„Oro uostas turi būti paruoštas trigubai didesniam keleivių skaičiui nei yra įpratęs priimti. Visos pastangos dedamos, oro uosto vadovybė užtikrino, kad pasiruošta bus. Bet vis tiek suprantant, kad mes įspraudžiame į mažesnį oro uostą didesnį oro uostą, mes prašome solidarumo, žmonių supratimo“, – antradienį žurnalistams Kaune sakė Rokas Masiulis, apžiūrėjęs, kaip ruošiamasi skrydžių perkėlimui.
Jis pabrėžė, kad projektas „yra priverstinis“ ir vienintelė kita išeitis būtų – visiškai uždaryti Vilniaus oro uostą, nepaliekant kitos galimybės keliautojams.
„Kilimo-tūpimo takas jau galėjo būti suremontuotas praėjusiais metais, oro uostas buvo pasiruošęs. Deja, dėl politinio nepritarimo jis buvo atidėtas ir kaip ne pirmą kartą, mūsų Vyriausybei tenka spręsti sudėtingus, nepopuliarius ir nepatogius klausimus, bet juos spręsti reikia“, – sakė ministras R.Masiulis.
Lietuvos oro uostų generalinio direktoriaus Gedimino Almanto teigimu, skrydžių perkėlimas – rizikingas projektas, tačiau darbai vyksta kaip numatyta ir turi būti baigti laiku.
„Tai yra labai sudėtingas projektas, turintis labai daug rizikų, bet mes iš savo pusės padarysime viską, kad keleiviai jaustųsi kuo geriau, – žurnalistams sakė G.Almantas. – Būsime pasiruošę aptarnauti tą keleivių srautą, kuris bus reikalingas ir kuris yra suprognozuotas“.
Kaip didžiausią iššūkį jis įvardijo keleivių aptarnavimą – jie gali būti nepasiruošę ilgesnei kelionei ir ragino keliautojus į oro uostą atvykti kuo anksčiau.
„Jeigu keleiviai atvyks laiku, mes susitvarkysime. Didžiausia problema bus su vėluojančiais keleiviais, tais, kurie pasiklys ir kaip jiems nepavėluoti ir neužlaikyti skrydžių“, – kalbėjo oro uostų vadovas.
G.Almantas ragino keliautojus rinktis viešąjį transportą: autobusus, traukinius, specialius autobusus, kurie kursuos tiesiai iš Vilniaus į Kauno oro uostą ir atgal, naudotis nuomotais automobiliais.
„Žmonės turi įsivertinti savo kelionės laiką ir pasirinkti savo optimalų laiką, kad atvyktų dvi valandos prieš skrydį“, – pabrėžė G.Almantas.
Šiuo metu Karmėlavos miestelyje, kuriame įsikūręs Kauno oro uostas, tvarkomas kelias. Pasak Automobilių kelių direkcijos Egidijaus Skrodenio, darbai bus baigti iki liepos 14-osios – bus užtikrintas 70 kilometrų per valandą greitis keturiomis juostomis bei sklandus judėjimas greitkeliu iki Kauno.
„Nuo liepos 13 dienos bus organizuojamos trys visą parą veikiančios greitojo reagavimo brigados, kurios, atsitikus kažkokioms nelaimėms kelyje, nedelsiant iš Vievio, Kauno ir Jonavos atvyks į įvykio vietas ir užtikrins, kad pravažiavimas būtų sklandus, jeigu reikės – kliūtis pašalins nuo kelio“, – sakė E.Skrodenis.
Dėl Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos nuo liepos 14-osios į Kauno oro uostą iš Vilniaus 35 dienoms bus perkelti beveik visi skrydžiai. Kauno savivaldybė nerimavo, kad padidėjęs skrydžių srautas sukels chaosą ir teigė, kad keliautojams jau dabar kyla nemažai problemų.
