Greitosios atvykimo negalėjo paskubinti net policija
Kaip pasakojo 15min skaitytojas, sekmadienio vakarą, apie 20 val., jis sulaukė draugo skambučio. Pastarojo sūnus nesuvaldė motociklo ir nulėkė nuo kelio. Jis pats paskambino Bendrąjį pagalbos centrą (BPC) ir išsikvietė pagalbą.
„Tėvai nuskubėjo tiesiai į ligoninę, o mes – pasirūpinti jo motociklu. Tačiau labai nustebome, kai radome jį vis dar vieną sėdintį šalikelėje ant motociklo. Jam atsikelti ir patraukti motociklą padėjo pravažiuojantys žmonės. Nuo jo skambučio į BPC buvo praėję 15–20 min.
Vaikinas skundėsi rankos ir kojos skausmais, greičiausiai buvo rankos kaulo lūžis. Dar po 10 minučių atvyko policijos pareigūnai, o greitoji vis dar nepasirodė. Pareigūnai apklausė, kas nutiko, ir pradėjo pildyti eismo įvykio schemą. Dar po 10 minučių atvyko pats nukentėjusiojo tėvas, susiradęs autobusiuką, į kurį būtų galima pakrauti motociklą. Greitoji vis dar nesirodė. Kelis kartus skambinome į BPC, po kažkurio skambučio buvo atsakyta, kad valanda dar nepraėjo, todėl tiesiog turėtume laukti“, – aiškino pašnekovas.
Pasak vyriškio, įdomiausia, kad iki Varėnos, iš kur pas juos vyko greitosios automobilis, yra apie 50–60 km, o iki Druskininkų – vos 7–8 km, tačiau net kai į BPC skambinę policininkai, taip pat labai laukiantys greitosios, nes negalėjo palikti sužeisto vaikino, patarė siųsti greitąją ne iš Varėnos, o iš Druskininkų, jie išgirdo atsakymą, kad to negalima daryti dėl galiojančios tvarkos.
„Kai atvyko medikai iš Varėnos, jie pasakė, kad juos atsiuntė BPC, nes įvykis įvyko Varėnos rajone, nesvarbu, kad iki rajono ženklo buvo likę mažiau nei kilometras. Esą Druskininkai atsisakė siųsti savo automobilį į kitą rajoną. Medikai patys teigė, kad tame nėra jokios logikos. Gerai dar, kad šiuo atveju vaikinas nebuvo patyręs gyvybei pavojingų traumų – jam lūžęs rankos kaulas, o koja tiesiog stipriai sutrenkta.
O jei situacija būtų pavojinga gyvybei, žmogus būtų patyręs galvos traumą ir greitoji važiuotų valandą? Beje, medikai dar ne iš karto mus rado, nes nežino šių vietų, o paaiškinti, kur viskas nutiko, kai yra tiesiog asfaltuotas miško kelias, labai sudėtinga. Druskininkiečiai būtų ir radę daug paprasčiau“, – svarstė pašnekovas.
Jei žmogus gelbėjamas svetimame rajone, paslauga neapmokama?
Alytaus greitosios medicinos pagalbos stoties vyr. slaugos administratorė Rita Pavilonytė paaiškino, kad motociklininkas BPC operatorei pats pasakė, kad gerai jaučiasi.
Šiame kontekste sąvoka „gerai jaučiasi“ reiškia, kad žmogui nesutrikusios svarbiausios gyvybinės funkcijos, pavyzdžiui, kvėpavimas, širdies veikla ir pan. Pasak jo, BPC operatorės turi specialų klausimyną, pagal kurį ir įvertina nukentėjusiojo ar paciento būklę, ir jei nusprendžia, kad ji stabili, su medikais net nesujungia, tiesiog perduoda informaciją apie įvykį.
Už šią paslaugą sumoka valstybinės ligonių kasos. Tuo tarpu jeigu automobilis vyksta ne į savo, o svetimą rajoną, už suteiktą paslaugą apmokėjimas negaunamas.
Tokiu atveju į įvykio vietą vyksta tos greitosios medicinos pagalbos stoties, kurioje įvykis nutiko, automobilis. Už šią paslaugą sumoka valstybinės ligonių kasos. Tuo tarpu jeigu automobilis vyksta ne į savo, o svetimą rajoną, už suteiktą paslaugą apmokėjimas negaunamas.
„Tačiau jeigu tai būtų buvęs skubus atvejis, t. y. būtų nuspręsta, kad sužalojimai pavojingi, informacija būtų išsiųsta arčiausiai esančiai greitosios medicinos pagalbos stočiai, kuri į įvykio vietą nukreiptų savo automobilį nepriklausomai, nuo to, kokiame rajone yra įvykis. Jeigu nieko nežinotume apie paciento būklę, taip pat būtų siunčiama greitoji iš Druskininkų, kad ir kaip jiems tai būtų nepatikę.
Tokiu atveju apmokėjimo ji negautų, tačiau ekstra atveju jau nežiūrima į apmokėjimą, tiesiog siunčiama, kas yra arčiausiai. Yra buvęs ne vienas eismo įvykis rajonų riboje, kai būdavo siunčiama net ne viena brigada, esanti arčiausiai įvykio vietos. Šiuo atveju mes gavome informaciją iš BPC, kad nukentėjusiojo būklė stabili, tokiu atveju, žinoma, važiuos tik to paties rajono greitoji“, – teigė R.Pavilonytė.
Valstybinė ligonių kasa nesupranta, kokia problema
Valstybinės ligonių kasos specialistai teigia, kad teritorinės ligonių kasos kasmet sudaro sutartis su greitosios medicinos pagalbos (GMP) paslaugų teikėjais. Apmokėti už paslaugas galima tik vadovaujantis galiojančia tvarka: sutartyse su GMP paslaugų teikėjais yra nurodoma GMP paslaugas teikiančios įstaigos aptarnaujama teritorija (tai gali būti miesto ir (ar) rajono savivaldybė), o apmokėjimas iš PSDF yra skiriamas pagal statistinį gyventojų skaičių aptarnaujamoje teritorijoje ir nepriklauso nuo nuvažiuoto atstumo.
Todėl tarnautojai nemato problemos ir nesupranta, kodėl vieno rajono greitoji negalėtų nuvykti į kitą rajoną. GMP brigadų paslaugas teikiančioms įstaigoms atskirai už nuvykimą nėra mokama.
Sutartyse su GMP yra nurodoma GMP paslaugas teikiančios įstaigos aptarnaujama teritorija (tai gali būti miesto ir (ar) rajono savivaldybė), o apmokėjimas iš PSDF yra skiriamas pagal statistinį gyventojų skaičių aptarnaujamoje teritorijoje.
„Pagal galiojančią tvarką, GMP paslaugas teikianti įstaiga, gavusi GMP kvietimą iš kitos teritorijos, jį priima, registruoja ir perduoda GMP paslaugas teikiančiai įstaigai toje teritorijoje, iš kurios gautas kvietimas, arba tos pačios įstaigos GMP brigadai. Labai svarbu, kad GMP paslaugos būtų suteiktos operatyviai, t. y. per kuo trumpesnį laiką nuo iškvietimo užregistravimo iki pirmosios medicinos pagalbos teikimo pradžios GMP darbuotojams nuvykus pas pacientą.
Jūsų minimu atveju – Druskininkų savivaldybės ir Varėnos rajono savivaldybės teritorijose – gyventojų skambučius priima Alytaus rajono savivaldybės GMP stotis, teikianti GMP dispečerinės tarnybos paslaugas. Pastaroji, gavusi pagalbos prašymą, jį pirmiausiai įvertina ir priskiria vienam iš keturių iškvietimo tipų (skubiam, atidedamam, peradresuojamajam arba patariamajam) ir jį perduoda artimiausiai laisvai atitinkamo pasirengimo lygio GMP brigadai. Teikiant šias paslaugas labai svarbu suteikti pagalbą laiku, atsižvelgus į iškvietimo tipą“, – aiškino specialistai.
GMP medikai atsikerta: teorija nuo praktikos gerokai skiriasi
Tuo tarpu GMP medikai tvirtina, kad teorija nuo praktikos gerokai skiriasi: „Iš tiesų pinigai mokami pagal statistinį gyventojų skaičių konkrečiame rajone, bet tai ir reiškia, kad nuvykimas pas kito rajono gyventoją nėra apmokamas.“
„O juk tai papildomos sąnaudos – naudojami ir degalai, ir visi kiti dalykai. Juolab kad visoms brigadoms užtenka darbo ir savo rajone. Todėl brigados į iškvietimą ne savo teritorijoje vyksta labai nenoriai. Be to, dar pagalvojama apie tai, ar tokiu metu ligoninė, į kurią greitoji vežtų, turi traumatologą. Jei ne – to paties rajono greitajai pacientą tektų vežti į Kauną ar Vilnių. Taigi susideda daug niuansų.
Žinoma, jeigu mes duotume tokį nurodymą, jos vyktų, o jei nevyktų, aiškintųsi jau kitoms tarnyboms. Šiuo atveju, kaip minėjau, nukentėjusiojo būklė buvo stabili, todėl vyko mūsų rajono greitoji“, – tikino R.Pavilonytė.
Ji nesiėmė spręsti, kai reikėtų keisti apmokėjimo tvarką, tačiau įsitikinusi, kad dabartinė apmokėjimo tvarka taip pat nėra visai adekvati.
„Statistiškai gyventojų mažėja, nes jaunimas emigruoja, todėl automatiškai mažinamas brigadų skaičius, o į tai, kad gyventojai sensta ir pas juos vykti tenka dažniau, niekas neatsižvelgia. Taigi apmokėjimas pagal statistinį gyventojų skaičių mažėja, o darbo daugėja. Ir kadangi ligonių kasos moka už žmones tik tame rajone, išeina taip, kad į kitą rajoną brigada vyksta už savo lėšas. Kadangi tai nenaudinga, žmogus, jeigu tik gali laukti, laukia, kol jo rajono greitoji, aptarnavusi skubesnius pacientus, atvyks pas jį.
Esą jeigu už tokius iškvietimus apmokėtų, visi su mielu noru važiuotų. Aišku, ir dabar važiuoja, kai ekstra atvejis. Kai reikia gelbėti žmogaus gyvybę, pasak pašnekovės, niekas nesirūpina apmokėjimu. Jeigu žmogus gali palaukti, jam tenka laukti“, – sakė R.Pavilonytė.
