Pranešime žiniasklaidai rašoma, kad komisija, į kurios sudėtį įėjo Kultūros paveldo departamento, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos ir rangovo UAB „Rekreacinė statyba“ atstovai, nustatė, jog darbai atitinka nustatytus reikalavimus.
Per daugiau nei metus buvo atkurtas Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito reljefas, įrengta vandens drenavimo sistema, atlikti esamų rostverkų (gelžbetoninių sijų) avarijos grėsmės šalinimo darbai, požeminio tunelio išėjimo konservavimo darbai, šlaito apželdinimo ir laistymo priemonių bei kalno šlaitų ir statinių stebėsenos sistemos įrengimo darbai. Taip pat, sutvarkyta šiaurinė atraminė siena su parapetu ir senojo arsenalo vakarinio korpuso galinė siena.
Gabionai – universalus konstrukcinis elementas
Tvarkybos darbų metu nuo kalno pirmiausiai buvo pašalintas supiltinis gruntas, o pirminis šlaito reljefas atkurtas panaudojant gabionus (tinkladėžes). Būtent tokią konstrukciją – laiptuotai išdėstytas gabionų eiles – pasirinko specialistai, įvertinę daugybę faktorių, paveldosaugos reikalavimus, Gedimino kalno specifiką.
„Gabionai yra konstrukcinis elementas, kuris pagal poreikį leidžia tvirtinti šlaitus įvairiais būdais: laiptinėmis pakopomis, šlaito profilyje įterptomis juostomis, formuoti slenkantį gruntą arkinėmis konstrukcijomis. Jie taip pat yra ideali drena atšlaitėms nudrenuoti, neleidžiant atmosferinių kritulių vandeniui patekti į šlaito masyvą. Taip pat, kalno šlaito stuomuo yra sausinamas, nes gruntinis ar kitas požeminis vanduo atšlaitėje kaip taisyklė sunkiasi į labiau laidžią terpę. Dabar toji terpė šlaite yra gabiono užpildas“, – atliktus darbus paaiškina beveik prieš metus prie muziejaus komandos prisijungęs fizinių mokslų geologijos krypties daktaras Vytautas Račkauskas, šiuo metu prižiūrintis Gedimino kalno būklę.
Anot specialisto, su laiku kalno šlaite paklotų gabionų užpildas taps atšlaitės masyvo dalimi. Tai įvyks nykstant gabiono tinkladėžės vielai (dėl korodavimo ir įvertinus mūsų klimato ir hidrogeologinio režimo sąlygas, tai truks 100-150 metų), kai skalda pamažu išsilaisvins iš tinkladėžių, pritaps prie šlaito masyvo ir į jį įaugs.
Renkantis tvarkybos darbų metodą atsižvelgta ir į paveldosaugos reikalavimus. UNESCO piliakalnių tvarkybai skirti dokumentai rekomenduoja darbams naudoti natūralias medžiagas – akmenis, medieną – ar natūralių medžiagų gaminius – skaldą, rąstus. Gabionai, kaip laikinose tinkladėžėse suvaržyti skaldyti akmenys, tenkina šią sąlygą.
Ant gabionų – augalinis sluoksnis
Naudojant gabionus buvo suformuotas įšalo nebijantis ir paviršinį bei gruntinį vandenį drenuojantis šlaitas. Tinkladėžės buvo užpiltos 15 cm storio augalinio grunto sluoksniu. Jį sutrombavus buvo paklotas ir prie laiptuotai išdėstytų gabionų prikabintas geotekstilinis tinklas. Pakartotinai užpylus 5 cm storio augalinį sluoksnį buvo paklota specialiai užauginta velėna.
„Auginant velėną buvo užsėtas geromis šaknų sistemos savybėmis pasižymintis daugiamečių varpinių žolių mišinys iš nendrinio eraičino, raudonojo šakniastiebinio eraičino, pievinės miglės ir daugiametės svidrės“, – aiškina A. Šiukšta.
Tam, kad speciali žolinė danga nesunyktų, buvo įrengta savarankiška laistymo sistema. Ji sausesniais laikotarpiais grunte palaikys reikiamą drėgmę. Vanduo laistymui bus imamas iš Vilnelės upės.
Atlikti tyrimai
Dar iki pradedant Gedimino kalno piliakalnio šiaurės vakarinio šlaito tvarkybos darbų projekto rengimą buvo nustatytos nuošliaužų susidarymo priežastys, tikslios pažeisto šlaito ploto ribos, įvertinta rostverkų būklė.
Peržiūrėjus ankstesnių 1955–1997 m. geologinių tyrimų medžiagą išnagrinėta šiame plote išgręžtų 49 vnt. gręžinių medžiaga, o 2016–2017 m. siekiant papildomai patikslinti ir išsiaiškinti šlaito būklę buvo atlikti geofizikiniai tyrimai, geotechninis zondavimas ir gręžinių gręžimas, geodeziniai matavimai, atliktas šiaurės vakarų šlaito stabilumo modeliavimas, tirtos grunto sudėties, fizikinės ir mechaninės savybės. Įvertinta ir šlaitą remiančios atraminės sienos būklė, jos mūro stiprumas ir stabilumas.
Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito darbus pagal parengtą tvarkybos darbų projektą atliko UAB „Rekreacinė statyba“ (direktorius Algimantas Šiukšta). Projekto vadovas architektas Rimas Grigas.
Šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbai kainavo 3 mln. eurų. Pagal sutartį atliktiems darbams yra suteikiama iki 10 metų garantija. Gabionų tinklams yra suteikta 120 metų garantija.
