Vadovus keičia auklėtojos
Šios savaitės Vilniaus tarybos posėdyje spręsta, ar nutraukti šalių susitarimu darbo sutartį su lopšelio-darželio „Giraitė“ direktore ir dėl to, kas laikinai eis lopšelio-darželio „Gervelė“ direktoriaus pareigas, atleidus šios įstaigos vadovę. Tokie sprendimai jau kelerius metus Vilniaus tarybos posėdžių darbotvarkėse gana dažni.
Laikinai direktorių darbus paprastai pavedama dirbti arba tos pačios įstaigos vadovų pavaduotojams, arba kitų ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovams. Arba, kaip nutiko „Giraitės“ darželio atveju, – auklėtojai iš kitos įstaigos.
Iš viso šiuo metu Vilniuje 29 darželiai ir 13 mokyklų turi laikinus vadovus.
Tarybos posėdyje klausimus dėl darželių vadovų pristačiusi savivaldybės Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vedėja Lina Koriznienė sakė, kad rasti, kas bent laikinai vadovautų ikimokyklinio ugdymo įstaigai, nėra lengva, todėl tenka rinktis nebūtinai darželio direktoriaus pavaduotoją, o tiesiog auklėtoją.
„Šitą informaciją dėl to, kas sutinka laikinai eiti pareigas, mes gauname iš Ikimokyklinio ugdymo skyriaus. Sunku prikalbinti tuos specialistus, kad jie vykdytų lopšelių-darželių vadovų funkcijas“, – tarybos nariams sakė L.Koriznienė.
Tvarkos trūksta
Tvarkos, kai įstaigai ilgą laiką vadovauja laikinas vadovas, tikrai neatsiranda daugiau. Tuo įsitikinę tėvai, kurių atžalos lanko sostinės „Pagranduko“ lopšelį-darželį. Jie surašė kelių puslapių skundą Vilniaus miesto savivaldybei, kuriame išdėstė, kad įstaigai pradėjus vadovauti laikinai vadovei darželyje atsirado daugiau įtampos, keitėsi kai kurie darbuotojai, nerimą jaučia ir vaikai. Pasikeitė net mažųjų elgesys.
O ir dėmesio ugdymui tėvai pasigenda.
Iš viso šiuo metu Vilniuje 29 darželiai ir 13 mokyklų turi laikinus vadovus. Tokius skaičius pateikė Vilniaus miesto savivaldybė. Savivaldybės puslapyje galima rasti skelbimus, kad direktoriaus ieškoma Karaliaus Mindaugo mokyklai, Maironio ir Baltupių progimnazijoms, Vytauto Didžiojo gimnazijai, „Pelėdos“ pradinei mokyklai, lopšeliui-darželiui „Spygliukas“. Kai kurių skelbimų galiojimo laikas baigiasi šiomis dienomis, kiti galios iki kitų metų vasario ar net kovo.
Švietimo klausimus kuruojantis Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas 15min pripažino, kad surasti naują vadovą mokyklai ar darželiui yra sunkus ir ilgas darbas. Švietimo įstaigų vadovai turi atitikti tam tikrus reikalavimus, pasitikrinti gebėjimus nacionalinėse institucijose, o jų darbo greitis yra toks, koks yra. Tačiau vadovų tikrai ieškoma.
Konkursai – nepopuliarūs
„Problema yra ta, kad šitie konkursai nėra populiarūs iš esmės. Analizuojant priežastis, kodėl, man atrodo, reikalavimai mokyklos vadovui, darbo tempas, krūvis yra pakankamai nemaži, ypač jeigu tai susiję su naujų planų, reformų ar finansavimo modelių įgyvendinimu, kas vienaip ar kitaip pasiekia mokyklas iš Švietimo ministerijos pusės. Konkrečiai sakyčiau, įvedus etatinį mokytojų darbo apmokėjimo modelį tokiu greičiu, kokiu jis buvo įvestas, mokyklų vadovaujantis personalas buvo labai išsekęs dėl to proceso“, – kaip vieną iš priežasčių, kodėl sunku surasti mokyklos direktorių sostinėje, minėjo V.Mitalas.
Ne paskutinėje vietoje atsiduria ir atlyginimai: šiuo metu mokyklos vadovas, priklausomai nuo to, kokia mokykla, kiek mokinių turi ir pan., uždirba maždaug nuo 1100 iki 1400 eurų „į rankas“. Pamokų papildomai dar turintys direktoriai gali kas mėnesį prisidurti po kelis šimtus eurų iki maždaug 1600 eurų.
Anot vicemero, atlyginimų skirtumas tarp eilinio mokytojo, ypač, tarkim, pradinių klasių, kuris dirba visu krūviu ir dar papildomai puse etato mokykloje, ir direktoriaus, vadovaujančio mažesnei mokyklai ar neturinčio pamokų, yra labai mažas. Tuo metu atsakomybės ir darbo krūvio lyginti net negalima.
Tikimasi, kad ateityje situacija keisis: „Mačiau, kad Seimo Švietimo komitete yra priimtas siūlymas numatyti papildomas lėšas švietimo įstaigų vadovų atlyginimų indeksavimui. Jeigu tas siūlymas nuguls biudžete, man atrodo, Vilniui taip pat bus lengviau, nes visos tos finansavimo tvarkos, kurios mus pasiekia iš valstybės, galioja vienodai tiek Vilniui, tiek bet kuriam kitam mažesniam rajonui ar miestui.“
Vilniuje bandoma rasti savų būdų, kaip paskatinti pedagogus imtis vadovaujamo darbo švietimo įstaigose.
„Vienas modulis – būsimųjų vadovų lyderystės programa, kuri įgyvendinama bendradarbiaujant su ISM Vadybos ir ekonomikos universitetu. Kodinis pavadinimas „Pavaduotojų akademija“. Kviečiame dalyvauti mokyklų vadovų pavaduotojus, kurie būtų lyg ir pirmasis ešelonas pretenduoti į vadovo postą. Mūsų planuose yra tą programą praplėsti ir pakviesti dalyvauti ne tik pavaduotojus, bet ir kitus, galinčius tapti švietimo lyderiais. Dar yra mentorystės programa – pirmuosius metus dirbantiems naujiems mokyklų vadovams mes suteikiame mentorystės pagalbą iš labiau patyrusių partnerių. Yra sukurtas toks mechanizmas, kuris padeda gauti žinių ir patarimų, kada jų reikia“, – sakė V.Mitalas.
