Ilgus metus dėl ambasadų pastatų Maskvoje bei Vilniuje besiderėjusios Lietuva ir Rusija 2017 metais pasiekė susitarimą. Jo detalių Užsienio reikalų ministerija (URM) neviešina.
Anksčiau, kaip skelbė žiniasklaida, neoficialiai teigta, kad mainais į Lietuvos ambasados pastatą bei greta esančius svečių ir diplomato Jurgio Baltrušaičio namus Maskvoje Rusijai bus atiduotas ambasados pastatas Žvėryne, Latvių gatvėje, suteiktas sklypas ambasadoriaus rezidencijos statyboms Valakampiuose. Rusų diplomatai esą paliks patalpas Turniškėse. Tiesa, URM atstovai nurodo, kad dalis šios informacijos šiuo metu yra nebeaktuali.
Lietuva nepretenduoja į naujus objektus
URM Informacijos stebėjimo ir žiniasklaidos skyriaus atstovų teigimu, remiantis egzistuojančia praktika, tokio pobūdžio tarptautinių susitarimų tekstai iki jų sudarymo nėra viešinami.
„Galime užtikrinti, kad derybų proceso metu buvo siekiama apginti nacionalinius interesus, vadovautasi dvišalio pariteto ir racionalumo principais. Taip pat informuojame, kad Lietuva nepretenduoja į naujus nekilnojamojo turto objektus Rusijoje – siekiama įteisinti nuosavybę į šiuo metu Lietuvos diplomatinės atstovybės Maskvoje valdomą nekilnojamąjį turtą“, – tvirtino jie.
URM atstovai aiškino, kad Lietuvos ir Rusijos diplomatinių atstovybių nekilnojamojo turto įteisinimo klausimas turi ilgą istoriją. Atskirais etapais keitėsi tiek derybų intensyvumas, tiek ir besiderančių šalių suinteresuotumas.
„Būtent šios priežastys ir tikslas surasti abiejų šalių interesus tenkinantį balansą lėmė ir užsitęsusį derybų procesą. Dvišalės Lietuvos ir Rusijos derybos baigtos 2017 metais, šiuo metu šalys turi užbaigti vidines procedūras, reikalingas tarpvalstybinio susitarimo sudarymui“, – aiškino jie.
Rusija tikina, kad klausimas nepolitizuojamas
Anot URM atstovų, Lietuva įsitikinusi, kad pasiektas derybų rezultatas visiškai atitinka abiejų šalių nacionalinius interesus, ir yra pasirengusi sudaryti šį susitarimą kaip įmanoma greičiau. Visos pagrindinės vidaus procedūros baigtos, laukiama, kol jas užbaigs Rusijos pusė.
„Lietuvos diplomatai nuo 2017 metų nuolat kelia susitarimo klausimą tiek susitikimuose su Rusijos ambasados Vilniuje, tiek su Rusijos URM, tiek ir su kitų atsakingų Rusijos žinybų pareigūnais – iki šiol yra rodomas aiškus Rusijos pusės nusiteikimas sudaryti susitarimą bei gaunami patikinimai, jog Rusijos pusėje šis klausimas nėra politizuojamas ir dirbtinių kliūčių tarpvyriausybinio susitarimo sudarymui nebus daroma“, – sakė URM Informacijos stebėjimo ir žiniasklaidos skyriaus atstovai.
Lietuvos diplomatai nuo 2017 metų nuolat kelia susitarimo klausimą tiek susitikimuose su Rusijos ambasados Vilniuje, tiek su Rusijos URM, tiek ir su kitų atsakingų Rusijos žinybų pareigūnais.
Iki galutinio rezultato dar neprieita
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius patvirtino, kad Rusija nėra užbaigusi vidinių procedūrų, reikalingų susitarimo pasirašymui. „Mes kaip ir viską užbaigę. Dabar tiesiog tikimės, kad ir Rusijos pusė viską užbaigs. Bet užtruko“, – teigė jis.
L.Linkevičiaus žiniomis, Rusija užtruko dėl su turto registravimu susijusių klausimų. Jis nemano, kad yra kokių nors politinių dalykų. „Nes abi pusės suinteresuotos tą reikalą sutvarkyti. Tik tiek, kad užtrunka“, – kalbėjo ministras.
L.Linkevičius neturi informacijos, kada klausimas dėl diplomatinių atstovybių nekilnojamojo turto įteisinimo galėtų būti išspręstas.
„Pastaruoju metu jokių naujų žinių nesame gavę“, – tikino jis.
Taip pat ministras nenorėjo prognozuoti, kada šis klausimas bus galutinai išspręstas. „Matote, kiek užtruko. Tikėtis galiu artimiausiu metu, bet nežinau, ar tai realu. Todėl nenoriu čia dabar burti iš kavos tirščių“, – sakė jis.
Matote, kiek užtruko. Tikėtis galiu artimiausiu metu, bet nežinau, ar tai realu. Todėl nenoriu čia dabar burti iš kavos tirščių.
Klausiamas, ar kalbama apie Lietuvos ambasados ir J.Baltrušaičio namų Maskvoje atidavimą mūsų šaliai, o Rusijai – jos diplomatinės atstovybės pastato Vilniuje atidavimą, taip pat tai, kad kaimyninės šalies diplomatai atlaisvins užimamas patalpas Turniškėse, L.Linkevičius sakė, jog iš principo panašiai taip ir yra.
Tačiau ministras negalėjo patvirtinti, kad, pagal derybų metu pasiektą susitarimą, planuojama suteikti sklypą Rusijos ambasadoriaus rezidencijos statyboms Valakampiuose. Esą daugiau kalbama apie faktiškai valdomą turtą.
Derybos tarp Lietuvos ir Rusijos dėl ambasadų pastatų tęsėsi nuo 1994 metų. Atsakydamas, kas lėmė, kad visas procesas taip užtruko, L.Linkevičius sakė, jog klausimas nėra labai paprastas.
„Tai yra nekilnojamojo turto įteisinimas, yra įvairių niuansų. Tai nėra taip paprasta. Bet nėra ir taip, kad nebūtų įgyvendinama. Nes derybos vyko, bet vyko sklandžiai, kiek suprantu, pasiektas tam tikras rezultatas. Galutinis rezultatas bus jau fiksavimas. Tai jo dar nepriėjome“, – dėstė užsienio reikalų ministras.
Suinteresuotos abi pusės
Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) vicepirmininkas Egidijus Vareikis neatsiminė, kad komitetas būtų domėjęsis, kodėl užtruko tarpvalstybinio susitarimo dėl Lietuvos ir Rusijos diplomatinių atstovybių nekilnojamojo turto įteisinimo pasirašymas.
Seimo URK narys Audronius Ažubalis taip pat sakė, kad komitete apie tai nebuvo svarstyta. Parlamentaras tikino, kad Seimo URK nariams nebuvo pristatytas derybų tarp Lietuvos ir Rusijos metu pasiektas susitarimas.
Anot A.Ažubalio, bet kokiu atveju šiuo susitarimu iš principo turėtų būti suinteresuotos abi pusės, nes nuosavybės įteisinimas Rusijos Federacijai rūpi tiek pat, kiek ir mums.
