M.Danielė mano, kad šią Seimo sesiją tikriausiai jau nebespės parlamento plenariniame posėdyje kolegoms pristatyti siūlomų Baudžiamojo kodekso pataisų.
Tą, kaip svarstė, greičiausiai padarys pavasarį.
„Bet labai džiaugiuosi, kad jau vyksta diskusijos ir kad jos vyksta nuo rugsėjo vidurio. Nesvarbu, kad yra dar daug labai nesupratimo. Kaip ir minėjau, kitose šalyse tos diskusijos yra panašios ir reikia nueiti tam tikrą kelią, kol mes būsime pasiruošę rimtai žiūrėti ir svarstyti jau įstatyminius ir kitus pakeitimus“, – 15min videolaidai „15/15“ sakė Seimo Laisvės frakcijos atstovė Morgana Danielė.
-
Monika Guliakaitė-Danisevičienė: Ne, jums nereikės raštiško sutikimo prieš užsiimant seksu
-
„Sutikimo seksui“ įstatymas – jau Seime: kaip atrodytų aiškiai išreikštas sutikimas lytiniams santykiams?
-
Morgana Danielė: Sutikimas seksui – kartą ir visiems laikams: štai, ką turime žinoti
-
15min eksperimentas. Kurie politikai yra pabandę „žolės“? O kažko kito?
Milžiniška problema
– Jau kelios savaitės nuo oficialaus, t. y. dokumentuoto varianto, pristatymo praėjo. Vėlgi viešumoje sulaukėte nemažai įvairių reakcijų. Kaip įvertintumėte tą foną, kuriame teikiate ir pristatėte savo pasiūlymą?
– Aš manau, kad šitų reakcijų dar bus labai daug ir labai ilgai. Manau, ne tik dėl to, kiek Lietuvoje smurtas, nesvarbu – seksualinis smurtas, fizinis smurtas, smurtas prieš vaikus ar smurtas prieš sutuoktinį, yra normalizuotas.
Dešimt metų jau mes apie tai kalbame ir bandome spręsti, bet vis dėlto mes turime labai ilgą smurto normalizacijos istoriją. Šitos vykstančios diskusijos yra gana natūralios.
Kas mane šiek tiek ir nuramina – kad ir kitose šalyse: ir Skandinavijos šalyse, ir Vakarų Europos šalyse vyksta tokios pačios diskusijos ir tokios pačios rašytinės formos yra rodomos, taip pat labai daug šmaikštumo liejasi per kraštus.
Tik tiek, kad jau trylika šalių pasijuokė, padiskutavo ir tuos pokyčius įgyvendino.
Tai manau, kad Europa drąsiai eina tuo keliu. Ir Lietuva kaip tik kartu šitame fone irgi šitą klausimą spręs. Tik gali būti, kad užtruksime.
– Smurtas, taip pat ir seksualinis, prieš moteris yra iš tiesų rimta problema Lietuvoje. To, matyt, niekas neneigia.
Tačiau ar tas jūsų pasirinktas kelias, jūsų akimis, yra geras? Na, yra dar daugybė projektų arba iniciatyvų – pavyzdžiui, Stambulo konvencija, kuri laukia ratifikavimo Seime.
Vėlgi tie klausimai yra labai skaldantys ir fragmentuojantys visuomenę.
Kodėl manote, kad tokios įstatymo pataisos prisidėtų ir būtent toks dalykas yra reikalingas – būtent lytiniams santykiams gauti ir turėti abipusį abipusį sutikimą? Kas, regis, yra natūralu.
– Natūralu. Bet, kaip matome, problema yra milžiniška, o kreipimųsi į teisėsaugą beveik nėra. Tai yra viena, dvi, trys kartais nulis bylų per metus.
Vadinasi, kad įstatymas šiuo metu nesaugo aukų nuo seksualinio smurto.
Taip buvo panašiai prieš dešimt metų – tokios pačios diskusijos vyko, kada kalbėjome apie smurtą artimoje aplinkoje.
Ir buvo viena pusė, kuri sakė, kad reikia įstatymo pataisų, ir buvo kita pusė, kuri sakė, kad smurtas yra smurtas, viskas yra gerai, Baudžiamasis kodeksas ir taip viską aprašo, nereikia čia nieko papildomai.
Na, ir mes pamatėme, kad reikėjo papildomai.
Smurto klausimai yra sprendžiami įstatymais. Jie gali turėti papildomų elementų ir aš niekada jų neneigiau – t. y. edukacinių elementų ir media kampanijų šalyje vykdomų ir t. t.
Bet smurtas būtinai turi būti įstatyminėje bazėje. Aš džiaugiuosi, kad mes turime tą įstatyminę bazę.
Mes esame viena iš šalių, kurios turi apibrėžimą dėl vertimo santykiauti.
Tiesiog nėra pačios sąvokos, būtinos dėl to sutikimo – būtinojo sutikimo. Nėra tokio net suvokimo apie šitą sąvoką.
Tai jos įtraukimas ir yra tas didelis žingsnis į priekį.
– Bet žiūrėkite, ką jums atsako Generalinė prokuratūra, taip pat įvertinusi tas jūsų siūlomas Baudžiamojo kodekso pataisas.
Aiškina, kad nusikaltimas – kai imamasi ar grasinama imtis smurtinių veiksmų, pasinaudojama situacija, tarkim, kai žmogus negali išreikšti savo valios ir pan.
Bet visais kitais atvejais tas nesutikimas išreiškiamas ir suprantamas kaip išreikštas, kada žmogus arba priešinasi, arba pasako: „Ne“, „Nenoriu“ ir pan.
Prokurorų nuomone, – aš net pacituosiu: „Siūloma sąvoka aiškiai išreikštas sutikimas neduos naudos – atvirkščiai – gali sukurti problematiškų situacijų.“ Taip pat prokurorai mini, kad gali tapti manipuliacijų įrankiu nedorų piliečių rankose.
– Na, tai prieš dešimt metų lygiai tas pats buvo kalbama apie smurtą artimoje aplinkoje: smurto nebus, blogos žmonos skųs vargšus vyrus nekaltuosius ir niekas nebus sprendžiama.
Bet mes pamatėme, kad po įstatymo pataisos per pirmas dvi savaites skambučių padaugėjo nuo 200 iki 3 tūkst.
Tai akivaizdu, kad įstatymų korekcijos duoda pokytį.
Ir mes nesame pirma šalis nei pasaulyje, nei Europoje. Tai jeigu kils klausimų, mes visada galime kreiptis į tas valstybes ir žiūrėti į tas valstybes, kurios jau turi ne tik įstatymus pasikeitusius, bet jau turi ir teismų praktiką besiklostančią.
Pavyzdžiui, Švedijoje jau ketvirti, penkti metai yra besidėliojanti teismų praktika.
Tikrai galima ir konferenciją padaryti, ir su prokurorais pasikalbėti, ir gerosiomis patirtimis pasikeisti.
Tai aš nesakau, kad bus lengva.
Mokymų, manau, tikrai reikės ir mūsų teisėsaugai, ir ne tik teisėsaugai. Jie būtini todėl, kad ne tik dėl klausimų, kurie iškils pakeliui, bet ir dėl paties požiūrio formavimo į seksualinį smurtą, nes šiandien žinome, kad teisėsauga yra linkusi netgi atkalbinėti aukas, kurios ir šiandien dar bando kreiptis pagal tuos įstatymus.
Visko į įstatymą nesudėsi
– Bent jau viešojoje erdvėje, kiek tenka skaityti, keliamas tas klausimas, kaip turėtų atrodyti tas laisvanoriškas aiškiai išreikštas sutikimas?
Jūs pati, kai pristatinėjote tas pataisas, minėjote, kad visko įstatymo projektą nesudėsi. Tai yra visų situacijų, kaip galėtų atrodyti.
Bet tai palieka daug erdvės įvairioms interpretacijoms ir, kaip mini teisėsaugos institucijos, erdvės klausimams ir kitiems dalykams.
– Tai normalu. Teisės aktai visada yra atviri interpretacijai.
