Pagal Seimo Audito komiteto surinktą medžiagą, kuri trečiadienį pateikta parlamento vadovybei, daugiausia – 1,4 mln. Lt – priemokų šiemet išmokėta Užsienio reikalų ministerijoje (URM).
Kaip BNS paaiškino URM kancleris Kęstutis Jankauskas, nuo gegužės 1 dienos Vilniuje dirbantiems valstybės tarnautojams ir diplomatams priemokos „buvo nubrauktos ir nėra mokamos“. Priemokos, pasak jo, mokamos tik diplomatinėse atstovybėse pagal darbo sutartis dirbantiems žmonėms, nes bazinio 990 eurų darbo užmokesčio neretai, ypač Vakarų Europos valstybėse neužtenka norint įdarbinti būtinus darbuotojus – ūkvedžius, valytojus, sekretores.
„Vienintelė kategorija žmonių, kuriems tos priemokos šiandien dar mokamos, yra ambasadose pagal darbo sutartis samdomi žmonės. Tai yra ne diplomatai, ne valstybės tarnautojai, bet tie žmonės, kuriuos mes samdome ten ir konkuruojame dėl jų kaip dėl darbo jėgos vietinėje rinkoje. Mes su tokiu atlyginimu (990 eurų) konkuruoti rinkoje negalime, todėl tokiais atvejais yra skiriamos priemokos“, – aiškino kancleris.
Minėta 1,4 mln. Lt suma, pasak K.Jankausko, susidaro iš 283 „sutartininkų“ per visas ambasadas. URM kancleris taip pat pažymėjo, kad vasarą pakeitus priemokų dydžius išmokamų priemokų suma sumažėjo nuo 165 tūkst. Lt per mėnesį iki 71 tūkst. Lt. Jis taip pat teigė, kad ministerija atšaukia per 70 darbuotojų iš užsienio, ir jų vietas priims vietos gyventojus, nes „taip yra pigiau“ – nereikia mokėti už buto nuomą, sveikatos draudimą, šeimos išlaikymą.
Gerokai nuo URM atsilieka Žemės ūkio ministerija – išmokėta 276 tūkst. Lt priemokų ir Teisingumo ministerija – 190 tūkst. Lt priemokų. Kitos ministerijos priemokoms išleido mažiau lėšų.
Pagal nustatytą tvarką, priemokos valstybės tarnautojams mokama už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, už papildomų užduočių atlikimą, darbą kenksmingomis sąlygomis, statutiniams pareigūnams – už darbą, susijusį su gyvūnų priežiūra.
Audito komitetas atkreipė dėmesį, kad didelė dalis ministerijų išmokėtų priemokų buvo skirtos vadovams. Ministerijų vadovais laikomi ministrai, viceministrai, ministerijų ir valstybės sekretoriai (šios pareigybės jau panaikintos), ministerijų kancleriai, vyriausieji ministerijos patarėjai.
Daugiausia – 111 tūkst. Lt – priemokų gavo Aplinkos ministerijos vadovai, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovai – 60 tūkst. Lt, Ūkio ministerijos – 36,9 tūkst. Lt. Priemokas gavo ir ministerijų politinio (asmeninio) pasitikėjimo pareigūnai. Be viceministrų pastariesiems dar priskiriami ministrų patarėjai, padėjėjai, atstovai spaudai.
Iš viso politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojams išmokėta apie pusė milijono priemokų. Daugiausia – 84,7 tūkst. litų – priemokų sulaukė Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) dirbantys politinio pasitikėjimo pareigūnai. Aplinkos ministro komandos nariams išmokėta apie 82 tūkst. litų, ŽŪM – 79 tūkst. litų.
Kai kurios ministerijos savo darbuotojams skyrė ir vienkartinių išmokų. Per tris šių metų ketvirčius jų išmokėta 173 tūkst. Lt. Daugiausia – 143 tūkst. Lt – tokių išmokų sulaukė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tarnautojai.
Vienkartinėmis piniginėmis išmokomis valstybės tarnautojai skatinami už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas Marius Petrauskas BNS teigė, kad 143,8 tūkst. Lt skirti ne darbuotojams paskatinti, o kompensacijoms atleidžiamiems tarnautojams už nepanaudotas atostogų dienas išmokėti. Iš viso minėtos kompensacijos išmokėtos 28 darbuotojams.
„Esant sudėtingai valstybės ekonominei situacijai netoleruotinos papildomos išmokos ir piniginiai skatinimai“, – teigiama Audito komiteto rašte Seimo valdybai. Komitetas siūlo, atsižvelgiant į sudėtingą šalies ekonominę padėtį, kitąmet apriboti priemokų mokėjimą, nemokėti vienkartinių išmokų, nedidinti darbo užmokesčio fondo palyginti su 2009 metais suteikiant valstybės tarnautojams aukštesnes kategorijas ar kvalifikacines klases.
