Apie parlamentinių partijų susitarimo dėl gynybos peržiūrėjimą „valsiečiai“ buvo prabilę dar metų pradžioje. Tuomet „Lietuvos žinioms“ R.Karbauskis sakė, kad jame reikėtų pabrėžti ne tik tai, kad NATO standartus atitinkantį 2 proc. gynybos finansavimą partijos sutaria įgyvendinti jau 2018 metais, bet ir numatyti būtinybę mokyklose bei universitetuose įdiegti privalomą karinį ugdymą.
Naujai Užsienio reikalų ministerijos parengtame parlamentinių partijų susitarime apie privalomą karinį ugdymą neliko nė žodžio.
V.Bakas: R.Karbauskis projekto nė nematė
Šį susitarimą trečiadienį svarstė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
Čia paaiškėjo, kad, nors susitarimą buvo planuojama pasirašyti jau kitą savaitę, jo nėra matęs net pagrindinės valdančiosios partijos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Apie tai komiteto nariams pranešė komiteto pirmininkas Vytautas Bakas.
„Aš šiandien kalbėjau dar su mūsų partijos pirmininku (R.Karbauskiu – red. past.), tai jis dar nėra supažindintas su susitarimo projektu. (...) Nežinau, kaip yra su kitomis partijomis“, – pripažino komiteto pirmininkas.
Todėl jis siūlė neskubėti su dokumento pasirašymu. Krašto apsaugos ministerijos, Vyriausybės atstovai ir kiti komiteto nariai tam pritarė.
Krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas komiteto posėdyje tikino, kad svarbiausia partijoms susitarti dėl kelių dalykų: didesnio nei 2 proc. BPV finansavimo gynybai, visuotinio šaukimo atlikti karinę tarnybą ir dvišalių santykių su JAV.
Konservatoriai taip pat abejojo, ar verta pasirašyti susitarimą, kuriame tik abstrakčios frazės, dėl kurių iš esmės jau yra sutarta 2014-aisiais pasirašytame partijų susitarime.
„Gal tai gali būti kokio kandidato į prezidentus programa, nes partijos dėl to yra seniausiai susitarusios. Na, nebent Algirdą Paleckį pakviestume pasirašyti“, – kalbėjo konservatorė Rasa Juknevičienė.
Anot jos, susitarimas būtų naudingas tik tuomet, jei jame būtų konkrečiai numatoma, ką kariuomenė turi įsigyti per artimiausią dešimtmetį. Kitaip esą tai bus tik ankstesnio parlamentinių partijų susitarimų dublikatas.
R.Juknevičienė pabrėžė, kad tokį dokumentą turi rengti ne ministerijų tarnautojai, o politikai.
„Pirmiausia reiktų, kad patys „valstiečiai“ pasakytų, ką tame susitarime nori matyti. Tai jų atsakomybė. Joks tarnautojas iš jokios ministerijos neparašys teksto, jei nežinos, ko ta partija nori“, – sakė parlamentarė.
2 proc. ar daugiau nei 2 proc?
Kitas opozicijos atstovas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas siūlė išvis išbraukti iš susitarimo pavadinimo žodį „gynyba“, nes apie ją dokumente esą nė nekalbama, išskyrus vieną sakinį dėl įsipareigojimo pasiekus 2 proc. BPV finansavimą gynybai užtikrinti ir tolesnį tolygų finansavimo didinimą.
Komiteto narys „valstietis“ Jonas Jarutis iškart pasisakė, kad būtent šiai nuostatai jis nepritaria. Esą gal geriau įrašyti tik žodžius „ne mažiau, kaip 2 proc. BVP”.
Šito susitarimo pirmiausia reikia tam, kad mes turėtume bendrą susitarimą dėl gynybos pajėgumų, dėl krašto saugumo, dėl užsienio politikos, nes yra nauja valdančioji dauguma, berods 60 proc. politikų pasikeitė parlamente, – aiškino V.Bakas.
„O, ar daugiau, parodys finansinės galimybės“, – sakė jis.
Komiteto pirmininkas V.Bakas akcentavo, kad tai yra ne partijos, o J.Jaručio asmeninė nuomonė.
Jis taip pat tikino, kad „valstiečiai“ pasisako už visuotinės privalomosios karinės tarnybos įvedimą.
Vis dėlto jis pripažino, kad susitarimo tekstą dar reikia derinti, kad „susitarimas neišvirstų į visuotinį nesutarimą“. Todėl komitetas nusprendė atidėti susitarimo pasirašymą, sulaukti Krašto apsaugos, žvalgybos rekomendacijų, galutinai suderinti dokumentą su partijų lyderiais arba kitais partijų paskirtais atsakingais asmenimis.
Naujo susitarimo reikia, nes 2014-aisiais „valstiečiai“ nepasirašė?
Po posėdžio V.Bakas 15min sakė, kad „valstiečiai“ turi labai aiškią politinę valią jau kitais metais gynybai skirti daugiau nei 2 proc. BVP, todėl anksčiau septynių politinių partijų pasirašytas susitarimas jau yra „aplenktas“.
„Aš manau, kad tai, kad tokia iniciatyva dabar atsirado, dar kartą įtvirtina valstybės politikos elito – valdančiųjų partijų ketinimus skirti krašto saugumui reikiamus išteklius. Šito susitarimo pirmiausia reikia tam, kad mes turėtume bendrą susitarimą dėl gynybos pajėgumų, dėl krašto saugumo, dėl užsienio politikos, nes yra nauja valdančioji dauguma, berods 60 proc. politikų pasikeitė parlamente“, – aiškino V.Bakas.
2014 m., Lietuvai minint narystės NATO dešimtmetį, septynios parlamentinės partijos pasirašė prezidentės inicijuotą susitarimą dėl užsienio, saugumo ir gynybos politikos gairių 2014-2020 m.
Susitarimą pasirašiusios partijos įsipareigojo užtikrinti, kad kasmet nuosekliai būtų didinamos lėšos krašto apsaugai, kad jos 2020 metais pasiektų 2 proc. šalies BVP.
Savo parašais įsipareigojimą užtikrinti Lietuvos saugumą tuomet patvirtino 7 Lietuvos parlamentinių partijų atstovai: Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius, Darbo partijos pirmininkė Loreta Graužinienė, Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Andrius Kubilius, Partijos „Tvarka ir teisingumas" pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis, Lietuvos liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkas Jaroslav Narkevič, partijos „Drąsos kelias" narys Valdas Vasiliauskas.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga šio susitarimo nepasirašė, nors 2012-2016 m. Seime jai parlamente atstovavo Seimo narė Rima Baškienė, išrinkta vienmandatėje rinkimų apygardoje.
