Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie „pilkąją“ ekonomikos zoną, į kurią pasitraukia vis daugiau įmonių – vienos, norėdamos kaip nors išgyventi, kitos – pasinaudodamos sunkmečiu ir norėdamos daugiau uždirbti. Tačiau kartu su „pilkąja“ ekonomikos zona plinta ir „pilkoji“ moralės zona, apie kurią beveik nekalbama, nors tai ir glaudžiai susiję dalykai. Sumažintas produkto svoris, norint „simuliuoti“ mažesnę kainą tarp kitų panašių produktų, pigios neaiškios kokybės priemaišos įvairiuose brangiuose produktuose – puikus tokio elgesio pavyzdys.
Štai vartotojų teisių, apskritai gana apleistos srities, gynėjai perspėja, kad žmonės turėtų skirti daugiau dėmesio nesąžiningai komercinei veiklai ir nepalikti jos be tinkamo atsakingų institucijų įvertinimo.
Susiduria kas penktas
Už nesąžiningai vartotojo atžvilgiu vykdomos komercinės veiklos kontrolę atsakingos institucijos šiemet ištyrė 16 nesąžiningos komercinės veiklos atvejų bei priėmė 12 sprendimų dėl baudų nesąžiningiems pardavėjams ar paslaugų tiekėjams. Praėjusiais metais 20 proc. Lietuvos vartotojų teigė susidūrę su nesąžininga komercine veikla.
Pasak vartotojų teisių ekspertų, tai reiškia, jog vartotojai turėtų gerokai atidžiau sekti nesąžiningą komercinę veiklą bei rašyti skundus dėl pastebėtų atvejų. Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojo atžvilgiu įstatymas įsigaliojo nuo praėjusių metų vasario.
Anot Zitos Čeponytės, vartotojų nevyriausybinės organizacijos „Lietuvos vartotojų institutas" vadovės, skundai ir yra esminė problema, mat valstybinės institucijos – Konkurencijos taryba bei Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba – tyrimus gali pradėti tik gavusi vartotojo skundą (išskyrus Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri tyrimus inicijuoti gali ir savarankiškai).
Baudos nesąžiningiesiems
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir Konkurencijos taryba yra atsakingos už nesąžiningos komercinės veiklos kontrolę. Šios institucijos praneša, kad šiemet buvo priimta 12 sprendimų nubausti nesąžiningus verslininkus.
Z. Čeponytė sako, kad ir institucijos, ir patys vartotojai turėtų daugiau dėmesio skirti nesąžiningos verslininkų veiklos kontrolei.
Pavyzdžiui, viena kabelinės ir skaitmeninės televizijos tiekėja gavo baudą už tai, jog reklamavo nemokamą televiziją papildomiems to paties abonento turėtojams, tačiau neužsiminė apie tai, kad tam reikės įsigyti brangios papildomos įrangos, mokėti aktyvavimo mokestį ir pan. Dar viena bendrovė nubausta už tai, kad reklamavo skyrybas per tris dienas, nors tai teisiškai neįmanoma. Šiuo metu atsakingos institucijos atlieka 16 galimai nesąžiningos komercinės veiklos tyrimų.
Z. Čeponytė sako, kad ir institucijos, ir patys vartotojai turėtų daugiau dėmesio skirti nesąžiningos verslininkų veiklos kontrolei.
„Pagal Europos Sąjungos (ES) „Vartotojų rinkų suvestinės" statistiką, vidutiniškai penktadalis Lietuvos vartotojų pastebi vienokių ar kitokių nesąžiningos, klaidinančios reklamos ar komercinės veiklos formų. Kita vertus, vykdoma ne itin daug tyrimų, be to, ir skundų praėjusiais metais sulaukta vos kelių dešimčių. Tai aiškiai rodo, kad ši sritis turi būti gerokai atidžiau kontroliuojama. Vartotojai turėtų aktyviau stebėti nesąžiningą komercinę veiklą ir rašyti skundus. Žinoma, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pati galėtų imtis iniciatyvos ir, nelaukdama vartotojų skundų, tirti įtartinus atvejus, nes jai įstatymas suteikia tokią galimybę", – sako vartotojų teisių ekspertė.
Stinga budrumo
Valstybinės institucijos šiek tiek daugiau dėmesio skiria klaidinančios reklamos kontrolei. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir Konkurencijos taryba vien šiais metais už klaidinančią reklamą jau nubaudė 14 pažeidėjų.
Penktadalis vartotojų susidūrė su klaidinančia, nesąžininga reklama
ES „Vartotojų rinkų suvestinė" rodo, jog pernai su klaidinančia, apgaulinga reklama ar pasiūlymais susidūrė beveik ketvirtadalis (24 proc.) Lietuvos vartotojų, o nesąžiningų pasiūlymų gavo – 20 proc. vartotojų. Šie skaičiai yra mažesni negu ES vidurkis – atitinkamai 42 proc. ir 27 proc. Tačiau tai nereiškia, kad pardavėjai ir verslininkai Lietuvoje yra sąžiningesni nei Europos Sąjungoje, sako Z. Čeponytė.
„Priešingai, veikiausiai Lietuvos vartotojai sunkiai atpažįsta nesąžiningą komercinę veiklą. Todėl jų švietimas yra dar svarbesnis", – teigia Europos Sąjungos inicijuotos vartotojų švietimo kampanijos „Žinok savo teises ir laimėk" ekspertė.
Ji priduria, kad panaši situacija yra ir Latvijoje. Vos 27 proc. latvių teigia susidūrę su klaidinančia ar apgaulinga reklama ar pasiūlymais ir vos 17 proc. – su nesąžininga reklama ar pasiūlymais. Tikėtina, kad estai yra geriau susipažinę su nesąžininga komercine veikla – 2008 m. su klaidinančia ar apgaulinga veikla susidūrė net 37 proc. vartotojų, o su nesąžininga – 26 proc.
Draudžiama nesąžininga veikla
Nuo 2008 m. Europos Sąjungoje sukurtas nesąžiningos komercinės veiklos „juodasis sąrašas", kuris padeda Lietuvos vartotojams atpažinti nesąžiningą pardavėjo ar paslaugų tiekėjo veiklą. Sąrašas apima 31 draudžiamą veiklą nuo agresyvaus pardavimo metodų iki melagingų pardavėjo teiginių. Pateikiame keletą tokių pavyzdžių.
• Pardavėjas suteikia klaidingą informaciją apie sertifikatus, veiklos kodeksus, kurių jis laikosi;
• pardavėjas paskelbia išpardavimo pabaigą arba išpardavimą dėl užsidarymo, o iš tiesų išpardavimas nesibaigia ir pats pardavėjas niekur nesikrausto;
• pardavėjas reklamuoja ar pardavinėja prekes, kurių legaliai pardavinėti negalima, pavyzdžiui, piratinę programinę įrangą;
• pardavėjas skelbia, kad suteikia specialias teises, nors jas iš tikrųjų vartotojui garantuoja įstatymas, pavyzdžiui, "Tik mūsų elektroninėje parduotuvėje turite teisę grąžinti nusipirktą prekę per septynias dienas be jokios priežasties";
• vartotojas yra klaidinamas, pristatant jam nežinomą prekę kaip gerai žinomo gamintojo bei panašiai supakuotą gaminį;
• pardavėjas pasiūlo varžytis dėl prizo, tačiau nei prizo, nei kitos panašios vertės dovanos neįteikia;
• gaunate reklaminę medžiagą su sąskaita-faktūra ar kitu panašiu dokumentu, kuris sudaro įspūdį, kad prekę jau užsisakėte, nors to nepadarėte;
• jums neleidžiama išeiti iš pardavėjo būstinės arba pardavėjas atsisako palikti jūsų namus, kol nusipirksite prekę ar pasirašysite sutartį dėl jos įsigijimo.
