R.Karbauskis po antradienį įvykusio partijų atstovų susitikimo žurnalistams sakė, kad yra svarstoma alternatyva visuotinei karo tarnybai po 2022 metų – tai galėtų būti privalomas karinis parengimas aukštosiose mokyklose.
„Jei įstojai į aukštąją mokyklą, tu nebeturėtum tarnauti kaip šauktinis, gautum karinį parengimą aukštojoje mokykloje, tokia diskusija turėtų būti, nes 2022 metai ateis greit (...) Būtų integruota į švietimo galimybes ir tai būtų tikriausiai modernus sprendimas, galvojant apie dabartinį jaunimą, jų poreikius ir galimybes“, – teigė jis.
„Valstiečių“ lyderis sakė, kad partija pritaria esminėms nuostatoms, numatytoms partijų susitarimo projekte. Jis taip pat svarstė, kad BVP skiriama dalis gynybai galėtų augti ir daugiau, nei numatyta, jeigu tai leistų ekonominė padėtis.
Po partijų atstovų susitikimo premjeras S.Skvernelis teigė esantis dėkingas partijoms, atsiliepusioms į Vyriausybės iniciatyvą dėl ypač svarbaus valstybei klausimo.
„Tai nėra vien finansiniai klausimai, parengtas yra projektas, yra pastabų ir siūlymų, bet iš esmės absoliuti dauguma išskyrus vieną partijos lyderį pritaria nuostatoms, savaitę laiko sutarėme dar pasiderinti“, – teigė S.Skvernelis.
Jo teigimu, kai kurios partijos laikosi radikalesnės nuomonės, kad reikia smarkiau didinti finansavimą, yra nuosaikesnių nuomonių.
LSDP susitarimo nepasirašys
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas G.Paluckas teigė, kad partija nepritaria esminėms nuostatoms – jie norėtų, kad gynybai skiriamas BVP liktų 2 proc., socialdemokratai nepritaria ir visuotinei karo tarnybai.
„Du punktai socialdemokratams netinka ir todėl kol kas pasirašyti neplanuojame“, – pabrėžė G.Paluckas.
Jis pabrėžė, kad iki 2020 metų galiojantis susitarimas dėl gynybos jau yra pasirašytas – į inicijavo LSDP.
„Mano nuomone, visuomenės gebėjimas priešintis ir atsparumas slypi švietime, sveikatos apsaugoje, socialinėje rūpyboje ir panašiuose dalykuose. Tuo tarpu šiandien yra politinių jėgų, kurios akcentuoja spartesnį karinės galios, kariuomenės gebėjimų priešintis vystymą“, – teigė G.Paluckas.
Jis pabrėžė nemenkinantis grėsmių, tačiau ir nesirengiantis gyventi baimėje.
„Abejoju, ar mes ginklavimosi varžybose su Rusija laimėtume“, – įsitikinęs partijos pirmininkas.
Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) pirmininkas Gediminas Kirkilas teigė, kad partijų susitarimo reikia tam, jog ši tema nebūtų naudojama rinkimuose.
G.Kirkilas sakė, kad jam keistai atrodo G.Palucko kalbos apie ginklavimosi varžybas: „Kokios ginklavimosi varžybos? Su kuo? Vien Kaliningrado sritis kelis kartus pagal įvairių ginklų rūšį ir pajėgumą yra stipresnė už Lietuvą. Apie kokias varžybas? Todėl siūlyčiau visiems nusiraminti ir atsakingai pasirašyti šį susitarimą.“
Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas nuogąstavo, kad partijų susitarimas po kurių nors Seimo rinkimų atėjus naujai politinei jėgai, kuri nebus jo pasirašiusi, liks niekuo.
„Vienokia ar kitokia forma jis Seimo nutarimu turi tapti, jis tada taptų privalomas bet kuriam ateinančiam Seimui. Tai turi tapti juridiniu dokumentu, o ne deklaracija tarp šiandien veikiančių politinių partijų, kurių kada nors gali ir nelikti“, – kalbėjo jis.
Konservatorė Rasa Juknevičienė teigė, jog susitarimas nėra labai ambicingas, esą tokiu mastu BVP dalis galėtų kilti savaime.
„Mes, kaip politinė jėga, įsipareigojame tą ambiciją grąžinti jeigu mes turėsime galimybę po 2020 metų dalyvauti Vyriausybės formavime“, – sakė ji.
Susitarimą konservatoriai siūlo pataisyti taip, kad jame būtų numatyta 2,5 proc. BVP gynybai pasiekti ne vėliau kaip 2030 metais.
„Pereiti prie šaukimo tuoj po mokyklos, nekviečiant jaunuolių 24-25 metų, kai jie pradėję kurti savo gyvenimus, mes tikai galime, reikia tik stipresnės politinės valios“, – įsitikinusi R.Juknevičienė.
„Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis sakė, kad susitarime numatytus klausimus reikėtų dar aptarti lapkritį Seimui pateikiant krašto gynybos strategiją.
Kaip skelbė BNS, pagal projektą partijos įsipareigotų nuosekliai didinti finansavimą gynybai, kad 2030 metais krašto apsaugai būtų skiriama 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – puse procentinio punkto daugiau nei planuojama šiemet.
Dokumente, anot naujienų agentūros, numatomi principai, kaip stiprinti skirtingas kariuomenės rūšis. Konkreti pozicija dėl visuotinio šaukimo BNS gautame dokumento projekte nėra pateikta – numatoma, kad sprendimai dėl galimybės įvesti visuotinę karo prievolę būtų priimti 2022 metais.
Susitarimu partijų lyderiai taip pat įsipareigotų užtikrinti žvalgybos tarnybų finansavimą ir remti kibernetinio saugumo pajėgumus.
„Šis nacionalinis susitarimas galioja iki 2030 metų ir bus įgyvendinamas nuolatinėje valstybės institucijų veikloje ir priimant reikiamus teisės aktus, neatsižvelgiant į rinkimų ciklus, kampanijas, rezultatus ir politinės valdžios pasikeitimus“, – rašoma partijų vadovams išsiųstame projekte.
Susitarimą pasirašyti siūloma „valstiečių“, konsevatorių, liberalų, socialdemokratų, socialdemokratų darbo, „tvarkiečių“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderiams.
Paskutinis partijų susitarimas dėl gynybos ir saugumo politikos pasirašytas 2014 metais, iškart po Krymo aneksijos.
Svarbiausią jo nuostatą – gynybai skirti 2 proc. BVP – numatoma įgyvendinti šiemet. Šių metų pradžioje jau svarstyta pasirašyti naują susitarimą, bet to nepavyko pasiekti, išsiskyrus pozicijoms dėl tolesnio gynybos biudžeto didinimo.
