Beprasidedant Seimo rudens sesijai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis teigė, kad parlamentui bus teikiamos naujos Lobizmo įstatymo pataisos, kuriomis bus siūloma įteisinti „kryžminį“ veiklos deklaravimą, kuomet tiek politikai, tiek su jais dėl įstatymo leidybos kontaktavusios organizacijos turės pranešti apie vykusį susitikimą ir jame aptartus klausimus specialiai tam sukurtoje platformoje, kuri bus prieinama visuomenei ir skaidrumą prižiūrinčioms institucijoms.
„Tarkime, Seimo nariai, eidami pietauti su verslo grupių atstovais, turės pranešti, kad toks susitikimas vyko. Lygiai taip pat apie susitikimą pranešti turės ir kita pusė. Ši taisyklė galios ir nevyriausybinėms organizacijoms, nes, kaip rodo praktika, verslo asociacijos dažnai naudojasi jų statusu“, – dėsto parlamentaras.
NSGK vadovas: pasislėpti bus gerokai sunkiau
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, „valstiečių“ frakcijos narys Vytautas Bakas LRT.lt teigė, kad iniciatyvos taisyti Lobizmo įstatymą kilo po skandalingojo NSGK tyrimo apie interesų grupių įtaką valdžios atstovams.
Pasak V.Bako, didžiausia problema kyla, kai įvairių asociacijų atstovai iš tikrųjų vykdo lobistinę veiklą, daro įtaką sprendimų priėmėjams, tačiau tikina lobistine veikla neužsiimantys. NSGK vadovo manymu, politikų ir interesų grupių susitikimų deklaravimas padėtų užkirsti kelią šešėliniam lobizmui. Tiesa, V.Bakas pripažino, kad sukčiavimo atvejų, kai susitikimai būtų nuslėpti, gali pasitaikyti.
„Gali būti apgaulių, gali būti trikdžių, bet mes įstatymus kuriame sąžiningiems žmonėms ir aš esu tos pozicijos, kad mes turime paskatinti skaidrų lobizmą. Patys lobistai turėtų investuoti į savo įvaizdį, reputaciją, savo veiklą paversti prestižine.
Tie visi sukčiavimai, aišku, bus, bet dėl to nereikėtų atsitraukti. Juo labiau, kai mes darėme tyrimą, tai, atsiprašant, prie fontanų buvo susitikinėjama ir matėme, kas ten vyko. Bet kokiu atveju, jeigu deklaruoju, kad susitikau su tuo žmogumi, politikas gali nuslėpti ketinimus, bet nuslėpti jo interesus, kalbant apie vieną ar kitą įstatymą, bus gerokai sunkiau“, – svarstė V.Bakas.
NSGK vadovas, paklaustas, kaip būtų užtikrinta, kad apie susitikimus deklaruotų ir politikai, ir interesų grupių atstovai, tikino, jog tai jau yra detalės ir į šį skaidrinimo procesą reikėtų žvelgti giliau.
Tradiciją reikia kurti ne kažką ribojant ar persekiojant, o skaidrinant.
„Man atrodo, kad represijos, kontrolės vargu, ar ką išspręs. Čia yra labiau tradicijos, kultūros klausimas. Tą tradiciją reikia kurti ne kažką ribojant ar persekiojant, o skaidrinant“, – dėstė parlamentaras.
V.Bakas teigė manantis, kad susitikimų deklaravimas, kai juos turi paskelbti ir politikai, ir interesų grupių atstovai, neturėtų būti traktuojamas kaip įsikišimas į privataus asmens gyvenimą.
„Jeigu tu esi privatus asmuo ir nori daryti poveikį valdžios sprendimams, pavyzdžiui, siekdamas kažkokios asmeninės ar tos asmenų grupės, kuriai atstovauji, naudos, tai tu jau nebesi privatus asmuo, tu dalyvauji viešųjų reikalų tvarkyme“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
Ministras apeliuoja į sąžiningumą
Lobizmo įstatymo pataisos, kuriomis siūloma deklaruoti politikų ir interesantų susitikimus, šiuo metu yra tobulinamos Teisingumo ministerijoje. LRT.lt kalbintas teisingumo ministras Elvinas Jankevičius teigė, kad susitikimų deklaravimo procesą kontroliuotų Vyriausioji tarnybinė etikos komisija, kuri ir parengtų deklaravimo platformą – Skaidrios veiklos registrą.
Ministras, paklaustas, kaip įsivaizduoja susitikimų deklaravimo kontrolę, tvirtino, kad tiesiog teks pasitikėti politikais ir su jais susitinkančiais interesantais.
„Tai yra apeliavimas į sąžiningumą. Ir šiuo metu yra tie interesai, kuriuos reikia deklaruoti. Nėra kažkokio mechanizmo, bet nedeklaravimo istorijos iškyla, pavyksta tokius atvejus nustatyti. Dėl to siūlome kryžminį deklaravimą, nes, jei viena pusė susitikimo nedeklaruos, tai gal kita pusė deklaruos, bus sąžiningesnė“, – kalbėjo E.Jankevičius.
Jis pabrėžė, kad pats politikų ir verslininkų bendravimas nėra blogybė.
„Tai kaip tik yra pagalba, apsisaugant nuo tam tikrų insinuacijų, siekiant skaidriai deklaruoti, kad buvo kalbėta su interesų grupėmis dėl įstatymų projektų, nes reikia suprasti, kad tai nėra blogybė, tai yra sveikintinas dalykas, kai neslepiant ir deklaruojant ateina ar verslo, ar kitų grupių atstovai ir sako politikams, kad ruošiamas įstatymas, kuris arba labai padėtų, arba pakenktų verslui. Tame nieko blogo niekas nemato, tačiau susitikimus reikia deklaruoti“, – pridūrė teisingumo ministras.
E.Jankevičius tvirtino tikintis, kad, jei pavyks priimti Lobizmo įstatymo pataisas, susitikimai bus deklaruojami.
„Visuomenė galbūt nori matyti, kaip dirba politikas, kokiais klausimais jis šneka ir su kuo, nes politikas juk yra visuomenės atstovas. Čia tikrai nėra nei persekiojimas, nei kontrolė, o pagalba abiem pusėms ir didesnis visuomenės informavimas“, – aiškino ministras.
Lobistas perspėja – slaptų susitikimų nesumažės
LRT.lt kalbintas lobistas Andrius Romanovskis neslepia nuostabos dėl „valstiečių“ iniciatyvos deklaruoti politikų ir interesantų susitikimus. Jis tvirtina negirdėjęs, kad tokia tvarka galiotų užsienio valstybėse. Be to, lobistas abejoja, ar pavyktų garantuoti, kad visi susitikimai būtų paviešinti, o jei tai ir būtų padaryta, politikai šią informaciją galėtų panaudoti tarpusavio kovose.
„Dabar galiojančiame Lobistinės veiklos įstatyme numatyta daug naujų pareigų, interesų grupės turi registruotis lobistais, jei jie daro poveikį įmonėms, juridiniams asmenims, bet jos to nedaro. Iš principo niekas nepasikeitė – daugybė subjektų toliau de facto vykdo nelegalią lobistinę veiklą ir negirdėjau, kad kažkas būtų nubaustas.
Jie negali įgyvendinti dabar galiojančio įstatymo, kuris jau pakankamai sugriežtino lobizmo reglamentavimą. Įsivaizduokite, kad, tarkime, kaip interesų grupė dalyvauju komiteto posėdyje, bendrauju su Seimo nariais, tai man su 10 parlamentarų reikės deklaruoti susitikimus? O jie irgi turės tai deklaruoti? Mano manymu, čia bus dar viena nuostata, kuri realiai gyvenime neveiks arba kartas nuo karto bus pritaikoma dėl tam tikros politinės motyvacijos“, – kalbėjo A.Romanovskis.
Jeigu kažkas norės, kad susitikimai būtų nevieši, tai apie juos ir nesužinosite.
Lobistas tvirtino, kad pats principas – įpareigoti deklaruoti susitikimus – yra sveikintinas, tačiau, anot jo, didžiausia problema – kad kontrolės mechanizmas neveiks.
„Tikėti yra gerai, bet klausimas, ar tos priemonės išspręs problemas. Gali įkurti didžiulę instituciją, kuri sektų visus, klausytųsi, žiūrėtų, didžiules baudas skirtų, bet mažai tikėtina, kad tai bus. Jeigu kažkas norės, kad susitikimai būtų nevieši, tai apie juos ir nesužinosite“, – kritikos „valstiečių“ iniciatyvai negailėjo pašnekovas.
Perspėjimo apie sugrįžimą į pirteles
Asociacijos „Investuotojų forumas“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė LRT.lt teigė žinanti apie ruošiamas Lobizmo įstatymo pataisas. Anot jos, susidaro įspūdis, kad asociacijų atstovus, kurie susitinka su politikais, norima paversti lobistais.
„Jeigu politikas susitinka su verslo atstovu ir kalba apie kažkokį konkretų įstatymo projektą ar pakeitimą, tas verslo atstovas privalo būti registruotas lobistas, kuris deklaruoja savo interesus. Čia yra skirtumas, nes asociacijų atstovai dažnai susitinka ne tik dėl konkrečių įstatymų. Mes turime susitikimų su premjeru, ministrais, kur kalbame apskritai apie verslo aplinką, apie jos gerinimą, kalbame apie švietimo sistemą, bet mes nesakome, kad reikia pakeisti konkretų įstatymą. Tai nėra lobistiniai veiksmai“, – pažymėjo R.Skyrienė.
Pasak verslininkų atstovės, pati susitikimų deklaravimo idėja yra patraukli, tačiau, kaip teigė R.Skyrienė, tokia tvarka gali įnešti sumaišties. Be to, pašnekovė įtaria, kad spaudžiant deklaruoti susitikimus, daugiau jų bus stengiamasi nuslėpti.
„Manau, kad to skaidrumo nebus per daug, gali ir abi pusės susitikimus deklaruoti, tik, kai abi pusės deklaruotų, tai įtariu, kad prasidės makalavimasis: vienas parašys, kad viena tema kalbėjo, o kitas – kad kita. Nesu prieš, kad abi pusės deklaruotų, bet manau, kad tai jau yra per daug, užtektų, jei tik politikai deklaruotų.
Bijau, kad spaudžiant tuos viešus asmenis, matomus, kaip asociacijas, atsiras priešinga tendencija ir jie pradės susitikinėti su politikais daugiau pirtelėse ar dar kur nors“, – tvirtino R.Skyrienė.
Pašnekovės manymu, „valstiečiai“, siekdami didesnio skaidrumo, šiuo atveju gali susidurti su priešingu efektu.
„Aš manau, kad tie, kurie skaidriai dirba, bus labiau persekiojami negu tie, kurie vaikščios į susitikimus ir nieko nedeklaruos, nes kai tu deklaruoji, tai yra ką patikrinti, o, kai nedeklaruoji, tai atrodo, kad nieko ir nėra.
Tie, kurie neša „dėžutes“, ir toliau neš, jeigu bus politikų, kurie jas priima.
Tie, kurie neša „dėžutes“, ir toliau neš, jeigu bus politikų, kurie jas priima. Tai, ko siekiama, greičiausiai nebus pasiekta“, – komentavo R.Skyrienė.
Teisininkė: yra vienas vaistas
Mykolo Romerio universiteto docentė, teisininkė Liudvika Meškauskaitė įsitikinusi, kad imtis įstatymu kontroliuoti politikų ir interesų grupių atstovų susitikimus nereikėtų.
„Mano galva, tai yra labai sunkiai kontroliuojamas procesas, nes žmonės gali įsipareigoti ir geruoju tai vykdyti, bet teisės normomis to niekaip neužtvirtinsi. Kokią tu atsakomybę taikysi už susitikimų nedeklaravimą? Tai nebus nei tarnybinė atsakomybė, nei civilinė, nei baudžiamoji, tai gali būti tik etinis klausimas. Jeigu nepaskelbs apie susitikimą, tai ką už tai padarysi?“ – LRT.lt mintimis apie „valstiečių“ iniciatyvą dalijosi teisininkė.
L.Meškauskaitės manymu, šiuo metu Lobizmo įstatymą taisyti būtina, nes, kaip teigė pašnekovė, Lietuvoje lobizmu iš esmės užsiima ir daugelis verslo atstovų, tačiau tą neigia. Vis dėlto, teisininkės teigimu, įpareigojimas politikams ir interesantams deklaruoti tarpusavio susitikimus gali labiau pasitarnauti politikų tarpusavio rietenoms, o ne šešėlinio lobizmo stabdymui. Siekiant skaidrumo teisėkūros procese, anot L.Meškauskaitės, yra vienas vaistas.
„Gali prasidėti raganų medžioklė, matyt, taip ir bus. Bet šioje situacijoje politikams vaistas yra vienas – viešumas. Jeigu susitikimai vyksta, jie turi būti žinomi žiniasklaidai, visuomeninės organizacijoms, pilietinei visuomenei. Tiesiog nebūtina kiekvieną atvejį įstatymu sureguliuoti, bet tokie dalykai turi būti viešinami. Jei susitikimai viešinami, pateikiami faktai, tuomet visuomenė atitinkamai ir reaguoja, įvertina“, – aiškino pašnekovė.
