„Man atrodo, kad gerai išlaikyti tokį egzaminą – neįmanoma“, – liūdnai konstatavo Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazijos direktorė Irena Volska. Jos vadovaujamą mokyklą lanko 695 mokiniai. Iš jų 53 – abiturientai.
Būtent dėl šių auklėtinių ateities I.Volska labiausiai nuogąstauja. Tai – pirmoji laida, laikysianti suvienodintą daug aistrų sukėlusį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą.
„Pernai jau mokėmės pagal naują programą, tačiau lituanistė sakė, kad išdėstyti visą kursą jai pritrūko dviejų mėnesių: juk tik perskaityti kūrinį neužtenka, reikia su juo padirbėti, išanalizuoti, įsigilinti. Todėl šiemet teks baigti praėjusių metų programą ir spėti išklausyti dvyliktos klasės kursą“, – kalbėjo direktorė.
Paminti tėvų lūkesčiai
I.Volskai vis dar nesuvokiama, kodėl pakeitimus užsimota įgyvendinti taip greitai. Kodėl pertvarkai skirti vos dveji metai. Kodėl į naujos programos girnas pateko jau vienuoliktų klasių moksleiviai, o ne, tarkime, penktokai.
Mes ne prieš pačią reformą. Mes už tai, kad būtų duota daugiau laiko persiorientuoti ir geriau pasiruošti.
„Mes ne prieš pačią reformą. Mes už tai, kad būtų duota daugiau laiko persiorientuoti ir geriau pasiruošti. Galų gale tėvai, leisdami vaikus į lenkišką mokyklą, turėjo teisę žinoti, ko tikėtis. Juk jie turėjo tam tikrų lūkesčių ir tikrai nesitikėjo, kad žaidimo taisyklės bus pakeistos jam jau įsibėgėjus“, – svarstė I.Volska.
Ji atkreipė dėmesį, kad šių metų abiturientų jėgos išlaikyti suvienodintą egzaminą nėra lygios: vieni nuo pradinių klasių mokėsi lietuvių kalbą kaip gimtąją, kiti – tik kaip valstybinę, turėdami vos kelias savaitines kalbos pamokas. Literatūros kursas iki vienuoliktos klasės buvo visai kitoks nei lietuvių mokyklose.
„Vadovėliai, programos buvo visai skirtingi. Nesuprantu, kodėl taip staiga susirūpinta, kad lenkų mokyklų moksleiviai prastai kalba lietuviškai. Kur valdžia žiūrėjo visus šiuos dvidešimt metų? Juk ne mes patys kadaise padalijome programas į lietuvių gimtąją ir valstybinę kalbą. Todėl mes mokėmės lenkų literatūrą, o dabar per dvejus metus turime išeiti kursą, kurį lietuviškas mokyklas lankantys vaikai išklauso per aštuonerius – apimtis per didelė“, – sakė I.Volska.
Abejoja rezultatų objektyvumu
Egzaminų vertinimo kriterijai, kai tautinių mažumų mokyklų abiturientai galės padaryti daugiau klaidų už lietuvių mokyklą lankiusius vaikus, lygiateisiškumu esą irgi nekvepia.
Jei mums bus taikomos nuolaidos, skirtingi vertinimo kriterijai, vaikai iš lietuviškų mokyklų jaus nuoskaudą.
„Jei mums bus taikomos nuolaidos, skirtingi vertinimo kriterijai, vaikai iš lietuviškų mokyklų jaus nuoskaudą. Apie kokį egzamino suvienodinimą kalbame, jei vertinimo kriterijai skirtingi? Vadinasi, nei vienų, nei kitų galimybės nebus lygios. Nelygios sąlygos – nelygi ir konkurencija“, – įsitikinusi Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazijos direktorė.
Jos manymu, būtų teisingiausia, jei pagal naują programą būtų pradėję mokytis pirmokai ar penktokai, o suvienodintas egzaminas organizuojamas tik tada, kai jie taps dvyliktokais.
Bandomojo egzamino, kurį dar vienuoliktokais buvę moksleiviai laikė balandį, rezultatų vis dar nėra: „Neaišku, kaip mums sekėsi, lituanistai nežino, kaip dirbti toliau, į ką atkreipti dėmesį. Be to, net jei galų gale bandomojo egzamino rezultatus gausime, ar jie bus objektyvūs?“
Per vasarą primiršta kalbą
Absoliučią daugumą Šalčininkų rajono Jašiūnų „Aušros“ vidurinės mokyklos moksleivių sudaro lenkų tautybės vaikai, tačiau mokykloje dirbama pagal lietuvišką ugdymo programą.
Nepaisant to, suvienodinto lietuvių kalbos ir literatūros egzamino ir čia laukiama su nerimu.
„Šis rajonas – specifinis. Mūsų auklėtinių aplinka daugiakalbė. Pusę dienos mokykloje jie kalba valstybine kalba, o namie, gatvėje, šeimoje, draugų aplinkoje, pagaliau, parduotuvėje – gimtąja lenkiškai. Todėl po vasaros atostogų vaikai sunkiai prakalba lietuviškai, nes per tris mėnesius jau būna primiršę“, – pasakojo „Aušros“ vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Dalia Paltanavičienė.
Labai nesinorėtų prasčiau lietuvių kalbą įvaldžiusius auklėtinius pastūmėti į atskirtį: susikirs per egzaminą, nepateks į universitetą – emigruos.
Mokyklą lanko 212 mokinių. Kitąmet ją baigs 14 abiturientų. „Nagrinėti lietuvių literatūros kūrinius sudėtinga, todėl manau, kad nesame lygiaverčiai vienodai gerai atlikti egzamino užduotis. Juolab kad net per olimpiadas tautinių mažumų mokyklų vaikams kartais tenka paaiškinti užduotį, jei ji suformuluota specifiniais terminais. Todėl nežinau, ar tokiomis aplinkybėmis įmanoma kritiškai mąstyti, samprotauti lietuviškai, ko reikalaujama per egzaminą“, – mintimis dalijosi moteris.
Tiesa, ji neslėpė, kad viena „Aušros“ vidurinės mokyklos auklėtinė prieš kelerius metus įstojo studijuoti lietuvių kalbos, nors jos tėvai visai nekalba lietuviškai.
„Vaikai labai stengiasi, nes žino, kad kitaip nieko nepasieks. Kai kurie vis dažniau renkasi lietuviškas televizijos laidas, knygas. Tačiau ne visi yra gabūs kalboms. Labai nesinorėtų prasčiau lietuvių kalbą įvaldžiusius auklėtinius pastūmėti į atskirtį: susikirs per egzaminą, nepateks į universitetą – emigruos“, – susirūpinimo neslėpė D.Paltanavičienė.
Mokosi iš tų pačių vadovėlių
Švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys pabrėžė, kad praėjusių metų liepą patvirtinta Lietuvių kalbos ir literatūros viduriniojo ugdymo programa buvo nauja ne tik tautinių mažumų, o visoms Lietuvos mokykloms.
„Ji nauja absoliučiai visiems šalies mokytojams, nes pirmą kartą per dvidešimt nepriklausomybės metų atsigręžta į daugiakultūrę Lietuvą, kuri buvo LDK laikais, atskleidžiamas Lietuvos paveldas tautiniame kontekste, įtraukti Lietuvos teritorijoje gyvenę rašytojai, poetai, kūrę ne lietuvių kalba. Tai – lūžis pirmiausia lietuviškose mokyklose“, – pastebėjo viceministras.
Tiek lietuvių, tiek tautinių mažumų mokyklose kalbos ir literatūros mokomasi iš tų pačių vadovėlių, todėl sąlygos per dvejus metus išmokti pagal programą numatytų dalykų – visiems vienodos.
Rašinys viską parodys
Visi šių metų abiturientai laikys suvienodintą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Jį sudarys tik viena dalis – rašinys: valstybinio brandos egzamino – 500–600 žodžių, mokyklinio – 350–400 žodžių. Valstybinis brandos egzaminas truks 4 valandas.
Egzaminų metu abiturientams bus leidžiama naudotis norminamaisiais lietuvių kalbos žodynais ir dvikalbiais žodynais.
Rašinyje svarbu pademonstruoti savo brandą, kultūrinį akiratį, formuluojant teiginius, juos argumentuojant ir pateikiant išvadas. Suabejojus dėl rašybos, ją galima pasitikrinti žodyne.
Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Nida Poderienė teigė, kad lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas yra orientuotas į sėkmę, nesiekiant gaudyti, ko mokinys nemoka.
„Rašiniui bus galima rinktis vieną iš keturių temų, prie temos – vieną iš trijų autorių. Nebus teksto suvokimo ar kalbos vartojimo užduočių: iš rašinio matyti realus vaiko raštingumas. Svarbiausia vertinant – turinys: pristatyti savo idėjas, nuosekliai dėstyti mintis, požiūrį vienu ar kitu klausimu. Rašinyje svarbu pademonstruoti savo brandą, kultūrinį akiratį, formuluojant teiginius, juos argumentuojant ir pateikiant išvadas. Suabejojus dėl rašybos, ją galima pasitikrinti žodyne“, – kalbėjo N.Poderienė.
„Per bandomąjį egzaminą samprotavimo rašiniui buvo pasiūlyta tema „Dėl ko verta gyventi“. Siūlyta remtis Vincu Kudirka, Adomu Mickevičiumi. Aš remčiausi „Ode jaunystei“ – privalomuoju kūriniu iš programos. Į vidurinio ugdymo programą įtraukti visi lietuvių ir lenkų kultūroms priklausantys autoriai – Czesławas Miłoszas, Motiejus Kazimieras Sarbievijus ir kt. Laikausi nuostatos, kad į egzaminą turi būti įtrauktas bent vienas autorius, rašęs ne lietuvių kalba, kad mokiniai turėtų didesnį pasirinkimą“, – kalbėjo V.Bacys.
Pastangos apsaugoti nuo izoliacijos
Pereinamuoju aštuonerių metų laikotarpiu rašinio raiškos ir raštingumo vertinimo normos bus nustatytos atsižvelgiant į kas metus vykdomo egzamino rezultatus. Šiemet jos bus nustatytos pagal pavasarį vykusio bandomojo egzamino rezultatus, patvirtintos ir skelbiamos iki lapkričio 15 dienos, kitaip tariant, iš anksto – ne egzamino metu su užduotimi, kaip iki šiol.
„Objektyviai suvokiame, kad vaikui, kurio šeimoje kalbama ne lietuviškai, sunkiau susidoroti su rašyba. Todėl ir nustatome skirtingas vertinimo normas – tautinių mažumų mokyklų vaikai galės padaryti daugiau klaidų“, – sakė V.Bacys.
Jis žadėjo, kad balandį laikyto bandomojo egzamino rezultatai bus paskelbti spalį. „Pirmiausia norėtume juos aptarti darbo grupėje, kuri sudaryta su tautinių mažumų atstovais. Pirminiai duomenys jau pateikti tautinių mažumų atstovams Klaipėdoje vykusiame susitikime. Jie rodo, kad baimės yra nepagrįstos. Ryškių skirtumų, kad tautinių mažumų vaikai prasčiau supranta literatūrą, sunkiau dėlioja mintis, nėra“, – pasidžiaugė viceministras.
Jis akcentavo, kad kalbų mokėjimas šiuolaikinėje visuomenėje – didžiulis privalumas: „Turime padėti vaikams integruotis į visuomenę. Juk geras valstybinės kalbos mokėjimas – karjeros sėkmės garantas. Jaučiame atsakomybę už vaikus, negalime turėti švietimo sistemos, kuri ignoruotų ar izoliuotų dalį visuomenės.“
Skaičiai
* 2011–2012 m. Lietuvoje veikė 55 mokyklos lenkų mokomąja kalba, 36 – rusų mokomąja kalba, 1 – baltarusių mokomąja kalba ir 42 mokyklos, kuriose yra klasių skirtingomis mokomosiomis kalbomis.
* 15 552 mokiniai mokėsi rusų, 12 895 – lenkų, 181 – baltarusių mokomąja kalba.
* Veikia 2 mokyklos, kur mokoma tautinės mažumos kalbos kaip dalyko, svarbi vieta ugdomojoje veikloje skiriama etnokultūros ugdymui. Tai – Vilniaus Šolom Aleichemo vidurinė mokykla ir vokiečių Hermano Zudermano gimnazija Klaipėdoje.
