Geriausias metų pasiūlymas! Prenumerata vos nuo 0,49 Eur/mėn.
Išbandyti
2022 04 01 /15:00

Susitarimų dėl užsienio politikos ir gynybos rengimas spurtavo: viena partija gali likti už borto

Nacionalinių susitarimų dėl užsienio politikos ir dėl gynybos rengimas įsibėgėjo. Politikai sako, kad jie abu galėtų būti patvirtinti po poros savaičių. Tačiau ne viskas taip sklandu: valdantysis Liberalų sąjūdis abejoja, ar susitarimus turėtų rašytis Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), kurios pozicija dėl santykių su Europos Sąjunga ir karą prieš Ukrainą pradėjusia Rusija esą nėra aiški.
Rita Tamašunienė ir Valdemaras Tomaševskis
Rita Tamašunienė ir Valdemaras Tomaševskis / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Darbo grupei, rengiančiai susitarimą dėl užsienio politikos, vadovauja Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė konservatorė Laima Liucija Andrikienė.

L.L.Andrikienė: nemanyčiau, kad finalas toli

Susitarimo finalas, pasak jos, jau netoli.

„Nemanyčiau, kad jis labai toli. Dėl daugelio dalykų mūsų nuomonės yra tokios pačios, o ten, kur nuomonės išsiskiria, sakyčiau gal reikia pokalbio ir pasidalinti informacija, kuria mes disponuojame.

Galbūt partijų, kurios yra valdančiosios koalicijos narės, turima informacija yra išsamesnė. O opozicijos žmonės gal ne visa informacija disponuoja“, – 15min komentavo parlamentarė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Laima Andrikienė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Laima Andrikienė

Pasak jos, per kitą darbo grupės posėdį trečiadienį partijų atstovai diskutuos apie konkrečias projekto pataisas:

„Kalbėsimės apie vertybinius dalykus, prioritetus, dėl ko mes visi sutariame. Ir tada eisime prie tų dalykų, kur nuomonės yra skirtingos ir kur mes patys esame sutarę ir supratę, kad reikia daugiau tomis temomis pasikalbėti.“

Temos, kurias reikės aptarti plačiau, pasak L.L.Andrikienės, yra Europos Sąjungos strateginis suverenitetas ir kaip Lietuva turėtų matyti šį klausimą, santykiai su Kinija ir Taivanu, taip pat – galimybė keistis Baltarusijos režimui.

Galbūt yra niuansų kalbant apie Baltarusiją.

„Nesitikėčiau nuomonių išsiskyrimo dėl požiūrio į Rusiją ir į politiką Rusijos atžvilgiu. Galbūt yra niuansų kalbant apie Baltarusiją. Kai kurie kolegos nori žiūrėti į Baltarusiją taip, kad ji dar gali pasitaisyti – ne apie šalį kalbant, bet apie politinę valdžią šioje šalyje“, – pasakojo politikė.

Siekia konkretaus susitarimo dėl gynybos

Kitai darbo grupei, rengiančiai susitarimą dėl gynybos, vadovauja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas.

Dabar, pasak jo, susitarimo projektas bus redaguojamas atsižvelgiant į partijų siūlymus.

„Mes pateikėm Tėvynės sąjungos ir Liberalų sąjūdžio bendrą projektą ir paprašėm kitų politinių jėgų pasiųsti savo pasiūlymus, kokia jų pozicija, vertinimai, papildymai, idėjos.

Žinau, kad šiandien visi jau atsiuntė, pradėjom vertinimo procesą, atnaujinsim mūsų variantą, atsižvelgiant į šiuos siūlymus, ir kitos savaitės antradienį išsiųsiu vėl naujam etapui ir, matyt, susibėgsim kitos savaitės pabaigoje, gal kokį penktadienį, arba dar vėliau – pirmadienį, jau tokiam pasikalbėjimui, ko dar trūksta, kad jau būtų galima pasirašyti“, – ketvirtadienį 15min pasakojo L.Kasčiūnas.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Laurynas Kasčiūnas
Lukas Balandis / BNS nuotr./Laurynas Kasčiūnas

Jo spėjimu, darbo grupė daugiausia diskutuos, ar į susitarimą reikėtų įtraukti nuostatą dėl privalomo visuotinio šaukimo, o taip pat – kaip reikėtų didinti gynybos finansavimą.

„Dėl finansavimo – visi už. Tik čia bus formuluotės klausimas, ar mes prisirišam prie 3 proc. nuo BVP nuo kažkurių metų, ar, pavyzdžiui, „atsižvelgiant į poreikį“, „ne mažiau negu“ ir panašiai.

Reikia suprasti, kad ir poreikis turi būti atlieptas, o ne tik aritmetiškai viską dėlioti. Poreikis gali būti ir virš 3 proc. nuo BVP“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.

Jis teigė norintis, kad susitarimas dėl gynybos būtų konkretus – su terminais ir skaičiais, o ne toks, kurį besikeičiančios valdžios galėtų interpretuoti kaip nori.

Aš ir dabar matau, kad yra pasiūlymų nerašyti skaičių, įrašyti bendrą formuluotę.

„Aš ir dabar matau, kad yra pasiūlymų nerašyti skaičių, įrašyti bendrą formuluotę. Iš patirties žinau, kad kai tai padarai, negali nieko imperatyvaus paprašyti, kad įgyvendintojai judėtų, nes sakytų va, aš šitaip interpretuoju“, – pažymėjo L.Kasčiūnas.

Politiko vertinimu, partijų susitarimas dėl gynybos galėtų atsirasti per dvi–tris savaites.

E.Gentvilas: negalime kompromituoti susitarimų

Rusijai pradėjus puolimą Ukrainoje, Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) nusprendė sustabdyti 6 rusiškų kanalų transliaciją Lietuvoje dėl skleidžiamos karo propagandos ir karo kurstymo.

LLRA-KŠS lyderis Valdemaras Tomaševskis pasmerkė Rusijos agresiją Ukrainoje, tačiau LRTK sprendimą įvertino neigiamai. Pasak jo, Lietuvos pozicija dėl rusiškų kanalų transliavimo kelia grėsmę rusų tautybės žmonėms.

LLRA-KŠS sąrašą per Seimo rinkimus vedęs Zbignevas Jedinskis karo įkarštyje pareiškė, jog Lenkija turėtų kuo skubiau palikti NATO ir Europos Sąjungą bei sukurti aljansą su Rusija.

Iš šių pasisakymų, pasak Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūno Eugenijaus Gentvilo, neina suprasti, kokia yra LLRA-KŠS pozicija dėl santykių su Rusija ir ES.

Ir tai, anot politiko, gali būti kliūtis pasirašant susitarimus dėl užsienio politikos ir gynybos.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Eugenijus Gentvilas
Lukas Balandis / BNS nuotr./Eugenijus Gentvilas

„Mes negalime kompromituoti valstybės mastu rengiamų ir keletą metų į priekį, ar 10 metų į priekį, galiosiančių dokumentų, kuriuos pasirašinėja partija, kurios kažkokio lygmens vadovai leidžia sau tokius dalykus, kaip pasiūlė Z.Jedinskis“, – ketvirtadienį interviu LRT laidai „Dienos tema“ komentavo E.Gentvilas.

Aš siūlysiu sutarti parlamentinėms partijoms, kad Lenkų rinkimų akcija negali pasirašinėti nacionalinių susitarimų.

„Man tikrai tampa ne tiek svarbu, ką pasakė Z.Jedinskis, bet kokia ši partija yra iš tiesų. Ir jeigu V.Tomaševskis ir rytoj neras laiko išsakyti savo poziciją, man ta pozicija taps aiški – aš siūlysiu sutarti parlamentinėms partijoms, kad Lenkų rinkimų akcija negali pasirašinėti nacionalinių susitarimų užsienio politikos ir nacionalinio saugumo ir gynybos srityse“, – pažymėjo Seimo narys.

V.Tomaševskis: ne liberalams spręsti

Penktadienį, 15min susisiekus su V.Tomaševskiu, jis teigė, kad LLRA-KŠS pasisako už Lietuvos užsienio politikos euroatlantinę kryptį, taip pat pasisako už gynybos finansavimo didinimą.

„Čia ne korumpuotai partijai (Liberalų sąjūdis „MG Baltic“ byloje kaltinamas kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu tarnyba – 15min), kuri šiandien kompromituoja mūsų valstybę, spręsti, kas ir kur, ir ką pasirašys“, – sakė jis.

Dėl to, ar Z.Jedinskis galėtų būti šalinamas iš partijos, LLRA-KŠS, pasak V.Tomaševskio spręs, jei kas nors iškels tokį klausimą.

Plačiau su V.Tomaševskio pozicija galite susipažinti čia.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Valdemaras Tomaševskis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Valdemaras Tomaševskis

R.Tamašunienė: darbo grupėse atstovauju partijai

LLRA-KŠS narė, į darbo grupes dėl gynybos ir užsienio politikos susitarimų deleguota Rita Tamašunienė teigė jose atstovaujanti partijai.

„Aš ten laikausi partijos pozicijos, pristatau, kaip mes kartu bendrai su kitomis partijomis galvojame valstybiškai, vertiname visas grėsmes ir galimybes Lietuvai“, – 15min komentavo politikė.

LLRA-KŠS, anot jos, laikosi tokios pačios krypties užsienio politikos ir gynybos klausimais kaip ir anksčiau, kai partija rašėsi ankstesnius susitarimus.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Rita Tamašūnienė
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Rita Tamašūnienė

R.Tamašunienės teigimu, partija pasisako už tai, kad Lietuva stiprintų ryšius su Europos Sąjunga, kad reikėtų nutraukti ryšius su priešiškai nusiteikusiomis valstybėmis, kurios prieš kitas valstybes vykdo agresiją.

„Palaikau „valstiečių“ siūlomas nuostatas, kad į susitarimą reikėtų įrašyti Konstitucijos nuostatas dėl užsienio politikos ir strateginių dalykų, kad būtų aiškiau piliečiams.

Taip pat galvoju ir vis primenu, kad nereikėtų pamiršti ir tautinių mažumų“, – pažymėjo parlamentarė.

Kas iš LLRA-KŠS turėtų pasirašyti susitarimus dėl užsienio politikos ir gynybos, pasak R.Tamašunienės, kol kas nenuspręsta.

Partijos pozicija: nepritaria, bet gina teisę turėti nuomonę

Ketvirtadienį internetinėje svetainėje patalpintame pranešime LLRA-KŠS nurodė, kad partija pasisako už euroatlantinę kryptį užsienio politikoje.

Seimo narys Česlavas Olševskis, komentuodamas savo patarėjo Z.Jedinskio pasisakymą, teigė, kad Seimo nario patarėjo pareigybė ir jo funkcijos neapima tarptautinės politikos tematikos, todėl jo komentaro diskusijoje feisbuke neįmanoma vertinti kitaip, nei asmeninės nuomonės.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Česlavas Olševskis
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Česlavas Olševskis

Pasak LLRA-KŠS, Konstitucija Lietuvos piliečiui garantuoja teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.

„Konstitucinis laisvos minties principas yra vienas svarbiausių iš žmogaus teisių srities“, – pranešime pažymėjo Č.Olševskis.

Konstitucinis laisvos minties principas yra vienas svarbiausių iš žmogaus teisių srities.

Patarėjo Z.Jedinskio pasisakymą – „Lenkija turi kuo skubiau palikti NATO ir ES ir sukurti sąjungą su Rusija. Tai bus stipriausia slavų šalių sąjunga, paremta krikščioniškomis ir šeimos vertybėmis, kuri bus naudinga Lenkijos piliečiams, o ne kažkam iš kitos vandenyno pusės“ – Č.Olševskis nurodė vertinantis kaip asmeninę jo nuomonę.

LLRA-KŠS spaudos biuras taip pat pažymėjo, kad aukščiau pateikti Č.Olševskio atsakymai atspindi ir partijos poziciją.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Trijų s galia – ne tik naujam „aš“, bet ir sveikoms akims!
Reklama
Televiziniai „Oskarai“ – išdalinti, o šiuos „Emmy“ laimėtojus galite pamatyti per TELIA PLAY
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas