis, besiregistruojantis Užimtumo tarnyboje, pensininkas ar turintis 40 ir mažiau procentų siekiantį darbingumo lygį.

Žiūrima ir į tai, ar kreipimosi dėl pašalpos metu yra taikomas aktyvus ligos gydymas.

„Atkreiptinas dėmesys, kad išmokos skiriamos gydymo išlaidoms apmokėti, nerūšiuojant asmenų pagal turimą ligos stadiją, todėl besikreipiantis asmuo privalo pateikti dokumentus, patvirtinančius patirtas arba numatomas patirti išlaidas gydymui (vaistų įsigijimo ir/ar atliktų mokamų tyrimų apmokėjimo kvitai/išankstinės sąskaitos faktūros ir kita)“, – įvardijo Vilniaus savivaldybės atstovė.

Šiemet, anot jos, dėl tokios išmokos skyrimo kreipėsi 203 asmenys. Parama suteikta 118 asmenų.

Ministerija paramos neteikia

Kaip regima iš Linai atsiųsto Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakymo, šios papildomos socialinės paramos skyrimo tvarkos nustatymas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija, todėl paramos dydis kiekvienoje savivaldybėje ir skirtingas.

Ministerija neva neturi jokio paramos fondo ir jai nesuteikta teisė skirti jokią paramą, taip pat neturi įgaliojimų nurodyti šalies savivaldybėms, ar skirti paramą konkrečiais atvejais ir panašiai.

Ministerijos atstovai Linai tik priminė apie nemokamai Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) išduodamą kortelę. Ji suteikia galimybę gauti nemokamas teisines ir psichologines konsultacijas, galimų gydymo alternatyvų įvertinimą, pasinaudoti nuolaidomis įvairioms prekėms ir paslaugoms, gauti kvietimus į POLA ir partnerių organizuojamus seminarus, mokymus ir renginius pacientams bei jų artimiesiems, taip pat kvietimus nemokamai apsilankyti kultūros renginiuose.

Pasak Neringos Čiakienės, POLA direktorės, klausimai dėl finansinės paramos ir socialinių išmokų yra vieni dažniausių, kurių asociacija sulaukia iš onkologinių pacientų ir jų artimųjų.

„Deja, atsakymus ir rekomendacijas pateikti nėra taip paprasta, nes situacija ir galimybės tiesiogiai priklauso nuo to, kur konkretus asmuo gyvena ar yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Taip yra todėl, kad socialinių išmokų skyrimas yra deleguotas savivaldybėms, kaip arčiausiai asmens esančioms ir turinčiomis geresnes prielaidas operatyviai atliepti besikreipiančių asmenų poreikius institucijoms.

Apsitarę su pacientus konsultuojančiais teisininkais, mes dar 2019 metais atlikome skirtingose savivaldybėse esančių sąlygų analizę ir ją paskelbėme savo internetinėje svetainėje, tikėdamiesi, kad pacientams bus lengviau susiorientuoti, o skirtinguose regionuose veikiančioms draugijoms – patarti į jas pagalbos besikreipiantiems asmenims. Visgi, laikui bėgant, klausimų nemažėjo, tad šiemet ėmėmės sisteminių veiksmų, norėdami šią situaciją bent kiek pakeisti į gerąją pusę“, – patikino POLA direktorė.

Atliko tyrimą

2021 metų kovą asociacija peržiūrėjo 60 Lietuvos savivaldybių vienkartinių išmokų reguliavimą – išanalizavo savivaldybių tarybų tvirtinamas tvarkas, įvertinant išmokų dydžius ir taikomų sąlygų pagrįstumą, ir šią informaciją apibendrino tyrimo dokumente.

Tyrimas atskleidė, kad kone visos savivaldybės yra pasitvirtinusios tvarkas, pagal kurias dėl finansinių išmokų gali kreiptis ne tik onkologiniai pacientai, bet ir kitomis sunkiomis ligomis sergantys asmenys.

Savivaldybės, anot N.Čiakienės, savo tvarkose įprastai nurodo minimalią ir maksimalią galimos išmokos sumą, kurios skyrimas labai dažnai priklauso ir nuo kitų papildomų onkologiniams pacientams taikomų kriterijų, pvz., vienkartinė išmoka gali būti skiriama tik patekus į sunkią materialinę padėtį arba galimybė gauti išmokas yra vertinama pagal asmens gaunamų ar vienam šeimos nariui tenkančių pajamų dydžius, taikant skirtingus VRP rėžius.

Šių metų balandį šias problemas POLA iškėlė ir aptarė su Seimo nariu Justu Džiugeliu, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovais POLA organizuotame seminare (įrašas: https://www.youtube.com/watch?v=d-Z2YwwVPQc ).

Ši daugeliui pacientų aktuali situacija pristatyta ir žiniasklaidos atstovams spaudos konferencijoje, vykusioje Seime (https://www.youtube.com/watch?v=gqXjJjgC7Qg).

Siekiant užtikrinti vienodas pacientų teises, POLA vykusių diskusijų metu valdžios institucijoms pateikė keletą siūlymų.

Pirma, peržiūrėti ir užtikrinti, kad onkologiniams pacientams savivaldybių vienkartinės ar periodinės išmokos būtų skiriamos nuo vienodos VPR sumos, nepriklausomai nuo to, kokioje savivaldybėje toks asmuo gyvena.

Antra, pasiūlyta užtikrinti, kad vienkartinės ir periodinės išmokos būtų skiriamos ne tik onkologiniams pacientams, sergantiems III ar IV stadijos vėžiu, bet ir onkologiniams pacientams, sergantiems skirtingų stadijų vėžiu bei onkologinių ligų formomis.

Trečia, pasiūlyta užtikrinti, kad onkologiniams pacientams būtų lengvai prieinama informacija apie galimybes gauti savivaldybės skiriamas vienkartines ir periodines išmokas.

Paruošė rekomendacijas

POLA vadovės žiniomis, birželį savivaldybių asociacija visoms savivaldybėms išplatino rekomendacijas dėl vienkartinės piniginės paramos onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms.

Rekomendacijose siūloma: nustatyti vienodą gaunamų pajamų dydžio sąlygą asmenims, siekiantiems gauti išmoką, t. y., šeimos (asmens), siekiančio gauti vienkartinę išmoką, pajamos per mėnesį turėtų neviršyti 3 VRP dydžio (384 Eur);

nediferencijuoti išmokų dydžių pagal ligos stadijas, nustatant, kad visi onkologiniai pacientai turėtų galimybę gauti iki 3 VRP (384 Eurai);

iš dalies apmokėti gydymo išlaidas ar kompensacinių priemonių įsigijimą, jei šios priemonės nekompensuojamos ar iš dalies kompensuojamos, taip pat nebereikalauti iš pašalpos prašančiųjų išlaidas patvirtinančių dokumentų, pvz., čekių, kvitų; nustatyti, kad dėl vienkartinės išmokos būtų galima kreiptis vieną kartą per 12 kalendorinių mėnesių;

išplėsti, kad dėl vienkartinės išmokos galėtų kreiptis ir kitas šeimos narys, globėjas (rūpintojas), jį atstovaujantis asmuo; nustatyti vienodą 20 dienų prašymo nagrinėjimo terminą;

atskirais atvejais nustatyti, kad sprendimą dėl pašalpų skyrimo priima kolegialus organas, siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą, kada jos labiausiai reikia;

savivaldybės priimtame sprendime nurodyti vienkartinės išmokos neskyrimo priežastis;

savivaldybių/seniūnijų interneto svetainėse, informaciniuose stenduose, socialiniuose tinkluose ir kt. informacijos pateikimo kanalais informuoti gyventojus apie savivaldybėje nustatytą tvarką ir galimybę kreiptis dėl papildomos socialinės paramos gavimo esant finansiniams sunkumams, sveikatos problemoms ir pan.

„Lietuvos savivaldybių asociacijos parengtos ir išplatintos rekomendacijos nėra privalomos – savivaldybių tarybos gali nustatyti tiek geresnes, tiek prastesnes vienkartinių išmokų mokėjimo sąlygas, gali ir nieko nekeisti. Šiuo metu neturime atnaujintos informacijos, kokia apimtimi ir kiek savivaldybių atsižvelgė į pateiktas rekomendacijas, atnaujino savo vienkartinių išmokų mokėjimų tvarkas“, – patikino POLA vadovė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Nacionalinio vėžio instituto laboratorija
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Nacionalinio vėžio instituto laboratorija

Vėžiu serga apie 110 tūkst. žmonių

Nacionalinio vėžio instituto (NVI) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje su onkologinės ligos diagnoze gyvena apie 110 tūkst. asmenų. 30 tūkst. iš jų su tokia diagnoze gyvena 10 metų ir daugiau.

Kasmet naujo onkologinio susirgimo diagnozę išgirsta beveik 18 tūkst. žmonių. Kasmet nuo onkologinių ligų miršta daugiau nei 8 tūkst. Lietuvos gyventojų.

Štai 2019 metais buvo registruotos 8045 mirtys nuo onkologinių susirgimų: 4434 vyrams ir 3611 moterims.

„Mirtingumo nuo vėžio rodikliai nuolatos mažėja. Išgyvenamumo susirgus onkologine liga rodikliai nuolatos didėja“, – tikinama NVI 15min atsiųstame komentare.

Kasmet nuo onkologinių ligų miršta daugiau nei 8 tūkst. Lietuvos gyventojų.

Standartizuotas mirtingumo nuo vėžio rodiklis Lietuvoje yra 282,5 mirčių/100 tūkst. gyventojų. Europos Sąjungos vidurkis – 263,5 mirtys/100 tūkst. gyventojų.

Žemiausi mirtingumo rodikliai Europoje fiksuojami Skandinavijos šalyse, Ispanijoje ir Maltoje – mažiau nei 230 mirčių/100 tūkst. gyventojų. Didžiausi – Slovakijoje, Lenkijoje, Vengrijoje: daugiau nei 330 mirčių/100 tūkst. gyventojų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis