2021 03 04

Susiriejo dėl dezinformacijos apie skiepus: vienam melagienos kainuoja gyvybes, kitam noras riboti primena sovietmetį

Lietuvoje stengiantis įgauti pagreitį skiepijimui nuo koronaviruso, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė siūlo taikyti atsakomybę skleidžiantiems neteisingą informaciją apie vakcinas. Ar bausmės kovojant su dezinformacija tikrai yra geriausia priemonė? Ar ministrės idėja sulauktų palaikymo Seime? Kokių dar priemonių galima imtis, o gal saugant žodžio laisvę nereikia nieko daryti apskritai?

Apie tai laidoje „Versus“ kalbėjomės su Seimo nariais Laurynu Kasčiūnu ir Dainiumi Kepeniu.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė šią savaitę interviu naujienų portalui lrt.lt pareiškė, kad už melagingą informaciją, kuri kelia grėsmę žmonių gerovei, sveikatai ir net nacionaliniam saugumui, turėtų būti taikoma atsakomybė.

„Kokia? Galima, pirma, diskutuoti apie administracinę atsakomybę, galbūt net apie baudžiamąją. Bet pirmiausia reikia kelti atsakomybės klausimą“, – sakė A.Bilotaitė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Agnė Bilotaitė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Agnė Bilotaitė

„Šiuos procesus reikia valdyti, nes tie asmenys, kurie tai daro, jaučiasi nebaudžiami, jiems nėra taikoma atsakomybė, o to pasekmės yra labai labai liūdnos“, – pridūrė ji.

Partietis nepritaria, bet ragina ieškoti kitų kovos būdų

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas nesutinka, kad už dezinformaciją valstybė turi bausti.

„Nemanau, kad reikia eiti bausmių keliu“, – tvirtino parlamentaras.

Turi būti įvestas suvokimas, kad melagienos, atgrasančios žmones skiepytis, klaidinančios žmones gali kainuoti gyvybę

Vis dėlto, anot jo, Lietuva turi ieškoti kitų būdų kovoti su dezinformacija apie skiepus, nes sėkminga vakcinacija nuo COVID-19 yra susijusi su gyvybių išsaugojimu.

Pasak jo, šiuo metu vyksta kova dėl protų ir širdžių dėl maždaug 30 proc. visuomenės, kuriems skiepas nuo koronaviruso kelia abejonių.

„Dezinformacija turi būti nagrinėjama ne tik žodžio laisvės kontekste, bet turi būti įvestas suvokimas, kad melagienos, atgrasančios žmones skiepytis, klaidinančios žmones gali kainuoti gyvybę“, – teigė L.Kasčiūnas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Laurynas Kasčiūnas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Laurynas Kasčiūnas

Jo manymu, šioje diskusijoje labai sunku atskirti, kada apie skiepus skleidžiama dezinformacija, o kada tik nuomonė, todėl reikia ieškoti alternatyvų kovai su visuomenės klaidinimu.

Politikas sakė, kad Lietuvos vyriausybė turi dėti pastangas užtikrinti platesnį faktų tikrinimą ir bendradarbiauti su Europos Sąjunga kreipiantis į socialinius tinklus dėl dezinformaciją skleidžiančių paskyrų ar grupių trynimo.

„Tarybinė tikrovė“

Parlamentaras D.Kepenis tokių siūlymų nepalaiko.

Išgąsčio fone ligos dar labiau paūmėja, reikia žmones raminti.

„Tiek kolegė Agnė, tiek kolega Laurynas yra mūsų jaunoji karta. (...) Aš suprantu, kad jie, kad jie negyveno Tarybų sąjungoje, nori griežtų veiksmų ir nori vienos tiesos“, – pareiškė Seimo narys.

„Priversti, gąsdinti ir bausti žmones šiandien yra tarybinė tikrovė Lietuvoje“, – teigė jis.

Politikas tvirtino, kad Lietuvos institucijų strateginė komunikacija apie COVID-19 skiepus šiandien yra labai vienpusė ir vykstanti „gąsdinimo būdu“.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Dainius Kepenis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Dainius Kepenis

„Išgąsčio fone ligos dar labiau paūmėja, reikia žmones raminti, jie turi visi šypsotis ir tą problemą mes įveiksime žymiai lengviau“, – sakė D.Kepenis.

Visą laidos „Versus“ įrašą galite pamatyti čia.

VIDEO: Ar Lietuvoje reikia bausti už dezinformaciją apie skiepus?

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis