„Čia, žinokit, man nusvyra rankos“, – LRT laidoje „Dienos tema“ pareiškė susisiekimo ministras, paklaustas, ar žinojo apie LTG konsultacijas su fintech sektoriaus įmonėmis, siekiant užtikrinti „Belaruskalij“ mokėjimų tęstinumą po JAV sankcijų įsigaliojimo.
„Sienai“ raštu pateiktuose komentaruose jis taip pat kartojo buvęs „informuojamas bendrai, kad vyksta konsultacijos su bankais, kaip po gruodžio 8 d. jie įgyvendins JAV sankcijas“. Tačiau tiesa tokia, kad LTG vadovybė ministrą apie viską informavo tiesiogiai.
„Sienos“ žurnalistai savo akimis matė susirašinėjimą tarp LTG vadovo Manto Bartuškos, susisiekimo ministro M.Skuodžio ir viceministrės Loretos Maskaliovienės. M.Bartuška ministrui ir viceministrei persiuntė detalų vienos fintech įmonės pasiūlymą, kaip po gruodžio 8-osios aptarnauti „Belaruskalij“ mokėjimus už kalio trąšų gabenimą.
LTG vadovo siųstame laiške aiškiai detalizuojamas fintech įmonės pasiūlytas „Belaruskalij“ mokėjimų aptarnavimo modelis, juodu ant balto išdėstant, kad toks modelis siūlomas būtent nuo gruodžio 8 d. M.Bartuškos laiškas ministrui ir viceministrei išsiųstas šių metų lapkričio 9 d. – mėnuo prieš trąšų skandalo pradžią ir ministro pareiškimus, esą jis nieko apie tai nežinojo.
Raštu kreipėmės į LTG su prašymu patvirtinti arba paneigti šio susirašinėjimo autentiškumą. Bendrovė jį patvirtino.
„2021 m. lapkričio 9 d. LTG informavo susisiekimo ministrą ir URM atstovus apie gautą vienos mokėjimų platformos komercinį pasiūlymą dėl „Belaruskalij“ atsiskaitymų aptarnavimo po gruodžio 8 d. Patį pasiūlymą LTG gavo diena anksčiau, lapkričio 8 d.“, – teigiama LTG raštu pateiktame komentare.
Pirmadienį ilgą laiką mėginome susisiekti su ministru M.Skuodžiu. Į skambučius politikas neatsiliepė, ministro patarėja Gabrielė Vasiliauskaitė „Sienai“ teigė, esą ministras laiko neranda dėl didelio užimtumo.
Portalui delfi.lt M.Skuodis teigė nieko nenuslėpęs ir nematąs jokio skandalo.
„Aš nežinau, kodėl teigiama, kad aš nuslėpiau informaciją. Ne, aš žinojau bendrą informaciją, kad yra kalbama su finansų rinkos dalyviais, bankais, ar jie vykdys pervedimus. Kiek žinau, netgi buvo organizuotos konsultacijos finansų rinkos institucijų su JAV institucijomis, kaip traktuoti sankcijas, nesu tikras, bet man atrodo jos buvo darytos“, – delfi.lt teigė jis.
Ministras teigė matantis bandymą parodyti, kad esą „Lietuvos geležinkeliai“ ieškojo, kaip apeiti sankcijas, o jis pats juos esą skatinęs tai daryti. „To tikrai nebuvo. Aš žinojau bendrą informaciją, kad aiškinamasi su finansų rinkos dalyviais. Kad viena institucija, vienas bankas, lyg tai sutiktų vykdyti apmokėjimus po gruodžio 8 dienos, bet kalbėta buvo su visais bankais“, – delfi.lt sakė M.Skuodis.
„Siena“ primena, kad ministras ir LTG dėl kontaktų su fintech įmonėmis teisinasi po „Sienos“ publikacijos. Praėjusią savaitę „Siena“ skelbė, kad LTG aktyviai ieškojo galimybių mokėjimus iš „Belaruskalij“ gauti per fintech sektorių. Tokių manevrų imtasi gavus aiškius bankų sistemos signalus, rodančius, kad bankai nuo šių operacijų nori laikytis per patrankos šūvį.
Dauguma fintech įmonių LTG pasiūlymo atsisakė. Vienos jų vadovas „Sienai“ teigė tokį sprendimą priėmęs dėl paprastos priežasties – per didelės rizikos, susijusios su JAV sankcijomis. LTG patvirtino, kad pasiūlymu dirbti su „Belaruskalij“ mokėjimais susidomėjo vienas iš „mažųjų bankų“ ir viena fintech įmonė. „Tikėtina, kad dėl pasikeitusios situacijos minėtų įmonių pozicija šiuo metu taip pat gali būti pasikeitusi“, – raštu pateiktame komentare pridūrė LTG.
Valstybės valdoma bendrovė taip pat tikino, esą tokiais veiksmais buvo siekiama „išsiaiškinti, kokia yra Lietuvoje veikiančių finansų įstaigų pozicija aptarnaujant bankines „Belaruskalij“ operacijas po OFAC sankcijų įvedimo gruodžio 8 d.“
Dėl susidariusios situacijos susisiekimo ministras M.Skuodis ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pareiškė esantys pasirengę atsistatydinti. M.Skuodis taip pat išreiškė nepasitikėjimą LTG bei Klaipėdos uosto vadovybe.
