Kaip nurodė Finansų ministerija, planuojant kitų metų valstybės biudžetą, valstybės institucijos pateikė poreikių papildomai už 6,5 mlrd. eurų.
Tai – beveik 40 proc. daugiau, nei numatyta šių metų biudžete.
„Mūsų nuomone, institucijos savo poreikius teikia vertindamos kasdienius savo veiklos srities poreikius bei planuojamas vykdyti naujas iniciatyvas“, – sakė ministerijos atstovai.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė liepos viduryje kalbėjo, kad valstybės biudžeto deficitas kitąmet turėtų mažėti.
„Europos Komisijos atstovai sako, kad visgi mes turime suprasti, kad ta išlaidų plėtra, kuri buvo COVID-19 pandemijos metu, natūralu, jog susijusi ir su infliacija. Kadangi matome tai kaip pagrindinę problemą šiuo metu, visgi tas deficito mažėjimas, kuris numatytas šalyse, turėtų būti kontrakcinės politikos principu.
Tai yra, kad jeigu, tarkime, Lietuvoje, šiuo metu biudžeto deficitas yra 4,9 proc., natūralu, jog kitais metais jis tikrai turėtų būti mažesnis – apie 3 proc. Natūralu, kad šiek tiek išlaidų augimas turės būti apribotas. Tačiau iš karto grįžti prie fiskalinės drausmės kitais metais dar, ko gero, nereikės“, – interviu 15min anksčiau yra sakiusi G.Skaistė.
Tačiau situacija nuo tada pasikeitė ir kaip atrodys mūsų viešieji finansai, bus matyti iš 2023 metų valstybės biudžeto projekto.
Šių metų valstybės biudžetas siekia 15 mlrd. 114 mln. 493 tūkst. eurų pajamų (įskaitant 3 mlrd. 268 mln. 838 tūkst. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) ir 17 mlrd. 535 mln. 450 tūkst. eurų asignavimų (įskaitant 3 mlrd. 326 mln. 195 tūkst. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) išlaidoms ir turtui įsigyti.
Kartu su Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis valstybės biudžeto asignavimai pajamas šiemet viršija 2 mlrd. 420 mln. 957 tūkst. eurų.
Pranešė maksimalius asignavimus
Finansų ministerijos pažymėjo, kad yra atsakinga už fiskalinės drausmės laikymąsi, visų viešųjų finansų tvarumą, todėl institucijų poreikius vertina atsižvelgdama į ekonominės raidos scenarijų, prognozuojamus makroekonominius rodiklius ir panašiai.
„Susitikimuose su ministerijomis dėl planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų yra pristatomi bendri vidutinio laikotarpio valdžios sektoriaus finansai, planuojamas deficitas ar perteklius, kad institucijos realiai įvertintų savo poreikius ir kurie iš jų yra prioritetiniai“, – teigė ministerijos atstovai.
Anot jų, valstybės biudžeto projektas rengiamas keliais etapais.
Pirmuoju institucijos teikė poreikius, kurie buvo vertinami, vyko darbiniai susitikimai, ministerijos prioretizavo savo pateiktus poreikius.
Po jų institucijoms buvo pranešti maksimalūs asignavimai, į kuriuos atsižvelgdamos institucijos turi parengti savo strateginius veiklos planus ir biudžeto sąmatas.
„Rugsėjo mėnesio viduryje, atnaujinus ekonominės raidos scenarijų, bus įvertintos galimybės didinti darbo užmokestį bei skirti lėšas kompensacijoms už energetinius išteklius“, – pažymėjo ministerija.
Biudžeto projektas rengiamas atsižvelgiant į Lietuvos stabilumo 2022 metų programoje nustatytus rodiklius.
Pagal 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektų rengimo planą rugsėjį Finansų ministerija atnaujins ir paskelbs 2023–2025 metų ekonominės raidos scenarijų (ERS).
„Įvertinus pokyčius nuo paskutinio (birželį) skelbto ERS gali būti peržiūrimos valstybės biudžeto pajamos ir galimybės skirti papildomus asignavimus, todėl planuojamos pajamos ir išlaidos bus parengus 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą“, – nurodė Finansų ministerija.
Taip pat pabrėžiama, kad Europos Komisija dėl karo Ukrainoje poveikio pratęsė fiskalinės drausmės taisyklių išimtį.
Būtų nepakeliama našta
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) vicepirmininkas buvęs premjeras Algirdas Butkevičius sakė labai neigiamai vertinantis valstybės institucijų prašomą finansavimo kitiems metams poreikį.
Anot jo, mūsų šalies viešieji finansai negalėtų pakelti išlaidų didinimo 40 proc.
