Neapsikentęs susiklosčiusios situacijos, vyras kreipėsi į 15min. Jis sutiko papasakoti, kas vyko lemtingąją dieną ir iškart po jos, ką teko iškęsti šeimai.
„Su dukra ir jos drauge buvome kieme. Mergaitės žaidė. Į namus iš darbo tuo metu sugrįžo žmona – ją parvežė draugė. Paėjau keletą metrų link mašinos – norėjau pasitikti, kai staiga įvyko tai... Iš kažkur išniręs vokiečių aviganis puolė dukrą ir parvertęs ant žemės ėmė kandžioti. Tas vaizdas visą gyvenimą iš galvos neišeis. Pribėgau, stvėriau ją į glėbį ir išlėkėme į ligoninę. Net nežinau, kur dingo šuo. Mašinoje dukra nustojo verkti, atsiprašinėjo mūsų, jog daugiau niekad neis į kiemą viena. Jautė, kaip jaudinamės“, – ėmė pasakoti Laimonas.
Veidą sudarkė randai
Pirmą mėnesį ji bijojo šunų, sunkiai užmigdavo naktimis. Tuomet ėmė mamai nebeleisti dažytis – kad ši nebūtų gražesnė už ją, nes ji juk negraži.
Šešiametei buvo atlikta operacija. Iš ligoninės ji buvo paleista po 4 dienų. Teko lankytis pas stomatologus – kabino vielas dėl išjudintų dantukų. Vienas jų, priekinis, – „nebegyvas“. Porą dienų mergaitė valgė šiaudelio pagalba. Šiandien ant jos veido – trys skaudžią nelaimę menantys randai. Sumažinti jų plastikos chirurgai dar negali – teks laukti, kol mažylė paaugs, o randai pabals.
„Pirmą mėnesį ji bijojo šunų, sunkiai užmigdavo naktimis. Tuomet ėmė mamai nebeleisti dažytis – kad ši nebūtų gražesnė už ją, nes ji juk negraži. Rugsėjį dukra pradėjo lankyt mokyklą. Pasipylė replikos. Dabar visi ją žino kaip tą, randuotą, nes kitokios nematė. Vaikai gąsdina, kad randai neužgis visą gyvenimą. Ar įsivaizduojate, ką tai reiškia mergaitei? Čia ne koks kačiuko įdrėskimas...“, – teigė pašnekovas.
Dar tą pačią dieną buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Netrukus paaiškėjo ir šuns šeimininkas. Jį policijai padėjusi surasti „Nuaro“ gyvūnų prieglaudos darbuotoja teigė, jog vilkšunis nebuvo agresyvus. Taip ir liko neaišku, kaip jis ištrūko iš netoli nuo nelaimės vietos gyvenančių Šuopių privataus namo kiemo. Šuo buvo laikomas voljere.
„Buvo atėjusi šuns šeimininko mama į ligoninę. Aš jos nemačiau, žmona matė. Atnešė ananasą ir saldainių. Apsiverkė. Ir tiek. Kalbos buvo baigtos. Juk ne mes pas juos turim eiti kalbėtis – dar pagalvos, kad reketuojam. Kiek mačiau įvairiuose televizijos reportažuose, ji žurnalistams tikino, jog vilkšunis pabėga nebe pirmą kartą. Vėliau tai buvo neigiama.
Tačiau keisčiausia šioje istorijoje yra tai, kad rugpjūčio 8 d. ikiteisminis tyrimas dėl neatsargaus sveikatos sutrikdymo buvo nutrauktas. Pripažino šį įvykį kazusu – neva tai niekas nekaltas, nes tvora ir voljeras buvo tvarkingi. Apskundėm šį prokuratūros sprendimą“, – stebėjosi Laimonas.
Tyrimą nutraukė ir antrą kartą
Tyrimas buvo atnaujintas. Iš naujo buvo apžiūrėta tvora, voljeras. Bet, anot šešiametės patėvio, per 4 mėn. ir namą galima pastatyti – tad tvora jau seniai galėjo būti sutvarkyta. Spalio 9 d. tyrimas antrą kartą buvo nutrauktas.
„Skųsime ir vėl. Kreipsimės ir į teismą dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo. Juk mano žmona negalėjo dirbti mėnesį, aš neišvykau į darbovietę užsienyje – turėjau samdyti kitus žmones, kas mane pavaduotų. Palata, vaistai... Kokioje valstybėje mes gyvename? Jei vaiką sužaloja palaidas šuo, turintis šeimininkus, o atsakingų nėra? Neprižiūrėtas vilkšunis – kovinis ginklas. Mūsų dukrai sugadintas gyvenimas – lai jie atsako už savo veiksmus“, – piktinosi pašnekovas.
Kokioje valstybėje mes gyvename? Jei vaiką sužaloja palaidas šuo, turintis šeimininkus, o atsakingų nėra? Neprižiūrėtas vilkšunis – kovinis ginklas.
Laimonas remiasi tuo, kad pareiga atsakyti už savo keturkojų veiksmus kyla iš teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų laikymą ir priežiūrą. Juose teigiama, kad šeimininkai privalo garantuoti ir užtikrinti, kad jų šuo nepabėgs. Šeima nežada sustoti ir teisybės ieškos įvairiausiais būdais.
Šeimininkų kaltės neįžvelgė
Generalinės prokuratūros atstovai sutiko paaiškinti, kodėl dukart, skirtingų prokurorų, buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo. Pasak Rasos Stundžienės, Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės, pirmą kartą nutraukiant tyrimą Kauno apylinkės prokurorės nutarime buvo konstatuota, kad šuns savininkas elgėsi pakankamai apdairiai ir stengėsi užtikrinti, kad jo augintinis negalėtų laisvai be priežiūros išeiti iš aptvertos teritorijos. Be to, šuns šeimininkas nenumatė ir negalėjo numatyti, kad šuo pabėgs ir sužalos mažametę, todėl jo veiksmuose kaltės neįžvelgta.
Sužalotos mergaitės artimųjų tai neįtikino. Šis sprendimas buvo apskųstas aukštesniajam prokurorui. Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Virgilijaus Čirpaus rugsėjo 7 d. sprendimu minėtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo panaikintas. Aukštesnysis prokuroras konstatavo, kad nebuvo atlikti visi būtini proceso veiksmai, galintys padėti atskleisti galimos nusikalstamos veikos požymius, nustatyti reikšmingas įvykio aplinkybes.
„Atnaujinus ikiteisminį tyrimą, buvo atlikti papildomi procesiniai veiksmai, tačiau ir tuomet tyrimui svarbios informacijos, pagrindžiančios šuns šeimininko kaltę dėl mergaitės sužalojimo, nebuvo gauta. Todėl spalio 9 d. minėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas“, – informavo R.Stundžienė.
Buvo pabėgęs iš voljero
Pasak Generalinės prokuratūros atstovės, ir ikiteisminio tyrimo pradžioje, ir jį atnaujinus, nebuvo nustatyta, kad šuo būtų netinkamai prižiūrimas ir kėlęs grėsmę aplinkiniams. Jis buvo laikomas arba voljere, arba aptvertame privataus namo kieme, kurį juosia 1,50-1,70 m aukščio tvora su tvarkingais varteliais. Nebuvo gauta duomenų, kad anksčiau šuo būtų peršokęs tvorą.
Be to, administracine tvarka šuns šeimininkai anksčiau nebuvo bausti. Iki nelaimės jokių nusiskundimų, kad šuo būtų kėlęs grėsmę aplinkiniams, nebuvo. Tiesa, maždaug prieš metus iki mergaitės sužalojimo šis šuo buvo pragraužęs voljero tinklą ir išbėgęs į aptvertą šeimininko kiemą. Tuomet jo savininkas sutaisė voljerą taip, kad keturkojis daugiau iš jo nepabėgtų.
Tad tai – kazusas: keturkojo savininkas nenumatė ir neturėjo galimybės numatyti, kad jo taikytų atsargumo priemonių neužteks ir įvyks nelaimė.
„Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kokiu būdu šuo pateko už teritorijos ribų, nes įvykio liudytojų, tiesiogiai mačiusių įvykį, nebuvo. Šiuo atveju šuns šeimininkas, turėdamas pareigą užtikrinti, kad keturkojis nekeltų grėsmės, ėmėsi visų atsargumo priemonių. Tad tai – kazusas: keturkojo savininkas nenumatė ir neturėjo galimybės numatyti, kad jo taikytų atsargumo priemonių neužteks ir įvyks nelaimė. O baudžiamoji atsakomybė galėjo būti taikoma tik įrodžius, jog jis sąmoningai elgėsi neatsargiai. Tokių duomenų nebuvo nustatyta“, – pabrėžė R.Stundžienė.
Ji informavo, jog tai, kad tyrimo metu šuns šeimininko veiksmai nebuvo traktuojami kaip nusikalstami, neužkerta kelio nukentėjusios mergaitės artimiesiems kreiptis į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš šuns šeimininko.
Šuns šeimininkė: „Nelaimė ištiko ir mus“
Šuo, užpuolęs mergaitę, priklauso Tautvydui Šuopiui. 15min pavyko susitikti su jo mama Jūrate Šuopiene. Pokalbio metu moteris buvo itin susijaudinusi. Tikino, net nenorinti visko prisiminti, maniusi, kad antrą kartą nutraukus ikiteisminį tyrimą, kankynė pasibaigs ir viskas nurims.
„Labai skaudu. Jiems nelaimė. Bet ir mums lygiai tokia pat nelaimė. Galvojate, man nesunku? Kiek naktų nemiegotų, ašarų išlietų. Gyvenimas, ramybė sugriauta. Po tų reportažų visi užpuolė. Iš pradžių net norėjau tą šunį užspardyti, užmigdyti, – toks įniršis buvo. Bet po to susivaldžiau. Juk gyvūnas nekaltas, kad jam kažkas susisuko. Niekada niekam nebuvo įkandęs, nieko užpuolęs. Neįsivaizduoju, kas ten nutiko. Neįsivaizduoju ir to, kaip šuo pabėgo. Policija kelis kartus viską apžiūrėjo – tvora, voljeras buvo tvarkingi“, – graudinosi moteris.
Paklausta, ar domėjosi, kaip laikosi sužalota mergaitė, ar kontaktavo su šeima, moteris patikino ne kartą ėjusi pakalbėti, atsiprašiusi, tačiau niekas jos nenorėjęs girdėti.
„Mes tikrai nesikratome atsakomybės, kaltės. Tikrai niekur nebėgame. Bet dabar net neaišku, kuo galime padėti. Sakė, kad plastinės operacijos bus daromos ateityje. Tai kiek mums reiktų sumokėti? Šimtus, tūkstančius? Kas paskaičiuos, įvertins? Esame nepasiturintys. Iš kur mums traukti tokius pinigus? Namą parduoti? Į gatvę išsikraustyti? Labai sunku. Net nežinau, kodėl mums tai nutiko“, – susijaudinusi prisipažino Jūratė.
