Klaipėdos valdžia užsimojo mažinti alkoholio vartojimą šventėse. Narkotikų kontrolės komisijos posėdyje svarstyta, kaip būtų galima Jūros šventę paversti blaivesne.
Anot šios šventės organizatoriaus Romando Žiubrio, praėjusiais metais kartu su kolegomis apėjo alkoholiu prekiaujančias lauko kavines ir surinko statistiką, kiek per tas dienas daugmaž išgeriama alaus.
Šventės teritorija siekia apie 73 hektarus. Šiame plote draudžiama prekiauti alkoholiu stiklinėje taroje. Kai kurios parduotuvės tą savaitgalį tiesiog užtveria alkoholio skyrių.
„Matome, kad tas draudimas duoda naudą, nes iškraustyti lentynas kainuotų nemažai laiko, todėl tiesiog užtveriamas alkoholio skyrius ir tiek“, – pastebėjo R.Žiubrys.
Praėjusiais metais prekiauti alkoholiu šventės metu panoro 33 įstaigos. „Joms keliami aukšti reikalavimai: prašoma pateikti asortimentą ir jame alkoholis negali dominuoti“, – teigė šventę organizuojančios įstaigos „Klaipėdos šventės“ vadovas R.Žiubrys.
Lauko kavinės su alumi negali būti zonose, kur yra renginiai vaikams.
Matoma, kad ribojimai veikia ir verslininkus: per šešerius metus tokių lauko kavinių nuo 70 sumažėjo iki 33.
Apklausus verslininkus ir tiekėjus, paaiškėjo, kad viena tokia kavinė per Jūros šventę parduoda apie 1-1,5 tonos alaus. Vidutiniškai parduodama apie 50 tonų alaus vien tokiose lauko kavinėse. Toks kiekis prilygsta geležinkelio cisternai. Organizatorių teigimu, per tris šventės dienas vienam dalyviui tenka maždaug po bokalą alaus.
Komisijos posėdyje pasigirdo pastabų, jog vertėtų atsisakyti Jūros šventėje alkoholio apskritai. Anot R.Žiubrio, šventės biudžetas siekia apie 300-400 tūkst. eurų. Vien iš tokių lauko kavinių surenkama per 30 tūkst. eurų rinkliavos į šventės biudžetą.
„Ribojimas gali lemti, jog į šventę ims rinktis jau girti asmenys arba pradės neštis savo alkoholio“, – įsitikinęs R.Žiubrys.
Siūloma jau šiais metais per šventę įdarbinti kinologą su šunimi ir jaunimo susibūrimo vietose tikrinti, ar nėra narkotikų.
Jūros šventė šiemet vyks liepos 29-31 dienomis.
