Apsaugai nuo seksualinio smurto skirtus Baudžiamojo kodekso 151 straipsnio pakeitimus M.Danielė ketvirtadienį Seime pristato spaudos konferencijoje „Sutikimas seksui – kartą ir visiems laikams: štai, ką turime žinoti“.
Jos transliaciją galite stebėti čia:
Minėtose pataisose siekiama įtvirtinti, kad „tas, kas grasindamas panaudoti smurtą, panaudodamas kitokią psichinę prievartą, pasinaudodamas asmens priklausomumu arba nesant kito žmogaus aiškiai išreikšto laisvanoriško sutikimo, privertė jį lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą su kaltininku ar kitu asmeniu, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų“.
Smurto realybė
Pasak M.Danielės, Lietuva vis dar gyvena didelio smurto realybėje.
Ji minėjo, kad tiktai 2011 metais legalų smurtą prieš moteris ir vaikus išgyvendinome savo įstatyminėje bazėje.
M.Danielė sakė, kad jai pristačius iniciatyvą dėl tokių pataisų, buvo daug juokelių, požiūrio į seksualinį smurtą, kaip į kažką neegzistuojančio ar juokingo.
„Tokie juokeliai ir šmaikštumas liejosi per kraštus. Ir buvo taip pat daug nustebimo, kaipgi čia, kad žmona neprivalo kažko kažkam duoti, o tai jos kūnas priklauso jai. Na, ir įvairių kitų komentarų turbūt patys matėte“, – spaudos konferencijoje kalbėjo politikė.
Parlamentarė aiškino, kad registruojant pataisas dėl sutikimo lytiniams santykiams žengiame koja kojon su kitomis Vakarų Europos šalimis.
Ji akcentavo, kad Baudžiamajame kodekse jau yra straipsnis, jog vertimas santykiauti yra nusikaltimas.
„Tačiau formuluotė neįtraukia sutikimo sąvokos. Tiksliau formuluotė iki šiol bandė išvardyti įvairias nefizinio smurto formas, psichologinį smurtą, grasinimą, keletą kitų dalykų. Tačiau nepabrėžė, kad, nepaisant to, jog sąrašas, kaip priversti žmogų lytiškai santykiauti, yra nebaigtinis, joks įstatymas niekada to sąrašo iki galo neišvardys.
Pagrindinė būtinybė visoje situacijoje yra kito žmogaus laisvas ir aiškiai išreikštas sutikimas. Jeigu to sutikimo nėra, bet kokie seksualiniai veiksmai, kurių yra imamasi, yra prievarta ir smurtas“, – pabrėžė M.Danielė.
Ji aiškino, kad sutikimas yra išreiškiamas žodžiu arba išoriškai pastebimu, nedviprasmišku elgesiu, kuris yra akivaizdus pagal konkrečią situaciją ir kontekstą.
„Kitaip tariant, joks įstatymas niekada neaprašys ir Lietuvoje iki šiol neaprašė, ar sutikimas yra duodamas merkiant akį, ar dar kažkaip kitaip.
Tačiau jeigu yra fiksuojamas žmogaus pareiškimas dėl seksualinio smurto, kad jis buvo priverstas santykiauti, nebuvo jo sutikimo tam santykiavimui, tai toks pareiškimas turi būti registruojamas, renkami įrodymai, situacija tiriama ir teismas turės aiškintis kiekvieną konkrečią situaciją, ar tas sutikimas buvo duotas“, – komentavo pataisų iniciatorė.
Tai reiškia, kad bus aiškinamasi nebe, ar auka aiškiai pasipriešino, buvo pasipriešinimo požymiai, bet ar buvo duotas sutikimas lytiškai santykiauti.
Pataisas laiko dalinėmis
Lietuvos žmogaus teisių centro advokacijos vadovė, teisininkė Monika Guliakaitė-Danisevičienė sakė, kad ketvirtadienį Seimo nariams išsiųstas 91 nevyriausybinės organizacijos pasirašytas kreipimasis, kuriuo sveikinama minėta Baudžiamojo kodekso pataisų iniciatyva.
Tiesa, ji pastebėjo, kad pataisos laikomos dalinėmis. Matoma didesnės reformos būtinybė.
Norima, kad bet koks lytinis aktas be sutikimo būtų seksualinė prievarta, būtų atsisakyta seksualinių nusikaltimų skirstymo į išžaginimą ir seksualinį prievartavimą, atitinkamus Baudžiamojo kodekso straipsnius sujungiant į vieną, bei būtų skirta dėmesio kokybiškiems viktimologiniams tyrimams, kurie atskleistų esamą situaciją ir padėtų kurti į pagalbą orientuotą sistemą.
Kalbėdama apie sutikimą lytiniams santykiams, M.Guliakaitė-Danisevičienė pabrėžė, kad šiuo metu teisinis reguliavimas reikalauja aktyvių pasipriešinimo veiksmų, jog būtų įrodytas nukentėjusio asmens nesutikimas bei būtų pripažintas išžaginimo ar seksualinio prievartavimo faktas.
„Tačiau labai svarbu pažymėti, jog nukentėjusieji ne visada aiškiai ir nedviprasmiškai gali išreikšti savo nesutikimą dėl baimės, šoko ar kitų veiksnių, kuriuos nulemia organizmo atsakas į stresą.
Dėl šios priežasties siūlome vadovautis gerąja Vakarų valstybių praktika ir pripažinti, kad bet koks lytinis aktas be sutikimo yra seksualinė prievarta“, – pastebėjo nevyriausybininkė.
Nukentėjusieji ne visada aiškiai ir nedviprasmiškai gali išreikšti savo nesutikimą dėl baimės, šoko ar kitų veiksnių, kuriuos nulemia organizmo atsakas į stresą.
Moterims Lietuvoje saugiau gatvėje nei namuose
Moterų informacijos centro projektų vadovė, VšĮ „Ribologija“ bendraįkūrėja, teisininkė Rugilė Butkevičiūtė teigė, kad daugiau nei pusė moterų, nukentėjusių nuo seksualinio smurto, jį patiria nuo intymių partnerių, kitų artimoje aplinkoje esančių asmenų ar pažįstamų.
Ji akcentavo, kad taip griaunamas mitas, jog seksualinis smurtas patiriamas tik tamsoje, skersgatviuose ir tik naudojant fizinį smurtą.
„Lietuvoje moterims vis dar saugiau gatvėje nei namuose. Moterys pačios retai pasakoja apie patirtą seksualinę prievartą. Tačiau pagalbą teikiantys specialistai pastebi, kad paklausus jų, beveik 100 procentų įvardija, jog šalia kitų smurto formų jos yra patyrusios ir seksualinį partnerio smurtą.
„Kviesk, ką sakysi? Kad neatlikinėji savo pareigos, kad pist nedavei?“ „Ne kartą girdėdavau žodžius: „Tu – mano, vadinasi, galiu elgtis su tavimi kaip noriu.“ Čia yra nuo seksualinio partnerio smurto nukentėjusių moterų liudijimai.
„Jos buvo nuolat kaltinamos kaip blogos, tinkamai pareigos neatliekančios žmonos. Nemokšiškos ar tiesiog blogos. Jos jausdavosi tarsi jų gyvenimas pamažu buvo nuodijamas, kas jas skaudino, menkino, žemino, naikino jas kaip asmenį, taip pamažu atimant iš jų gyvenimo pojūtį“, – teigia specialistė, teikianti pagalbą nuo seksualinio smurto nukentėjusiems asmenims“, – perpasakojo R.Butkevičiūtė.
Anot jos, beveik pusė Lietuvos gyventojų mano, kad seksas su vyru yra žmonos pareiga.
„Iš tiesų seksas nėra teisė. Santuokoje ar santykiuose jus turite teisę atsisakyti intymių santykių, jeigu jūs to norite. Sutikimo instituto įvedimas yra svarbus, nes seksualinio smurto siejimas su fizinio smurto, prievartos panaudojimu neveikia artimoje aplinkoje.
Kodėl? Nes esant smurtui artimoje aplinkoje smurtautojas naudoja ne tik fizinį smurtą. Čia mes dažniau turime atvejus, kai naudojama galia, kontrolė – be fizinio smurto moteris priverčiama turėti lytinius santykius“, – pažymėjo Moterų informacijos centro projektų vadovė.
Ji pridūrė, kad siūlomi pokyčiai niekaip nepablogins porų santykių.
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovės Kristinos Mišinienės teigimu, išgirdus apie šią įstatymo iniciatyvą, pagalbą moterims teikiančiųjų reakcija buvo vieninga: pagaliau.
Jos nuomone, projektas pataikė į tikslią ir skaudančią vietą, nes iš reakcijų suprato, kad didelė dalis tautiečių pirmą kartą išgirdo, jog seksualiniams santykiams reikia sutikimo.
Aukų stovykloje, pasak K.Mišinienės, nuotaikos visai kitokios – ten daug nevilties, nusiminimo, pykčio.
Tikslas – efektyvesnė aukų apsauga
Baudžiamojo kodekso pataisų projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad tradiciškai atsakomybė už prievartinio pobūdžio lytinius nusikaltimus Europos valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose visų pirma siejama su fizinio smurto, jėgos panaudojimu prieš auką ar grasinimais tai padaryti.
„Tačiau pastaruoju metu aktyviai keliamos teisėkūros iniciatyvos, kuriomis siekiama prievartinio pobūdžio lytiniais nusikaltimais pripažinti ne tik smurtines veikas, bet ir lytinius veiksmus visais atvejais, kai jie buvo atlikti be vienaip ar kitaip išreikšto kažkurio jų dalyvio sutikimo.
Pabrėžiama, kad jau apie pusė Europos šalių vienaip ar kitaip įtraukė sutikimo sąvoką į savo įstatymus. Tokį reguliavimą turi Belgija, Kipras, Kroatija, Liuksemburgas, Malta, taip pat Jungtinė Karalystė. 2016 m. savo teisės aktus koregavo Vokietija, 2017 m. Airija, 2018 m. Islandija ir Švedija, 2019 m. Graikija, 2021 m. Danija ir Slovėnija, 2022 m. Ispanija. Nyderlandai tokią teisėkūros iniciatyvą svarsto šiuo metu“, – pažymėta aiškinamajame rašte.
Teigiama, kad Baudžiamasis kodeksas gana išsamiai reguliuoja prievartinio pobūdžio nusikaltimus, tačiau nė į vieno iš jų aprašymus nėra įtraukta sutikimo sąvoka.
Pažymima, kad Baudžiamojo kodekso 151 straipsnyje yra numatytas privertimas lytiškai santykiauti, kuris apibūdinamas per konkrečius, su fizinio smurto panaudojimu nesusijusius, veiksmus.
„Tokia formuluotė, nors ir nesiejama su tiesioginiu fizinės jėgos panaudojimu, aiškiai atspindi prievarta grįstą teisėkūros modelį. Šiam modeliui būdinga akcentuoti kaltininko veiksmus, t. y. išvardinti įvairias kaltininko naudojamas prievartos formas“, – rašoma pataisų projekto aiškinamajame rašte.
Nurodoma, kad sutikimo sąvoka įstatyme prisideda prie naujo seksualinių nusikaltimų suvokimo visuomenėje – visų pirma, kad pastarieji gali būti vykdomi nenaudojant fizinio smurto ar aukai aktyviai nesiginant, pavyzdžiui, dėl psichologinio šoko būsenos, pasireiškiančios sustingimu.
Įstatymo projekto tikslas, kaip nurodo jo autorė, – efektyvesnė seksualinių nusikaltimų aukų apsauga, išplečiant privertimo lytiškai santykiauti sąvoką.
Uždaviniai: išplėsti privertimo lytiškai santykiauti sampratą, į ją įtraukiant sutikimo sąvoką; paskatinti seksualinių nusikaltimų aukas pranešti apie jų atžvilgiu įvykdytus nusikaltimus; formuoti aiškią valstybės poziciją, kad bet kokie seksualiniai veiksmai be sutikimo yra netoleruojami.
Akcentuoja laisvą valią
Baudžiamojo kodekso pataisų projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad aiškiai išreikštas sutikimas suprantamas kaip laisvanoriško pasirinkimo dalyvauti lytiniuose santykiuose ar kitokio pobūdžio seksualiniuose veiksmuose išraiška žodžiu arba išoriškai pastebimu, nedviprasmišku elgesiu, kuris yra akivaizdus pagal konkrečią situaciją ir kontekstą.
Laisvanoriškas sutikimas suprantamas kaip sutikimas dalyvauti lytiniuose santykiuose ar kitokio pobūdžio seksualiniuose veiksmuose laisva valia.
Sutikimas nelaikomas laisvanorišku, jeigu:
- jis gautas naudojant psichologinį ir (ar) ekonominį smurtą;
- naudojamasi asmens priklausomumu;
- yra klystama dėl kito dalyvaujančio asmens tapatybės, veiksmo pobūdžio ir paskirties;
- sutikimas kyla iš kieno nors kito, o ne pačio asmens;
- pasinaudojama netikėtumu ar apgaule.
„Sąrašas nelaikytinas išsamiu, teisminio nagrinėjimo metu gali būti nustatytos ir kitos aplinkybės. Priėmus įstatymo projektą tikimasi, kad platesnė keičiamo straipsnio dispozicija padidins besikreipiančiųjų į teisėsaugą, tuo pačiu – ir išaiškintų nusikalstamų veikų, pažeidžiančių žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, skaičių.
Taip pat tikimasi, jog pakeista formuluotė sustiprins prevencinį Baudžiamojo kodekso poveikį ir stipriau atgrasys asmenis nuo seksualinių nusikaltimų darymo“, – nurodė M.Danielė.