Lietuvos valdžia siekia, kad šalyje būtų nuolat dislokuota Vokietijos brigada su maždaug 5 tūkst. karių. Tam reikia ir politinės valios, ir praktinio pasirengimo.
Lietuva turi išvystyti infrastruktūrą – pastatyti kareivines, įrengti poligonus ir amunicijos sandėlius. Vokietijos kariuomenė turi suformuoti naujus karinius dalinius.
Politiniu lygiu sutarimas patvirtintas birželį. Prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas tada paskelbė bendrą pareiškimą, kad „Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai pasirengusiai brigadai Lietuvoje“.
Jame rašoma, kad iš pradžių šiai brigadai vadovaus Lietuvoje nuolat dislokuotas brigados priešakinės vadavietės elementas, o brigadą sudarys specialiai šiam tikslui skirtos Vokietijos kovinės pajėgos. Datos susitarime nėra nurodomos.
Praktinis kelias iki visapusiškos brigados dislokavimo Lietuvoje kelia įtampą ir šalies viduje, ir diskusijose su vokiečiais.
Šis straipsnis parengtas remiantis pokalbiais su procese dalyvaujančiais pareigūnais iš skirtingų valdžios šakų.
Planas Vokietijai
15min žiniomis, Lietuvos Vyriausybė neseniai Vokietijai pristatė planą, pagal kurį iki 2026 metų galėtų priimti brigados dydžio vienetą.
Jame numatomos naujos kareivinės, Pabradės ir Gaižiūnų poligonų plėtra, Rūdninkų poligono įrengimas.
Kai kurie valdžios atstovai tikėjosi, kad šis planas leis gauti aiškesnį politinį Vokietijos įsipareigojimą dėl brigados dislokavimo su konkrečiomis datomis.
