175 valdomi statybų projektai, 198 paskelbti viešieji pirkimai ir 45 mln. eurų vertės statybų valdymas. Už visa tai ir savivaldybės inicijuotų statybų darbų sklandų vykdymą 2019 m. atsakinga viena iš 12-os miesto administracijai pavaldžių įmonių, tiesa, galbūt ne visiems vilniečiams girdėta ar įsiminusi – „Vilniaus vystymo kompanija“ (VVK).
Kita vertus, kaip pasakoja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (kuriai VVK ir pavaldi) direktorius Povilas Poderskis, nemažai kiek vyresnių vilniečių turėtų prisiminti įmonę rimtai skambančiu pavadinimu „Vilniaus kapitalinė statyba“, ją miesto savivaldybė įsteigė 1991-aisiais. Būtent ši bendrovė 2010-aisiais ir gavo naują vardą – UAB „Vilniaus vystymo kompanija“.
Galbūt plačioji visuomenė apie mūsų veiklą girdėjusi mažiau, tačiau pagal projektų skaičių ir biudžetus, kuriuos tvirtiname, mieste esame svarbūs ir reikšmingi.
Pagal funkcijų mieste svarbą ją galima lyginti su tokiomis miesto įmonėmis, kaip „Grinda“, „Vilniaus vandenys“ ir kitomis. „Galbūt plačioji visuomenė apie mūsų veiklą girdėjusi mažiau, tačiau pagal projektų skaičių ir biudžetus, kuriuos tvirtiname, mieste esame svarbūs ir reikšmingi. Esame atsakingi už daugelio didžiausių savivaldybės inicijuotų infrastruktūros statybų projektų vystymą ir valdymą“, – pasakoja „Vilniaus vystymo kompanijos“ direktorė Rasa Čeponytė.
Vienu metu – beveik 200 projektų
Lukiškių aikštės atnaujinimas, Fabijoniškių baseinas, Vilniaus licėjaus rekonstrukcija, Neries krantinių tvarkymas, Reformatų parko atnaujinimas, Energetikos ir technikos muziejaus rekonstrukcija, Santariškių darželis, Balsių mokykla ir priestatas, Gabijos mokykla, moduliniai darželiai – tai menka dalis pastarųjų kelerių metų projektų, kurių statybų darbų valdymo paslaugas atlieka VVK.
Anot P.Poderskio, toks modelis, kai viešųjų miesto objektų ar erdvių statybų projektais rūpinasi ne savivaldybės administracijos skyrius, bet atskira įmonė, kitų šalių didžiuosiuose miestuose, ypač sostinėse, yra dažnas. „Įprasta, jog didesni miestai eina agentūrizacijos kryptimi – kai tokios sritys, kaip, pavyzdžiui, transportas, statybos, deleguojamos konkrečiai savivaldybės įmonei. „Vilniaus vystymo kompanija“ pakeitė tik pavadinimą, ilgainiui jai priskirta naujų funkcijų, tačiau pats principas nekito – tai didelė, atsakinga, administracijai pavaldi įmonė, valdanti dabar jau šimtus labai skirtingų darbų ir projektų – pradedant Europos Sąjungos paramos administravimu, baigiant būstų pritaikymu neįgaliesiems“, – sako P.Poderskis.
Sostinės administracijos vadovui antrina ir R. Čeponytė, pasak kurios, tokių bendrovių kaip VVK Europos miestuose yra ne viena. Ji pripažįsta sunkiai įsivaizduojanti savivaldybės skyrių, kuris suvaldytų tokį kiekį didelės apimties projektų. Anot pašnekovės, vien šiuo metu VVK valdo 175 projektus. Vieni darbai juda į pabaigą, kiti vos startavę, treti startuojantys. Modelis, kai statybos paslaugų valdymu rūpinasi atskira bendrovė, patogus, nes visa informacija apie finansavimo šaltinius, rangovus ir subrangovus sutelkta vienose rankose.
Nori paversti Vilniaus nekilnojamojo turto kompetencijų centru
VVK šiuo metu turi virš 50 darbuotojų, tačiau dalis paslaugų perkama iš išorės, nes skirtingi projektai pareikalauja įvairių, kartais labai specifinių kompetencijų. Paklausta apie komandą, kuriai vadovauja, R.Čeponytė sako, jog labai didžiuojasi itin stiprių specialistų būriu: „Kadangi miestui teikiame statybų valdymo paslaugas, apie 80 proc. mūsų darbuotojų yra šio sektoriaus profesionalai: inžinieriai, projektuotojai, statybų priežiūros specialistai. Turime ir projektų valdymo grupę, kuri atlieka administracinį darbą. Komanda susiformavusi, nes esame konkurencingi rinkoje darbo sąlygomis, požiūriu ir, žinoma, atlyginimais. Be to, esame labai dinamiška bendrovė, plečiame teikiamų paslaugų ratą. Turime užsibrėžę labai ambicingus kelerių metų planus. Per mažai savo darbais didžiuojamės ir per mažai apie juos plačiai kalbame“, – sako R.Čeponytė, karjerą VVK pradėjusi ne nuo vadovės pozicijos.
2018 m. „Vilniaus vystymo kompaniją“ sujungus su UAB „Start Vilnius“ (ši bendrovė buvo panaikinta), VVK ėmė vykdyti ir nekilnojamojo turto pardavimą, kuriuo užsiima naujai įsteigtas Nekilnojamojo turto skyrius.
Šis skyrius analizuoja naujus projektus, svarbius Vilniaus miesto darniai plėtrai. Jis padeda apleistas teritorijas greičiau paversti tinkamomis vystyti. Specialistai inventorizuoja, vertina ir viešojo elektroninio aukciono būdu parduoda patį įvairiausią turtą.
Savivaldybei svarbu, kad jai priklausantis turtas tarnautų miestiečiams, todėl mes turime išsiaiškinti, ką galima ir verta vystyti, ką galima parduoti, o kur geriau investuoti.
„Savivaldybei svarbu, kad jai priklausantis turtas tarnautų miestiečiams, todėl mes turime išsiaiškinti, ką galima ir verta vystyti, ką galima parduoti, o kur geriau investuoti. Manau, šioje srityje mums išties gerai sekasi“, – sako R.Čeponytė. Vilniaus miesto administracijos vadovas P.Poderskis priduria, jog ilgalaikis planas yra paversti VVK Vilniaus miesto turto banku, kuris rūpintųsi ne tik statybų projektais, bet ir visu miesto turimu nekilnojamuoju turtu.
Bankrotai ir netikėti radiniai – statybų vėlavimo ir augančių kainų priežastys
Nors su VVK vadove R.Čeponyte kalbėjomės jai darbuojantis prie kompiuterio, išvakarėse dėl pokalbio tarėmės jai lankantis statybų objektuose. Pašnekovė pasakojo tą daranti dažnai – pagal susidarytą grafiką ji lanko visus objektus, žino, kas vyksta vienoje ar kitoje vietoje.
„Statybos yra statybos, kai kurių dalykų niekada nepajusi per ekranus. Nors ir vyksta skaitmenizacija, tačiau vis tiek turi pamatyti ir gyvai. Privalai jausti, kas vyksta statybų aikštelėje, juk ir rangovai susiduria su savais sunkumais, reikia įvertinti rizikas. Daug informacijos galima gauti būtent statybų aikštelėje: nuvažiuoji ir matai, kiek žmonių dirba, gali paklausti, ar su jais atsiskaitoma. Aš savo darbą dalinu tarp biuro ir statybų aikštelių, tačiau statybų žmonės ten būna didžiąją darbo laiko dalį“, – pasakoja ji.
Paklausta, kurie projektai Vilniaus mieste jos vadovaujamai VVK šiuo metu yra „karščiausi“, reikalaujantys daugiausia dėmesio, R.Čeponytė vardija tokius objektus, kaip Reformatų skveras, bulvaras Paplaujos gatvėje, Neries pakrantės – vienoje pusėje darbai jau vyksta, o dėl kitos kaip tik vyksta konkursas, taip pat teigė neabejojanti, jog sėkmingai pavyks rugsėjį atidaryti Gabijos gimnazijos ir Balsių progimnazijos priestatus.
Be to VVK vadovė viliasi, jog išrinkus naujus rangovus atgis Lazdynų baseino statybos. Bėdas su rangovais ji įvardija kaip dažniausią problemą, tenkančią jos vadovaujamai įmonei, tuomet tenka keisti darbų grafikus, didžiulį darbų ratą tenka įsukti iš naujo.
Dar vienas netikėtas iššūkis, kurį įvardijo R.Čeponytė – įvairiausi radiniai, aptinkami statybų aikštelėse – pradedant bombomis ar nežinomais griuvėsiais baigiant kapais. Paklausus, argi tokie radiniai nekelia ir šiokio tokio smalsumo, pašnekovė sako: „Archeologams, paveldosaugininkams netikėti radiniai statybose suteikia džiaugsmo, azarto, o mums tai reiškia didelius nemalonumus, nes dažnai neaišku, kiek dėl vieno ar kito radinio viskas užsitęs, kiek papildomai kainuos.“
Medžiaga parengta pagal UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ užsakymą. Turinys apmokėtas.
