Po pasitarimo socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis 15min teigė, kad buvo rastas visus tenkinantis kompromisas, kuris bus teikiamas Seimui ir bus siūloma neeilinės Seimo sesijos metu vasario 14 d. šias pataisas priimti.
„Sutarta, kad fizinės bausmės įtraukiamos į savokų sąrašą ir apibrėžiamos keturios smurto formos: fizinis smurtas, psichologinis smurtas, seksualinis smurtas ir nepriežiūra. Stengėmės kiekvieną abstraktesnį žodį pakeisti konkretesniu. Taigi fizinės bausmės vėl grąžintos į sąvokų vietą ir sutarta, kad jos draudžiamos.
Ekonominio smurto sąvokos nėra, tačiau nepriežiūra liko. Ji apibrėžiama aiškinant, kas yra žala vaikui, t. y. kokios žalos vaikui nutinka, kai jis neprižiūrimas“, – teigė ministras.
Pasak jo, buvo gerokai koreguoti visų keturių smurto rūšių apibrėžimai. Ministras žadėjo, kad greitu laiku šios pataisos bus paviešintos.
Ministerija buvo išmetusi fizinių bausmių sąvoką
Savaitgalį SADM paviešintame projekte buvo teigiama: „Smurtas prieš vaiką – veikimu ar neveikimu kito asmens vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis ar nepriežiūra, dėl kurių vaikas patiria žalą ir pavojų gyvybei, sveikatai, raidai, garbei ir orumui. Fizinis smurtas prieš vaiką – kito asmens tiesioginiai ar netiesioginiai tyčiniai fiziniai veiksmai prieš vaiką, sukeliantys tam vaikui skausmą, žalą ir pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai, garbei ir orumui.
Priėmus tokį projektą, nepritekliuje gyvenančių šeimų tėvų elgesys esą neišvengiamai būtų vertinamas kaip nesugebėjimas užtikrinti tinkamos vaiko priežiūros.
Psichologinis smurtas – kito asmens nuolatinis vaiko individualumo nepripažinimas, žeminimas, patyčios, gąsdinimas, pozityvios veiklos trikdymas ar kitokia nefizinio kontakto elgsena, sukelianti žalą ir pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai, garbei ir orumui.
Seksualinis smurtas – kito asmens veiksmai prieš vaiką, kuriais tas asmuo siekia patirti seksualinį pasitenkinimą arba siekia bet kokios naudos iš seksualinių ar su jomis susijusių paslaugų ir sukeliantis žalą ir pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai, garbei ir orumui.
Nepriežiūra – vaiko atstovo pagal įstatymą ar už vaiko priežiūrą atsakingo asmens nuolatinis nepakankamas pagrindinių vaiko fizinių, emocinių ir socialinių poreikių tenkinimas ar netenkinimas, sukeliantis žalą ir grėsmę vaiko gyvybei, sveikatai, raidai, garbei ir orumui“.
Tuo tarpu Seime registruotose pataisose nurodyta, kad smurtas prieš vaiką – „vaiko patiriamas kito asmens veikimas ar neveikimas, darantys vaikui fizinį, psichologinį, seksualinį, ekonominį ir kitokį poveikį ar pasireiškiantys nepriežiūra, dėl kurių vaikas patiria žalą ir pavojų savo gyvybei, sveikatai, raidai, garbei ir orumui, įskaitant smurtą artimoje aplinkoje ir fizines bausmes“.
Ministro patarėja buvo sukėlusi pasipiktinimo audrą
Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Kristina Paulikė dar prieš keletą savaičių sukėlė daugelio su vaikais dirbančių visuomeninių organizacijų pasipiktinimą, kai socialiniame tinkle „Facebook“ buvo pastebėtas jos raginimas užversti Seimo narius laiškais su prašymu nepritarti M.Majausko ir D.Šakalienės pateiktoms pataisoms, nes, anot jos, siūlymas laikyti vaiko nepriežiūrą, t. y. nepakankamą pagrindinių vaiko fizinių, socialinių poreikių tenkinimą ar netenkinimą, kuris kelia grėsmę vaiko orumui, smurtu prieš vaikus neatitinka realių žmonių gyvenimo sąlygų Lietuvoje.
Esą pataisose įrašyta sąvoka „ekonominis smurtas“ nėra aiški. K.Paulikė teigė, kad pagal statistiką net 19 tūkst. vaikų auga socialinės rizikos šeimose. 26 proc. namų ūkių, kuriuose auga vaikai, nėra pakankamai šildomi. 12 proc. šeimų dėl pinigų stokos negali laiku sumokėti būsto nuomos, komunalinių mokesčių. Apie 19 proc. tokių šeimų negali sau leisti bent kas antrą dieną valgyti mėsos, o šeimos, kurios negali apmokėti nenumatytų išlaidų, sudaro net 55 proc.
Priėmus tokį projektą, nepritekliuje gyvenančių šeimų tėvų elgesys esą neišvengiamai būtų vertinamas kaip nesugebėjimas užtikrinti tinkamos vaiko priežiūros, o valstybė privalėtų bausti dešimtis tūkstančių nepritekliuje gyvenančių šeimų arba ignoruoti jose vykstančius masinius vaiko teisių pažeidinėjamus.
Vėliau K.Paulikė tikino, kad, abejodama ekonominio smurto sąvoka, griežtai pasisakanti prieš fizines bausmes vaikams ir bet kokį fizinį smurtą.
