Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija paskelbė pristabdanti susitarimo pasirašymą, kol „nėra aiški ministro pirmininko ir visos Vyriausybės pozicija dėl gynybos finansavimo perspektyvos“. Konservatoriai išsiaiškinti šiems klausimams į frakciją ketina kviestis premjerą Saulių Skvernelį.
„Didžioji problema yra finansavimas. Formuluotė, kuri numatyta tekste, itin aptaki, kad pasiekus 2 proc. toliau bus tolygiai didinamas finansavimas. Ką reiškia tolygiai? Mūsų programoje yra įrašyta, kad mes turime pasiekti 2,5 proc., ir visąlaik kovojame už tai“, – BNS sakė konservatorių partijos ir frakcijos Seime vadovas Gabrielius Landsbergis.
„Gynybos finansavimas priklauso nuo to, kiek Vyriausybė pasirengusi suplanuoti būsimuose biudžetuose. Vyriausybės vadovas turbūt turi nuovoką, kaip jis planuoja finansuoti gynybą 2019, 2020 metais, ir mes dėl to kviečiamės jį“, – pridūrė G.Landsbergis.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas „valstietis“ Vytautas Bakas sako, kad susitarime įrašyta nuostata – kompromisinė. Dokumentu, kuris siūlomas pasirašyti parlamentinių partijų ar frakcijų vadovams, numatyta: „2018 metais krašto apsaugos finansavimui skyrę 2 proc. BVP, sieksime kasmet užtikrinti tolygų finansavimo didinimą.
„Pats susitarimas, projektas, formuluotė – kompromisinis susitarimas tarp partijų. Jei pamenate, socdemai, „tvarkiečiai“ šnairuoja ir į du procentus, o tokia formuluotė leidžia turėti tvarų sprendimą ir 2019, ir 2020 metams“, – BNS sakė V.Bakas.
„Šiame susitarime įtvirtinta formulė – ne mažiau kaip du procentai, plius augimas. Man svarbiausia programa minimum, įtvirtinti, kad nebegrįšime atgal, ir tiek mūsų sąjungininkai, tiek mūsų kariai, vadovybė, galėtų matyti ilgalaikę perspektyvą ir planuoti gynybinius pajėgumus. Todėl labai svarbu įtvirtinti, kad ne mažiau 2 proc. ir tartis dėl tolygaus augimo“, – pabrėžė NSGK vadovas.
Tačiau Socialdemokratų partijos vadovas, sostinės vicemeras Gintautas Paluckas teigia, kad susitarimo su tokia formuluote nepasirašys. Socialdemokratai teikė savo siūlymą – įtvirtinti 2 proc. BVP ribą, o finansavimą smarkiau didinti tik skyrus tinkamą finansavimą spręsti šalies socialinėms problemoms.
„Esminė nuostata, kuri nauja tame susitarime, yra vienintelė – nuosekliai didinti finansavimą gynybai. Šita formuluotė mums netinka ir mes teikiam savo alternatyvią formuluotę – mes kaip NATO įsipareigojimą užtikriname 2 proc. nuo BVP, o krašto gynybos finansavimo didinimas galimas esant ekonominėms prielaidoms“, – BNS sakė G.Paluckas.
„Mes norime garantuoti 2 proc., nes tai yra NATO sutartis, o didesnis finansavimas gali būti skiriam
as įvertinus, kaip valstybė sprendžia kitas, ne mažiau svarbias nacionalinio saugumo grėsmes, tokias kaip atskirtis, skurdas, nelygybė, kas mažina norą, valią priešintis agresijos atžvilgiu. Šitų klausimų nesprendimas ar nepakankamas sprendimas, nukreipiant visą ekonominio augimo naudą tik karinų struktūrų stiprinimui ar ginkluotės įsigijimui, yra, švelniai tariant, neįžvalgus ir neteisingas“, – kalbėjo socialdemokratų vadovas.
„Mes pateikėme alternatyvią formuluotę, į kurią siūlytojai susitarimo neatsižvelgė, ir kol nebus pakeista ši formuluotė, mes tikrai nepasirašysim, dėl mano jau minėtų priežasčių“, – reziumavo G.Paluckas.
Liberalų sąjūdžio ir frakcijos Seime vadovas Eugenijus Gentvilas teigė, kad partija yra pasiryžusi pasirašyti susitarimą, liberalams svarbiausia nuostata – nesustoti ties 2 proc. BVP, o finansavimą nuosekliai didinti.
„Mums didžiausia problema būtų, jei, kaip (Seimo pirmininkas – BNS) Viktoras Pranckietis kažkada pasakė, du procentai ir gana. Ne, mes sakome, du procentai ir daugiau, jei bus poreikis. Dabartinė redakcija tai ir numato, du procentai ir daugiau“, – BNS sakė E.Gentvilas.
„Tvarkos ir teisingumo“ partijos vadovas parlamentaras Remigijus Žemaitaitis sako, kad susitarimą pasirašytų, nors ir nemato iš jo realios naudos.
„Iš pat pradžių sakiau, kai buvo pasiūlytas projektas, kad jis nereikalingas. Bet užsienio reikalų ministras nori, kad partijos pasirašytų, nors iš esmės NATO pasirašyta sutartis ir įsipareigojimai yra. Galime mes ją pasirašyti, jei iš to bus nauda, aš jiems sakiau: „Gerai, mes galim, bet kokią naudą iš to gausite? Ar tik užsidėsite pliusiuką, kad partijos pasirašė“.
Premjeras S.Skvernelis yra žadėjęs, kad Lietuvai šiemet su krašto apsaugos biudžetu pirmąkart pasiekus 2 proc. bendrojo vidaus produkto, jo augimas nesustos.
„Žinoma, kad mes didinsime kariuomenės finansavimą tolygiai. Kiek tai bus, kokiais dydžiais, matysime jau prognozuojant 2019 metų biudžetą“, – yra sakęs Vyriausybės vadovas.
Šiemetiniame biudžete krašto apsaugai skirta 2,06 proc. BVP, tai yra 149,2 mln. eurų daugiau nei pernai, iš viso 873 mln. eurų.
