Kaip sako Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis, jei lygintume Vilnių su kitais Vakarų Europos miestais, pagal visuomenei prieinamų erdvių sutvarkymą neretai mes dar juos vejamės idėjų drąsa ir realizacija. Tačiau tai ir neturėtų stebinti – viešosios erdvės atspindi ir pačią visuomenę, ir vienu ar kitu laikmečiu dirbančių architektų mąstymo, darbo stilių. „Viešųjų erdvių tvarkymas yra procesas, kuris vyksta ilgai, bet tai nėra blogai, – teigia pašnekovas. – Jei staiga atsirastų daug erdvių, mes tiesiog nesugebėtume jų įtikslinti.“
Vilnius išsaugo savo žaliąjį rūbą
Paklaustas, ar Vilnius vis dar gali pelnytai didžiuotis savo „žaliuoju rūbu“, P.Poderskis sako, jog nors didelių naujų žalių plotų pastaraisiais metais ir neatsirado, per ilgus metus susiformavusi miesto struktūra leidžia išlaikyti beveik nekintamą bendrą žalumos kiekį. Kaip priduria P.Poderskis, Vilniaus žalumu nesunku įsitikinti žvelgiant į bendrąją miesto panoramą. „Vertinant bendrai, tas žalias miesto rūbas išsilaiko, net sostinės Senamiestyje žalumos yra daug. Žinoma, kad taip ir išliktų, reikia pastangų, tas ir daroma, tarkime, priimtoje Vilniaus žaliojo miesto strategijoje yra numatytos konkrečios miesto želdinimo kryptys“, – pasakoja jis.
Pašnekovas sutinka, kad miesto parkų priežiūra galėtų būti geresnė, tačiau taip pat priduria, jog miestiečiams nereikėtų ir perlenkti žeriant priekaištus dėl „vienos kitos nukritusios šakos“. Anot jo, kad miesto erdvės pamažu atgytų, dirba ne viena institucija ir įstaiga. „Vilniaus pilių direkcija kaip tik rengia projektus Kalnų parko sutvarkymui, ketinama rekonstruoti Japonišką sodą, tvarkyti Neries senvagės ežerėlių slėnį“, – vardina pašnekovas. Už daugelio Vilniaus viešųjų erdvių rekonstrukcijos ir statybos projektų valdymo priežiūrą yra atsakinga Vilniaus vystymo kompanija (VVK).
Nauji traukos taškai – prie miesto upių
Paprašytas įvardinti miesto mikrorajonus, kurių gyventojai turi daugiausia sutvarkytų viešųjų erdvių ir, atvirkščiai, nuskriausti dėl jų trūkumo, P.Poderskis pirmiausiai mini prastoką situaciją Perkūnkiemyje. Kita vertus, jau šiais metais įvairiuose miesto mikrorajonuose įkurta kone 100 mažyčių salelių, kurios tapo ir susitikimų, ir poilsio erdvėmis.
P.Poderskį papildo VVK vadovė Rasa Čeponytė, teigianti, jog didesnių viešųjų erdvių vis dar trūksta Žirmūnuose, Pašilaičiuose, Naujininkuose, o natūraliai jų gausiausia – ir monumentalių, ir mažesnių, praeinamų, – miesto centre.
Anot R.Čeponytės, Vilniaus centre neabejotinai viena gausiausiai lankomų neseniai atnaujintų viešųjų erdvių yra Lukiškių aikštė.
Nauju traukos centru pretenduoja tapti ir Paupio gyvenamųjų namų kvartalas, apimantis Aukštaičių, Paupio ir Drujos gatves.
Nauju traukos centru pretenduoja tapti ir Paupio gyvenamųjų namų kvartalas, apimantis Aukštaičių, Paupio ir Drujos gatves ir susitelkęs šalia Vilnios upės.
Čia gausu smagių erdvių ir naujakuriams, ir miestiečiams, driekiasi pasivaikščiojimų ir dviračių takai. Vilniečiai, net ir čia negyvenantys, Paupį jau pamažu atranda, juolab kad čia vienas po kito atsidaro ir tokie traukos objektai, kaip kavinės, kino teatras, netrukus startuos ir turgus.
„Pagaliau dar vienas didelis Vilniaus miesto traukos centras – vasarą atidarytas Baltojo tilto aikštynas bei Neries krantinės, kurios turės sąsają su Senvagės dviračių taku bei įrengta Neries senvagės ežerėlių laisvalaikio zona“, – sako R.Čeponytė.
-
Susipažinkite: įmonė, kuri atsakinga už Vilniaus viešųjų pastatų ir erdvių atnaujinimo valdymą
-
Vilniaus mokyklų atnaujinimo iššūkiai: neįprasti sprendimai ir spaudžiantis laikas
-
Vilniaus ambicija – dviračių takais prilygti Nyderlandams: kaip tai pavyks?
-
Naujoji Gabijos progimnazija: baigiamos paskutinės smulkmenos, bet moderniausia įranga jau yra
Anot jos, žinoma, vertinant darbų apimtis ir terminus, kiekvienas projektas kelia savų iššūkių. Pavyzdžiui, tvarkant Baltojo tilto zoną kilo problemų ir su rangovais, ir su subrangovais, strigo detaliojo plano rengimas, archeologinių tyrimų metu atrastas senas grindinys nukėlė darbų pradžią. Galiausiai koją darbams ėmė kišti ir karantinas – ėmė strigti medžiagų tiekimas. „Turėjome imtis veiksmų ir iniciatyvos, kad pradėti darbai būtų užbaigti iki nustatyto termino – vasaros pradžios. Dėl rangovų klaidų ir nesugebėjimo įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų negali kentėti vilniečiai“, – pasakoja keliolikos ar kelių dešimčių projektų statybų valdymą vienu metu nuolat vykdančios VVK vadovė.
Reformatų skvero atvėrimo dar teks palūkėti
Dar viena vilniečių smalsumą žadinanti iki šiol tvorų juosiama erdvė yra Reformatų skveras. Pasak P.Poderskio, ši erdvė jau pati savaime komplikuota, nes yra Senamiestyje, paveldo teritorijoje, čia būtini archeologiniai tyrimai, o jų metu dažniausiai kas nors randama, atsiveria nauji, netikėti sluoksniai.
Reformatų projekto įgyvendinimo pabaiga numatyta 2020.12.13, tačiau rangovas jau kreipėsi dėl termino pratęsimo.
R.Čeponytė pasakoja, jog Reformatų skvere rangovui ilgą laiką nepavyko dirbti visa apimtimi dėl nuolat atkasamų naujų mūrų, reikėjo atlikti jų architektūrinius tyrimus. Tik atlikus architektūrinius tyrimus buvo rengiamas tvarkybos darbų projektas ir perkamos tvarkybos darbų paslaugos. „Darbų tempą lėtino ir pakankamai didelės detaliųjų archeologinių tyrimų apimtys. Reformatų projekto įgyvendinimo pabaiga numatyta 2020.12.13, tačiau rangovas jau kreipėsi dėl termino pratęsimo. Papildomi nenumatyti darbai taip pat turės įtakos projekto galutiniam terminui, – aiškina pašnekovė. – Kadangi žiemos metu apželdinimo darbų negalima vykdyti, darbus planuojama baigti kitų metų vasaros pradžioje. Taip pat bus svarstoma galimybė parko erdves atverti ir dalimis.“
P.Poderskis kaip būsimą atgimsiančią viešąją miesto erdvę mini ir Vokiečių g. Kita vertus, jis pripažįsta, jog tai bus vienas iš sudėtingesnių projektų Senamiestyje. „Tai viena centrinių viso miesto vietų, tad susikerta kelios skirtingos pasaulėžiūros, kaip ją reikia tvarkyti. Reikės derinti daugybę interesų ir atrasti geriausią sprendimą šiai vieta, kuri galėtų tapti dar viena ir pėsčiųjų, ir dviratininkų, ir miestiečių, ir miesto svečių pamėgta gyva arterija.“
Medžiaga parengta pagal UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ užsakymą. Turinys apmokėtas.
