Pirmadienį dalis profsąjungų ir ministerija pasirašė susitarimo protokolą. Ministerija pažadėjo rasti dalį pinigų, kurių prašo mokytojai – 6 mln. eurų.
Antradienį visos profsąjungos, išskyrus A. Navicko vadovaujamą LŠDPS, ir ministrė kartu keliaus į Vyriausybę derėtis su Premjeru Algirdu Butkevičium dėl dar 7,2 mln. eurų mokytojams, sakė A.Pitrėnienė.
Ministrės A.Pitrėnienės teigimu, šią sumą galima rasti ir neperžiūrint šalies biudžeto. Ji tvirtino antradienį Premjerui atskleisianti galimą lėšų šaltinį, tačiau žurnalistams jo neįvardino.
Susitarimo protokolo nepasirašęs A.Navickas ministerijos pažadus apibūdino kaip veidmainiavimą.
„Ministrė veidmainiavo. Lapkričio mėnesį, kai buvome susitikę, ji sakė, kad pritaria mokytojų reikalavimams ir sieks jų įgyvendinimo (...) šiandien visi reikalavimai net nebuvo aptarti, nerastas joks susitarimas. Ir nei dėl mokinio krepšelio dydžio, nei dėl vaikų skaičiaus klasėse mažinimo, nei dėl žirklių panaikinimo nebuvo kalbėta. Manau, kad toks elgesys nesąžiningas, ir jokio susitarimo mūsų profesinė sąjunga nepasirašo, nes tai dar viena klasta ir dar vienas tuščias pažadas, kuris bus tikrai neįvykdytas. Tą mokytojai artimiausiu metu pamatys. Ne pirmas kartas, kai pasirašomi protokolai ir jie nevykdomi“, – po susitikimo žurnalistams sakė A.Navickas.
Jis taip pat pažymėjo jautęsis „tarsi Darbo partijos susirinkime“.
„Visą laiką buvo teigiama, kad nėra lėšų. Matote, kaip lengvai randami 6, 7 milijonai. Manau, kad mokytojai turi dabar pradėję streiką jo nenutraukti. Tikiuosi, kad nebus suklaidinti kitų profesinių sąjungų atstovai“, – sakė A.Navickas.
A. Navickas taipogi tvirtino, kad ministrė profsąjungų atstovams pažadėjo atsistatydinti, jei derybos su Premjeru bus nesėkmingos.
„Reikia siekti tiek mokinių skaičiaus mažinimo, tiek mokinio krepšelio dabar. Aš manau, kad ministrė irgi pasakė labai teisingai, kad jei rytoj to pas premjerą nepasieksim, ji atsistatydins. Aš manau, tai būtų logiškas žingsnis. (...) ji tą viešai pasakė, ministrė pažadėjo, kad jei rytoj pas premjerą nepasieksim, ji atsistatydins“, – sakė A. Navickas.
Tačiau pati ministrė teigė, esą ji to nežadėjusi, ir tai buvo tik pokalbio metu išsakyta galimybė, o ne pažadas.
Pasak A.Pitrėnienės, paskutiniu metu ją „vadino įvairiais vardais“.
„Pažado nebuvo“, – trumpai pasakė ji.
Pasak A.Pitrėnienės, paskutiniu metu ją „vadino įvairiais vardais“.
„Pamišimas kažkoks yra, matomai, Lietuvoje atsitikęs. Nuomonių yra įvairių. Mes prašėme kolegos Andriaus (A. Navicko – red. past.) parašyti, kad jis nepasirašo, nes reikalingi yra argumentai. Turime kalbėti argumentų kalba. Parašo nėra, argumentų nėra“, – sakė A. Pitrėnienė.
Kitos profesinės sąjungos vadovas E.Jesinas apie susitikimą atsiliepė visiškai kitaip negu A. Navickas.
„Sutarėm labai pozityviai. Radome abi pusės susitarimą, ministrė pristatė savo programą, kuri iš dalies tenkina mus. Ministerija surado 6 mln. eurų papildomai būtent mokytojų darbo užmokesčiui, ne bendrai su ikimokyklinių įstaigų (...) Ministrė pasakė, kad atlikus tam tikrą reviziją savo finansuose yra galimybė mokytojų užmokesčiui pridėti 6 mln. eurų. Tai reiškia, kad Vyriausybė, būdama solidari su Švietimo ir mokslo ministerija ir norėdama išvengti streikų plitimo, turėtų prisidėti 7,2 mln. eurų“, – kalbėjo E.Jesinas.
Ministrė pasakė, kad atlikus tam tikrą reviziją savo finansuose yra galimybė mokytojų užmokesčiui pridėti 6 mln. eurų. Tai reiškia, kad Vyriausybė, būdama solidari su Švietimo ir mokslo ministerija ir norėdama išvengti streikų plitimo, turėtų prisidėti 7,2 mln. eurų.
Pasak E.Jesino, streikas galėtų būti baigtas jau antradienį arba trečiadienį, bet tam reiktų, kad Vyriausybė patenkintų streikininkų reikalavimus.
Pasak E.Jesino, profsąjungos ir Švietimo ir mokslo ministerija dėl papildomų lėšų skyrimo į Vyriausybę kreipsis kartu.
„Dar vienas ministrės pasiūlymas buvo, jei Premjeras netenkins, išnaudoti dar vieną galimybę – kreiptis į šalies Prezidentę, kuri pabūtų savotiška taikdarė, tarpininkė, kad šitas konfliktas tarp vykdomosios valdžios ir profesinių sąjungų būtų taikiai užbaigtas“, – sakė E.Jesinas.
Pasak E.Jesino, reikalingoms lėšoms rasti užtenka Vyriausybės nutarimo. Tačiau detalizuoti, iš kur Vyriausybė paims lėšų, jis nenorėjo.
„Yra komandiruočių, galima apriboti komandiruočių išlaidas, yra tuščių vakuojančių vietų įvairiose valstybės institucijose, kurios yra finansuojamos, yra programos, nenorėčiau įvardinti, kur iš tikrųjų nereikia įstatymu peržiūrėti šių programų finansavimo. Užtenka Finansų ministerijos teikimo Vyriausybei ir Vyriausybės potvarkiu galima sumažinti programas ir rasti lėšas švietimo poreikiams“, – sakė E. Jesinas.
Užtenka Finansų ministerijos teikimo Vyriausybei ir Vyriausybės potvarkiu galima sumažinti programas ir rasti lėšas švietimo poreikiams
Streikai, E.Jesino teigimu, tęsis, kol bus įgyvendinti visi streikininkų reikalavimai.
„Mes ir taip padarėme tam tikrą žingsnį į susitaikymą, tai yra pasiūlėme kompromisinį variantą“, – sakė E.Jesinas.
E.Jesinas pažymėjo, kad Švietimo ir mokslo ministerija, įvertinus jos galimybes, „padarė 95 proc. to, ką galėtų padaryti“.
„Faktas, kad rasta suma, atitinkanti pusę reikalingos sumos, rodo, kad buvo rimtai padirbėta“, – teigė jis.
Jis taip pat teigė, kad ministerijos teiginiai, esą streikuojančių mokyklų skaičius mažėja, neatitinka tikrovės: iš tikrųjų tokių mokyklų skaičius auga ir vien per dvi profsąjungas – LŠPS ir LŠĮPS – pirmadienį streikavo 192 ugdymo įstaigos.
Švietimo ir mokslo ministerijos pateikiamais iš savivaldybių gautais duomenimis, pirmadienį streikuoja 150 mokyklų, darželių ir neformalaus ugdymo įstaigų. Lietuvoje tokių įstaigų – daugiau kaip 2,3 tūkstančio.
Švietimo profesinės sąjungos streiką paskelbė vasario 22 dieną, tuomet streikavo 233 švietimo įstaigos.
Susitikime su mokytojais taip pat dalyvavo Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys.
Iš daugiau kaip 2 tūkst. mokyklų ir darželių streikuojančių mokytojų penktadienį buvo 166-ose įstaigose. Streikavo daugiau negu 4 tūkst. pedagogų.
Premjeras Algirdas Butkevičius trečiadienį sakė, kad valstybės biudžetas dėl streikuojančių mokytojų reikalavimų nebus peržiūrimas, o dėl būdų juos finansuoti turi spręsti Švietimo ir mokslo ministerija.
