Suomijos tarptautinių santykių instituto leidinyje paskelbtoje publikacijoje Kristi Raika teigia, kad Lietuva išmoko geriau dirbti išvien su ES institucijomis, užuot grasindama veto teise išorės santykiuose.
Ekspertės teigimu, nors Lietuvai buvo sudėtinga įtikinti ES šalis skirti prioritetą Rytų partnerystei, Rusijos įvesti prekybos ribojimai Ukrainai, Moldovai ir pačiai Lietuvai palengvino užduotį.
„Dar per anksti pasakyti, ar Lietuvos pastangos pagyvinti Rytų partnerystę taps istorine sėkme ar karčia nesėkme. Lietuva gali klysti manydama, kad ES ir Ukrainos sutartis gali būti pasirašyta dabar arba niekada. Bet ji nusipelno pagyrų už spaudimą ES imtis aktyvesnio vaidmens regione“, – rašo K.Raika.
Jos teigimu, Lietuva įrodė, kad ES pirmininkaujanti šalis gali daryti poveikį ES išorės santykiams, nors ši sritis patikėta ES išorės veiksmų tarnybai, kuriai vadovauja Catherine Ashton.
„Lietuva sugebėjo įrodyti, kad maža ir periferinė narė gali nustatyti ES darbotvarkę“, – rašo Suomijos politologė.
K.Raikos vertinimu, Lietuva taip pat suprato, kad darbas su ES institucijoms yra efektyvesnis nei veto naudojimas.
Lapkričio 28-29 dienomis Vilniuje vyksiantis ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimas yra vienas iš svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginių. Lietuva tikisi, kad jame bus pasirašyta ES ir Ukrainos asociacijos ir laisvos prekybos sutartis bei parafuoti atitinkami susitarimai su Gruzija ir Moldova.
