2022 05 12 /11:09

Po Suomijos sprendimo dėl stojimo į NATO Lietuvos politikai sveikina su „istorine diena“

Suomijos vadovams ketvirtadienį pareiškus paramą šalies narystei NATO, Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sveikina suomius su „istorine diena“ bei sako laukianti tokio pat Švedijos sprendimo. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad, prisijungus Suomijai, NATO taps stipresniu aljansu. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad Suomijai stojant į NATO karinės Rusijos pozicijos silpnėja.
Ingrida Šimonytė
Ingrida Šimonytė / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto ir premjerė Sanna Marin ketvirtadienį pareiškė paramą šalies stojimui į NATO pabrėždami, kad Suomijos narystė NATO sustiprintų šalies saugumą ir „visą gynybinį aljansą“.

„Labai sveikinu Suomijos vadovų išsakytą poziciją jungtis į NATO. Suomijos prisijungimas labai smarkiai sustiprintų ir Aljansą, ir Baltijos šalių saugumą. Tad šiandien džiaugiuosi šia istorine, nuostabia diena ir su nekantrumu laukiu Švedijos sprendimo“, – BNS perduotame komentare sakė premjerė.

G.Landsbergis: Suomijos narystė NATO dramatiškai keistų padėtį regione

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Suomijos prisijungimas prie NATO dramatiškai pakeistų saugumo situaciją Baltijos regione.

„Saugumo situaciją tai pirmiausia keičia Baltijos regione dramatiškai. (...) Tai yra didžiulis Aljanso sustiprinimas ir didžiulis Baltijos regiono sustiprinimas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė G.Landsbergis.

„Tokia apimtim NATO tampa stipresniu aljansu. Suomija karinėj plotmėj yra labai stipri valstybė, patyrusi valstybė, turinti laivyną, turinti oro gynybos elementus, paskutiniai įsigijimai, F-35 lėktuvai iš JAV, yra didžiulis Aljanso sustiprinimas“, – komentuodamas Suomijos vadovų pareiškimą sakė G.Landsbergis.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Gabrielius Landsbergis
Lukas Balandis / BNS nuotr./Gabrielius Landsbergis

Klausiamas, ar prisijungus Suomijai į ją reikės siųsti papildomas NATO pajėgas, G.Landsbergis teigė, jog į šį klausimą bus atsakyta vėliau, taip pat pabrėžė, kad nuo šiol tai bus ilgiausia Aljanso siena su Rusija.

„NATO sustiprėja mūsų regione, klausimas, ar reikia papildomų pajėgų, matyt, vienintelis aspektas, kuris turi būti atsakytas, nes Suomija turi nepaprastai ilgą sieną su Rusija, tai dabar ilgiausia turima siena. Ar tam reikalingi papildomi pajėgumai, man sunku pasakyti, matyt, tai išgirsime vėliau“, – sakė G.Landsbergis.

A.Anušauskas: Suomijai stojant į NATO, karinės Rusijos pozicijos silpnėja

Suomijai stojant į NATO, karinės Rusijos pozicijos silpnėja, teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

„Karine prasme Rusijos pozicijos silpnėja ir jie tai puikiai supranta. Bet kokie jų demonstratyvūs veiksmai, kuriuos jie dabar stengiasi daryti, yra tik demonstratyvūs veiksmai“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė ministras.

„Iš esmės, Rusija, tęsdama agresyvią retoriką, politiką ir agresyvius veiksmus prieš kaimynes, aš manau, kad sulaukia kaip tik priešingo rezultato“, – pridūrė jis.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Arvydas Anušauskas
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Arvydas Anušauskas

Ministro teigimu, Suomijai tapus Aljanso nare, Lietuvai ir Baltijos valstybėms atsivertų „šiaurinis kelias“, planuojant pastiprinimo atvykimą.

„Tai yra tai, ko Lietuva ir Baltijos regiono valstybės neturėjo. Per Suomiją iš Norvegijos“, – kalbėjo A.Anušauskas.

Anot ministro, po to, kai Suomija taps NATO nare, Kaliningrado sritis taps dar labiau panašesnė į koridorių.

„Aš manau, kad Kaliningrado sritis, kuri buvo panaši į koridorių, tampa dar labiau panašesnė į koridorių. Taip pat, aš manau, kad jeigu Rusijos kariniai planuotojai iš tikrųjų dirba ne vien tik pagal politinius užsakymus, kaip Ukrainos atveju, bet iš tikrųjų realiai mato situaciją, jie pamatys, kad Kaliningrado sritis tokiu atveju nėra apginama ir visiškai užblokuojama“, – teigė krašto apsaugos ministras.

L.Kasčiūnas: Suomijai įstojus į NATO, tapsime labiau apginami

Suomijai įstojus į NATO, Lietuva taps labiau apginama, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

„Be jokios abejonės, Lietuvai tai irgi yra labai strategiškai svarbu, nes tapsime labiau apginami, sustiprinsime savo regioninį saugumą, turėsime daugiau strateginio gylio“, – BNS ketvirtadienį sakė parlamentaras.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Laurynas Kasčiūnas
Lukas Balandis / BNS nuotr./Laurynas Kasčiūnas

„Vieni pliusai mūsų saugumo požiūriu“, – pridūrė jis.

Politiko teigimu, toks Suomijos sprendimas yra „geriausias atsakymas“ Rusijai, kuri siekia blokuoti NATO plėtrą regione.

Pasak NSGK pirmininko, Lietuva padės Suomijai užtikrinti kuo sklandesnį narystės NATO ratifikacijos procesą.

Rusijos vasario 24 dieną pradėta invazija Ukrainoje dramatiškai pakeitė Suomijos visuomenės ir politikų nuomonę dėl galimybių įstoti į NATO, siekiant apsisaugoti nuo potencialios Kremliaus agresijos. Šalis nuo Antrojo pasaulinio laikų laikėsi neutralumo politikos.

Stoti į Aljansą svarsto ir kaimyninė Švedija.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų