Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos profesorius, Vaikų ligoninės Pediatrijos centro gydytojas konsultantas V.Usonis antradienį dalyvavo opozicinių konservatorių frakcijos Seime posėdyje.
Po susitikimo su politikais žurnalistų paklaustas, ar antroji COVID-19 banga jau prasidėjo, V.Usonis aiškino, kad tai – apibrėžimo klausimas.
„Ar tai jau yra taip svarbu, kaip mes ją vadinsime, ar antra banga, ar pirmos bangos tąsa. Faktas tas, kad vasaros mėnesiais naujų susirgimų skaičių turėjome mažesnį, dabar jis didėja ir, aišku, turime kažką daryti daugiau, intensyviau“, – mano jis.
Faktas tai, kad vasaros mėnesiais naujų susirgimų skaičių turėjome mažesnį, dabar jis didėja ir, aišku, turime kažką daryti daugiau, intensyviau.
V.Usonis sakė, kad stabdant koronaviruso plitimą pirmiausia reikia įgyvendinti paprastas priemones, kurios veikia ir veikia gerai, nors daliai visuomenės yra sunkiai priimtinos.
„Vis tik šiandien mes neturime kitų priemonių, išskyrus plitimo kelių kontrolę. O tai reiškia socialinę distanciją – jau terminą turime – atstumas, kaukės, bendravimo laikas. Tai yra tos paprastos priemonės, kurios mums yra nepatogios, bet kurių reikia tam, kad pirmiausia būtume saugūs kiekvienas mūsų, kaip asmenys, ir kad būtų saugi mūsų visuomenė“, – pabrėžė profesorius.
Kas laikytinas kontaktiniu asmeniu?
Kalbant apie COVID-19, gyventojams kyla klausimų, kokius asmenis derėtų laikyti kontaktiniais. Tokiais, anot profesoriaus, reikėtų laikyti asmenis, kurie pakankamai ilgai ir arti buvo greta koronavirusu užsikrėtusio žmogaus.
„Tokia aptaki turbūt ta bendra formuluotė. Bet ji yra tokia. Kalbėdami apie bet kurią infekcinę ligą, mes sakome, kas tas atstumas, kas tas laikas asmeniui, buvusiam kontakte“, – nurodė jis.
Kartu profesorius pastebėjo, kad visuomenei trūksta informacijos ir apie tai, kada kontaktą su sergančiu koronavirusu turėję asmenys turėtų būti tiriami.
„Per anksti paėmus tyrimą, atsakymas gali būti klaidinantis. Yra terminai, kada turėtų būti imami tyrimai, kokie tyrimai turėtų būti. Pas mus čia tų greitųjų testų mitas sklando ir kartais visiškai ne tuos testus visuomenė įsivaizduoja, kokius profesionalai norėtų skirti. (...) Tos labai aiškios informacijos, kada turėtų būti tiriamas žmogus, labai trūksta, ją sunku gauti. Ir labai dažnai žmonės nesupranta, kodėl jiems tyrimas neskiriamas dabar, tuojau pat, nors to tyrimo ir nereikia skirti“, – komentavo V.Usonis.
Klausimai dėl populiacijos tyrimo
Greitaisiais testais (kai imamas kraujas iš piršto, ne mėginys iš nosiaryklės), kurių įsigijimo aplinkybes aiškinasi teisėsauga, bus tiriami mokytojai, socialiniai darbuotojai, policijos pareigūnai, taip pat – valstybinių įmonių, institucijų, kultūros įstaigų darbuotojai.
V.Usonis aiškino, kad skiriant bet kokį tyrimą, svarbu tikslas, uždaviniai ir priemonės.
Jis sakė, kad kovo mėnesį, kai buvo perkami greitieji testai, negirdėjo paaiškinimo, kokiu tikslu jie perkami.
„Galbūt žodis „greitieji“ šitoje vietoje suvaidino klaidinantį vaidmenį todėl, kad tai nėra esmė – ar mes testą greitai atliksime, ar mes jį lėčiau atliksime. Labai svarbu, ką mes norime sužinoti atlikę šitą testą. O dar svarbiau – ką mes darysime gavę vienokį rezultatą arba kitokį rezultatą. Tai iš tiesų labai gaila, bet tos informacijos, kokiu tikslu buvo perkami antikūnų testai kovo mėnesį, kai Lietuvoje susirgimų skaičius buvo labai nedidelis, asmenų, turinčių antikūnus, skaičius buvo labai mažas, tiesiog pasigendame“, – sakė profesorius.
Kalbėdamas apie greitųjų testų kokybę, V.Usonis teigė, kad žiniasklaidoje skelbta informacija, jog ji buvo patikrinta Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre.
„Tie greitieji testai atitiko tą situaciją, kam jie yra pagaminti. O jie yra pagaminti antikūnų nustatymui. Antikūnai infekuoto žmogaus organizme pasigamina, aptinkami kiekiai antikūnų maždaug po dviejų savaičių. Kitaip sakant, šitie testai netinka greitai diagnostikai. Ir šitie testai galėtų būti naudojami dviem tikslais: arba epidemiologinių tyrimų tikslais įvertinti infekcijos paplitimą visuomenėje pagal antikūnų buvimą, nes antikūnai išsilaiko žymiai ilgiau negu viruso struktūros, arba įvertinti žmogaus imunitetą – ar antikūnų turintis žmogus yra saugus. Tai nei vieno, nei kito aiškiai suformuluoto tikslo, deja, negirdime. (...) Kol kas nematome greitųjų testų vaidmens situacijos valdyme ir to epidemiologinio proceso valdyme“, – pabrėžė medikas.
Šitie testai galėtų būti naudojami dviem tikslais: arba epidemiologinių tyrimų tikslais įvertinti infekcijos paplitimą visuomenėje pagal antikūnų buvimą, arba įvertinti žmogaus imunitetą – ar antikūnų turintis žmogus yra saugus.
Prieš kelias savaites buvo pristatyti populiacijos tyrimo dėl persirgimo koronavirusu duomenys.
Ištyrus daugiau kaip 3 tūkstančius gyventojų paaiškėjo, kad šia infekcija sirgo mažiau nei 3 procentai populiacijos.
V.Usonis sakė, kad daugiau informacijos turi apie vakcinų tyrimą Oksfordo ar amerikiečių grupėje, nei apie atliktą nacionalinį tyrimą.
„Aišku, kai neturi informacijos, kyla labai daug klausimų, ar galima vadinti populiaciniu tyrimu tyrimą, iš kurio iš karto, net planuojant tyrimą, atmesta penktadalis populiacijos – atmesti vaikai, pavyzdžiui. (...) Išsamios informacijos, publikacijos, ataskaitos man nepavyko surasti. Galbūt ji yra, galbūt ji bus publikuota. Sunku tada ir komentuoti“, – sakė profesorius.
V.Usonio nuomone, didžiausias klausimas – kas toliau.
„Atlikome tyrimą, kas toliau, remiantis šito atlikto tyrimo duomenimis? Kur einame toliau? Vėlgi tada grįžtame prie to, kad tokios mokslinės analizės, mokslinio dialogo labai pasigendame šioje COVID-19 situacijoje“, – pažymėjo medikas.
Atlikome tyrimą, kas toliau, remiantis šito atlikto tyrimo duomenimis? Kur einame toliau?
Pasigenda bendradarbiavimo
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos posėdžio metu V.Usonis minėjo, kad mokslas nėra pakankamai įtraukiamas į sprendimų dėl koronaviruso plitimo stabdymo priėmimo procesą.
Pasak profesoriaus, yra siūlymai, pavyzdžiui, iš Lietuvos mokslų akademijos, kad galėtų būti suburta nepriklausoma kvalifikuotų, kompetentingų mokslininkų grupė, galbūt – ne tik iš Lietuvos, kuri galėtų atlikti analitinį darbą, teikti mokslines rekomendacijas.
Taip pat – ir strategines rekomendacijas, tarkime, dėl specialistų rengimo.
„Štai, dabar visi kalba, kaip trūksta epidemiologų. Iš tiesų užkrečiamųjų ligų epidemiologijos, infekcijų ligų epidemiologijos specialistų Lietuvoje labai trūksta ir jie tikrai neatsiranda per dieną. Jų rengimą reikia planuoti, tai yra kelerių metų procesas. Dabar kalbame apie naujas sritis, apie medicininę matematiką ar matematinę epidemiologiją, modeliavimo epidemiologiją – labai modernius dalykus. Tai, kas pradeda skintis kelią įvairiose šalyse, užuomazgų turime ir Lietuvoje: tiek Vilniaus, tiek Kauno universitetuose. Vėlgi tai – tai tie strateginiai dalykai, kuriuos turėtume aptarti, diskutuoti ir siūlyti juos diegti“, – aiškino V.Usonis.
Iš tiesų užkrečiamųjų ligų epidemiologijos, infekcijų ligų epidemiologijos specialistų Lietuvoje labai trūksta ir jie tikrai neatsiranda per dieną.
